Panevėžyje, Tulpinių gaujos valdomame rajone užaugęs Mantas sako niekada nesitikėjęs, kad jo vėjavaikiškas pomėgis juokauti jam kada nors atneš didžiulį pelną, sėkmę, populiarumą ir meilę. Tačiau dabar humoristas įsirenginėja nuosavus namus prestižiniame Vilniaus rajone ir ruošiasi vestuvėms su savo sužadėtine Aiste Kabašinskaite, kuriai visai neseniai pasipiršo atostogų metu Kenijoje.
Mantas sako pats nespėjęs susivokti kaip jo, vaiko iš Panevėžio Tulpių gatvės, gyvenimas susiklostė taip sėkmingai, rašoma LNK pranešime spaudai.
„Aš augau sovietinės statybos name, mama nebuvo pasiturinti, o apie prabangą galėjau tik pasvajoti. Kaip didžiausią siekiamybę ir sėkmę aš įsivaizdavau studijas universitete ir amžiną vadybininko darbą už tūkstantį litų“, – pasakoja Mantas Katleris.
Manto tėvai išsiskyrė, kai jam tebuvo treji, tad jį užaugino mama ir močiutė.
„Nebuvau populiarus mokinys, negalėjau pasigirti įspūdinga išvaizda ar stotu, tačiau visuomet buvau labai linksmas ir juokinau kitus. Deja merginoms tuo metu labiau norėjosi raumeningų sportininkų nei klasės juokdario“.
Humoristo šeima negalėjo pasigirti dideliais turtais, prabangiais pirkiniais ar atostogomis egzotiškuose kraštuose. Manto mama uždirbdavo mažiau nei buvo vidutinis atlyginimas, o į užsienį pirmą kartą jis išvyko tik sulaukęs pilnametystės.
„Net nesupratau, kada pradėjau populiarėti. Staiga mane pradėjo kviesti į įvairiausius apdovanojimus, pasirodymus, patekau ant žurnalo viršelio. Nesupratau už ką ir kodėl aš kažkam įdomus”, – sako Mantas.
Dabar humoristas džiaugiasi, kad jo ir Manto Stonkaus duetas yra bene daugiausiai uždirbantys humoristai Lietuvoje. „Kol kas viskas klojasi netikėtai sėkmingai”, – savo populiarumu stebisi Mantas. Humoristas dabar gyvena naujų namų įrengimo ir vestuvių planavimo rūpesčiais. Mantas sako, kad Aistė į jo gyvenimą įnešė ramybės ir stabilumo.
Atviras Manto Katlerio interviu apie kelią į sėkmę, būsimas vestuves ir planuojamas vestuves bei vaikus – jau šį trečiadienio vakarą, 19 val. 30 min. LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“