Ko nemato „Teleloto“ žiūrovai: vis dar ieškoma „blato“, kamuoliukai laikomi seife ir vyksta kuriozinės situacijos

Beveik pusantro tūkstančio sekmadienių, per kuriuos laimėta beveik 308 milijonai eurų – taip keliais skaičiais būtų galima apibūdinti populiariausią žaidimą Lietuvoje „Teleloto“. Tačiau net ir loterijoje skaičiai – toli gražu ne viskas. Laisvai besiliejantis džiaugsmas ir sąstingis prieš kameras, tikėjimas ir „blato“ ieškojimas, griežtos taisyklės ir kuriozinės situacijos – apie visa tai bei daugiau pasikalbėjome su netrukus 28-ą gimtadienį minėsiančios „Teleloto“ laidos vedėjais Katažina Zvonkuviene ir Jonu Radzevičiumi.

Per 28 laidos gyvavimo metus jos vedėjai keitėsi 8 kartus. J. Radzevičiaus ir K. Zvonkuvienės duetas išskirtinis tuo, jog jame susijungia ilgametė patirtis bei šviežias požiūris.

J. Radzevičius – ilgiausiai dirbantis „Teleloto“ vedėjas, kartu su žaidėjais esantis jau daugiau nei dešimtmetį. O štai K. Zvonkuvienė pirmą kartą laidoje pasirodė tik prieš maždaug 8 mėnesius.

„Turėjau kelis kategoriškus įsitikinimus – tai, kad niekada neištekėsiu už lietuvio ir kad niekada nebūsiu televizijos laidos vedėja. Gyvenimas išmokė niekada nesakyti niekada,“ – juokiasi K. Zvonkuvienė.

Galiausiai Katažina nusprendė mesti sau iššūkį ir priėmė pasiūlymą stoti prie laidos vairo, tačiau neslepia – savo galimybes vertino labai skeptiškai.

„Buvo daug baimių. Visų pirma, šeštadieniais man dažnai koncertai – o filmavimai sekmadienio rytais. Be to, ir vaikai dar maži. Klausiau savęs – ar patempsiu? Kitas dalykas, mano lietuvių kalba nėra ideali. Iš anksto skaitydavau scenarijų ir klausinėdavau Deivydo, kaip teisingai kirčiuoti vieną ar kitą žodį. Tik kad ir jis ne visada žinodavo“, – prisimena K. Zvonkuvienė.

Kaip pagrindines priežastis, lėmusias, kad vis tik pavyko prisijaukinti vedėjos vaidmenį Katažina įvardina Jono palaikymą ir ramybę. Tačiau pats J. Radzevičius tikina – kad ir po šitiek metų, jaudulys jam nėra svetimas.

„Kaip nervinausi, taip ir nervinuosi – prieš kiekvieną žaidimą, kartais jau iš vakaro pradedu. Juk kiekvienas sekmadienis yra vis kitoks, nes susirenka kiti žaidėjai – vieni atsipalaidavę, tiek turi istorijų, kad net į laidos laiko rėmus nebetelpam; kiti – apsnūdę, nes kėlėsi auštant, kad spėtų atvykti iš kito Lietuvos galo. Dar kiti – suakmenėję iš jaudulio, net laimėję nekilsteli lūpų kampučių. Su visais jais bandau sukurti ryšį, jų apsilankymą paversti malonia patirtimi. O kad visa tai tęsiasi jau tiek daug metų, susimąstau tik retais atvejais – pavyzdžiui, kai man į radiją paskambino „Teleloto“ žaidėjas ir paklausė: „Jonai, ko tu per laidą taip rėki?“ Tada atsiminiau, kaip mano dėdė, kuris, beje, labai mėgo „Teleloto“, pareiškė, kad rašys laišką į televiziją – paklaus, ko Sigutis Jačėnas taip rėkia. Ir suvokiau, jog tai buvo prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus“, – dalijasi J. Radzevičius.

Kartu su dalimi „Teleloto“ vedėjų bei žaidėjų emocijų už kadro lieka ir daugybė procedūrų, kurias kiekvieną sekmadienį turi atlikti loterijos organizatorių komanda.

Siekiant užtikrinti skaidrumą, loterija vykdoma pagal griežtas taisykles: kamuoliukai išimami iš seifo, ridenimo mašina kaskart specialiai paruošiama, ji filmuojama ne tik pagrindine, bet ir atsargine kameromis, visų žaidimų eiga prižiūrima ir protokoluojama. Tai nustebina dalį studijoje pirmą kartą besilankančių žaidėjų.

„Kai tik pradėjau dirbti „Teleloto“, prasidėjo ir klausimai iš aplinkos – na, tai kaip ten viskas vyksta, kas ką reguliuoja, ar įmanoma laimėti. Kantriai aiškinu, kad viską lemia atsitiktinumas“, – pasakoja K. Zvonkuvienė.

„O manęs klausia: „Jonai, tai kada milijoną?“ Kartais juokais atsakau: „Kada reikia?“ Tada žmonės pasimeta, pradeda aiškinti, kad juokauja, kad supranta, jog vedėjas neturi jokios įtakos žaidimui. Bet vis tik geriausiai mitus išsklaido apsilankymas studijoje. Ten žaidėjai gali patys patikrinti kamuoliukus, stebėti, kaip jie suberiami į mašinos būgną, pasėdėti automobiliuose, kuriuos gali laimėti, matyti, kaip dirba komanda“, – sako J. Radzevičius.

Pirmą kartą televizijos ekrane „Teleloto“ pasirodė 1996-ųjų balandžio 14 dieną. Nuo tada nei vienas sekmadienis nepraėjo be šio žaidimo.

„Yra labai nedaug laidų ar kitų projektų, kurie savo sezonus skaičiuoja dešimtimis. Didžiuojamės, kad tą gali. Kai kas nors paklausia – tai kokia ta ilgaamžiškumo paslaptis, atsakoma, kad nuolatinis laviravimas tarp to, kas jau tapę tradicija, ir tarp naujovių. „Teleloto“ dalyvauja ir tie, kurie dalyvavo pirmame žaidime, ir tie, kurie tada dar nebuvo net gimę. Apie tai nuolatos ir galvojame – atrinkinėdami prizus, dėliodami žaidimus, filmuodami laidas“, – aiškina „Teleloto“ prekės ženklo vadovė Jurgita Petraitienė.

Žaidimas kiekvieną sekmadienį transliuojamas LNK kanalu.