Šiandien kalbamės su aktoriumi Liubomiru Laucevičiumi, kuris seriale „Gaujų karai. Smaugliai“ atliko Nikolajaus Dadjanio (tėvo) vaidmenį, rašoma spaudos pranešime.
Anot siužeto, tėvas Dadjanis yra kriminalinės „Smauglių“ grupuotės krikštatėvis. Nepaisant to, kad jis jau „išėjo į pensiją“ ir aktyviai grupuotės gyvenime nedalyvauja, Nikolajus Dadjanis yra labai gerbiamas ir įtakingas žmogus, kurio patarimų klauso tiek šeimos nariai, tiek ir kitos grupuotės. Senasis Dadjanis, žinodamas savo žodžio svorį, nevengia išreikšti pozicijos vienu ar kitu klausimu, nepaisant to, kad širdyje norėtų tiesiog ramiai gyventi ir galbūt net baigti su visa kriminaline praeitimi.
– Dabartinė situacija dėl pandemijos pasaulyje ir Lietuvoje yra išskirtinė. Kaip Jus paveikė karantinas ir kaip sekasi gyventi netradicinėmis sąlygomis?
– Šiandieninė situacija paveikė ne tik mane, bet daugumą žmonių, kurių judėjimo laisvė tapo suvaržyta. Kita vertus reikia suprasti, kad laikydamiesi taisyklių mes apsaugosime ne tik save, bet ir kitus. Aš šiuo metu ramiai darbuojuosi namuose, o poilsis po prieš tai buvusio itin įtempto grafiko teatre bei kine, manau man išeis tik į naudą.
– Kuo Jums neįprastas kriminalinės grupuotės krikštatėvio vaidmuo?
– Aktoriaus darbas tuo ir yra žavus, kad galima išbandyti įvairius žanrus – komediją, tragediją ar net kriminalinę dramą. Taip galima tobulėti ir kaip aktoriui, ir kaip asmenybei. Kai režisierius Saulius Balandis man atsiuntė peržiūrai scenarijų, pirmiausia man labai patiko pats tekstas. Pagal siužetą seriale visą juodą darbą atlieka sūnus Maksas Dadjanis, o aš tik dalinu patarimus ir nukreipiu viena ar kita linkme. Įvykiams įsibėgėjus viskas išslysta iš senojo tėvo rankų ir priveda iki tragiškos baigties, bet daugiau nepasakosiu...
– Tėvo Dadjanio vaidmuo gana daugialypis, kaip Jums sekėsi atskleisti visus kampus?
– Kaip man ir aktorių kolektyvui sekėsi gali įvertinti tik žiūrovai. Jie yra didžiausi kritikai ir motyvacija visada judėti į priekį. Vaidmuo tikrai dvejopas, nes iš vienos pusės aš buvau tėvas, kuris kaip dauguma tėvų linki savo vaikams tik gero. Mano patarimai ir sprendimai turėjo pagelbėti, bet iš kitos pusės sūnus Maksas tebuvo pratęsėjas ankstesnių juodų darbų. Vidinė kova tarp tėvo ir grupuotės krikštatėvio turėtų atsispindėti ir seriale.
– Seriale rodomi 90-ieji. Jaunesni žiūrovai dar nebuvo gimę arba sunkiai atsimena tuos laikus. Ką jie sužinos apie tą laikmetį pažiūrėję šį serialą?
– Jaunesniems žiūrovams turėtų būti įdomu ne tiek pats laikmetis, ne kaip kūrėsi Nepriklausoma Lietuva, bet kita medalio pusė – kaip vyko vidinis valstybės ardymas, atsirado ir įsigalėjo gaujos. Jie norėjo sau pasiimti tai kas ką tik sukurta, pasiglemžti kuo didesnį kąsnį, pasisavinti kuo daugiau verslų. Tad žiūrovai pamatys ne kūrimą, o pavergimo, užsmaugimo – smauglių pusę. Juk nusikaltėlių tikslas buvo įsigalėti pradžioje finansiškai, o vėliau ir politiškai, džiugu, kad jiems tai nepavyko.
– Jūs kine bei teatre atlikote daugiau nei šimtą skirtingų vaidmenų. Kuo Jūsų nuomone „Gaujų karai. Smaugliai“ skiriasi nuo užsienio serialų?
– „Gaujų karai“ nuo užsienio serialų skiriasi savo tematika, vieta, kur vyksta veiksmas. Juk šie rodomi įvykiai palietė mus visus. Visas blogis buvo ne kažkur toli, kur negali mūsų paveikti, o čia pat, šalia mūsų. Buvo plėšiami žmonės, įmonės ir raunami pirmieji Nepriklausomos Lietuvos želmenys.
– Šokiruojančioje režisieriaus Sauliaus Balandžio kriminalinėje dramoje vaidmenis atlieka daug puikiai pažįstamų kino bei teatro aktorių, tarp jų: Aleksandr Špilevoj, Mykolas Vildžiūnas, Gailė Butvilaitė, Mindaugas Ancevičius ir kiti. Kaip vyko pats filmavimas? Ar buvo kokių nors netikėtumų ar neįprastų, gal net linksmų situacijų?
– Su visa filmavimo bei aktorių komanda dirbome išties darniai. Visi žinojo savo užduotis ir ką vaidiname. Režisierius Saulius Balandis labai aiškiai ir nuosekliai siekė ko nori iš kiekvieno. Serialo specifika yra ta, kad viena mintis gali vystytis nuo pradžios iki pabaigos, o gali būti ir kelios lygiagrečios, tad šiuos dalykus geriausiai jaučia režisierius. Jauni kolegos buvo ne tik aktyvūs bei teikė pasiūlymus, bet aš norėčiau išskirti ir geranoriškumą. Jaučiau, kad visi siekiame bendro tikslo. Mano personažas nebuvo linksmas, o ir serialas nėra komedijos žanro, todėl ir filmavimo aikštelėje nesiliejo juokai juokeliai į visas puses. Visi dirbo susikaupę ir motyvuoti.
