„LNK transliavo kūrinius nesudariusi licencijos. Pagal gretutinių teisių įstatymo nuostatas, kiekvienas kūrinių naudotojas turėtų prieš kūrinių naudojimą kreiptis į autorių teisių subjektą. Šiuo atveju į asociaciją, kuri administruoja leidimą naudoti kūrinius. Pats kūrinių naudotojas privalo užtikrinti to naudojimo teisėtumą. Situacija susiklostė tokia, kad 2012 metų pradžioje buvo įsteigta asociacija NATA. LNK atsisakė sudaryti licencinę sutartį. Patys asociacijos atstovai ne kartą kvietė į derybas“, – naujienų portalui DELFI situaciją komentavo advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ teisininkas Aurimas Banys.
Jo teigimu, LNK sutarties nepasirašė, nes NATA nepateikė atstovaujamų autorių kūrinių repertuaro. Kaip sakė teisininkas, pagal įstatymą, asociacija to daryti neprivalo. „Privalu pateikti tik informaciją apie atstovaujamus autorius. Pačio repertuaro astkleisti neprivalo“, – aiškino jis.
Kaip DELFI sakė teisininkas, nepavykus ginčo išspręsti taikiai, NATA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami priteisti kompensaciją už neteisėtą kūrinių naudojimą. Ieškinys buvo paduotas už neteisėtą kūrinių naudojimą 2012-2013 metais.
Kaip DELFI sakė A. Banys, LNK naudojo kūrinius ir po to, kai byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teisme. „Tai buvo svarbi aplinkybė, kuri patvirtino, kad LNK ieškovo atveju veikė nesąžiningai. Buvo įrodyta viena iš svarbiausių civilinės atsakomybės sąlygų – kaltė. Nepaisant to, kad mes patys siūlėme jiems sudaryti licencinę sutartį, įspėjome, kad toks naudojimas yra neteisėtas. Net ir po to, kai buvo iškelta byla, jie ir toliau grojo kūrinius“, – komentavo teisininkas.
Muzikos autorių teisių asociacija NATA teigė, kad teismo sprendimas juos tenkina tik iš dalies: „Džiugu, kad Vilniaus apygardos teismas tą ieškinį iš esmės tenkino. Problema tokia, kad nebuvo priteista visa ieškinio suma. Ji buvo virš pusės milijono litų. Buvo priteista 30 tūkst. eurų“. NATA ketina kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
– Muzikos autorių teisių asociacija NATA tikina, kad siūlė jums sudaryti licencinę sutartį, tačiau UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ to daryti nenorėjo. Kaip vertinate tokius teiginius? Ar jie atitinka tikrovę? Jei taip, gal galite pakomentuoti, kodėl tokia situacija susiklostė?
– Muzikos autorių teisių asociacija NATA siūlė sudaryti licencinę sutartį 2012 m. liepos mėnesį ir pareikalavo tam tikro dydžio atlyginimo. Natūralu, kad mes paprašėme pateikti jų administruojamų kūrinių repertuarą, t.y. kokius kūrinius konkrečiai ir kokį jų kiekį yra siūloma pirkti už prašomą kainą. Šios informacijos negavome iki šios dienos. Savo administruojamų ir siūlomų pirkti kūrinių repertuarą NATA sistemingai slepia ne tik nuo naudotojų, t.y. mūsų, bet, kiek mums yra žinoma, jo nepateikia net Kultūros ministerijai, kuri yra įgaliota institucija vykdyti kolektyvinio administravimo asociacijų kontrolę. Kai nežinai, kas tau yra parduodama, kaip gali pirkti? Kaip gali spręsti, ar protinga kaina yra siūloma? Juo labiau, kai NATA tyčia slepia parduodamo repertuaro apimtis, susidaro pagrįstos abejones (kurias patvirtina ir mūsų turimi realūs faktai), kad repertuaras yra sąlyginai labai mažas, o už jį prašomos neadekvačios pinigų sumos. Be to, toks NATA demonstruojamas požiūris, veiklos metodai, verslo praktika mums yra akibrokštas ir nemaloni naujiena: iki šiol labai sėkmingai ir partneriškai dirbome su visomis kolektyvinio administravimo asociacijomis Lietuvoje: LATGA, AGATA, AVAKA. Tikimės, kad šią nestandartinę ir nemalonią situaciją rinkoje imsis spręsti kompetentinga institucija – Kultūros ministerija. Esant norui, ji galėtų repertuaro pareikalauti ir teismo keliu, jei NATA atsisako vykdyti įstatyme nustatytas pareigas.
– NATA teigimu, LNK kūrinius nelegaliai transliavo net ir tada, kai byla pasiekė Vilniaus apygardos teismą. Ar taip buvo iš tiesų?
– Visa problemos esmė, kaip jau minėjome, kad NATA niekam neatskleidžia savo administruojamų kūrinių repertuaro. Ši asociacija siūlo sekti nuolat kintantį jų atstovaujamų autorių sąrašą, skelbiamą interneto svetainėje. Tuo metu kokius tiksliai kūrinius šie skelbiami autoriai sukūrė, į kuriuos iš tų kūrinių jiems vis dar priklauso autorių teisės ir jie jų nėra perleidę tretiesiems asmenims, į kuriuos kūrinius skelbiami autoriai yra įgiję autorių teises iš pirminių autorių ir kita svarbi informacija, nėra žinoma. Dar daugiau, paaiškėjo, kad NATA autoriai kuria labai daug kūrinių savo autorystę paslėpdami po slapyvardžiais, kurių kai kurie sutampa su LATGA atstovaujamais autoriais. Mūsų įsitikinimu, minėtais būdais yra sąmoningai kuriama painiava, kad naudotojai būtų apgauti ir visai to nenorėdami panaudotu NATA administruojamus kūrinius.
LNK, kaip transliuotojas, pats jokių programų nekuria, o jas gauna iki galo pagamintas iš prodiuserinių kompanijų. Todėl LNK nesprendžia, kuriuos kūrinius įtraukti į programas, gauna jau galutinį produktą su visais muzikiniais intarpais, fonine muzika. Visus programų gamintojus sutartyse esame griežtai įpareigoję nenaudoti NATA administruojamų kūrinių, nes neturime licencijos su šia organizacija. Vis dėlto, esant tokiai painiavai ir NATA sąmoningam repertuaro slėpimui, negalime būti tikri, kad prodiuseriai neįvels klaidos.
Nenaudojame NATA kūrinių savo transliuojamose programose, mums jų ir nereikia. Vienintelė bėda, kad jeigu NATA taip teigia, gal kuris nors prodiuseris ir padarė klaidą po bylos iškėlimo teisme. Kaip rodo praktika, klaidos tikimybė yra. Pavyzdžiui, teisme paaiškėjo, kad vienas iš NATA atstovaujamų autorių R. Tautkus kuria dainas slapyvardžiu A. Cohen, o toks autorius (kitas asmuo tokiu vardu ir pavarde) yra taip pat atstovaujamas ir asociacijos LATGA, su kuria licencinę sutartį turime jau daug metų.
– Vilniaus apygardos teismo sprendimu LNK turės sumokėti 30 tūkst. eurų kompensaciją. Ar ketinate skųsti nuosprendį?
Šiuo metu mūsų bendrovės pozicija yra tokia, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimą skųsime apeliacinės instancijos teismui.