Šiandien Augustė Londone turi nuosavą floristikos verslą, yra viena geriausių florisčių, sulaukusi apdovanojimo, džiaugiasi pripažinimu ir tuo, kad dirba mėgstamą darbą. Tačiau pradžia svetur toli gražu nebuvo lengva ir svaiginanti. Karjerą Londone Augustė pradėjo nuo sekinančio kambarinės darbo ir gyvenimo trise mažame kambarėlyje vos su viena lova, rašoma spaudos pranešime.
Jos emigracijos istorija prasidėjo kaip ir daugelio jaunų žmonių – pirmą kartą į Angliją mergina išvyko vos 17-os, kaip sakoma, tiesiai iš mokyklos suolo, vienai vasarai, užsidirbti. Baigusi mokyklą grįžo vėl, tik šįkart jau užsidirbti studijoms. Londone Augustė dirbo kambarine. „Sekėsi prastokai. Jei ko nors nekenčiate iš savo artimųjų, tai išsiųskite ten, nes ten yra toks konclageris, bent jau ten, kur aš dirbau. Ten esi tikras tarnas, kuris nuolat bėga. Labai sunku”, – pasakos Augustė.
Kasdien kambarius Augustė tvarkydavo po 12 valandų, o per valandą gaudavo apie 5 svarus, kiek daugiau nei 6 eurus. Ji tik patvirtina drąsesnių emigrantų pasakojimus apie skurdų bendrabutį primenančias sąlygas ir labai kuklų tautiečių gyvenimą, kad susitaupytų kuo daugiau pinigų.
„Pasakojimai apie nakvynę susigrūdus po keturis kambaryje, eiles į dušą ar virtuvėje, maitinimasis užpilamais makaronais – ne iš piršto laužti...“, – pasakos Augustė, kuriuos istorijoje – Lietuvoje žlugęs verslas, ir naujo gyvenimo pradžia Londone, apie visa tai – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.