Medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“ ji papasakojo, kaip pasikeitė gyvenimas ir kasdieniniai įpročiai, išgirdus ligos diagnozę, rašoma pranešime spaudai.

Melanoma – itin pavojingas odos vėžio tipas. Iš pradžių klastinga liga yra matoma kaip tamsi dėmė ar apgamas, į kurią žmonės dažnai nekreipia dėmesio, tačiau, užleista liga gali sukelti daug liūdnų pasekmių, nes negydoma išplinta į kitas kūno dalis ir jas pažeidžia.

Statistika rodo, jog melanoma diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms, o mirštamumas nuo šios ligos siekia net 71 procentą. Vien Europoje melanoma kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių. Medicinos mokslų daktarė, docentė Rūta Gancevičienė melanomą vadina piktybiškiausia odos vėžio forma.

„Melanoma yra tas odos vėžys, kuris labai metastazuoja. Odos vėžių yra keletas rūšių, bet melanoma – pats grėsmingiausias. Atvejų vis daugėja, žmonės jaučiasi laisvesni, vyksta ieškoti saulės ir žiemos metu. Nemažai kas vyksta slidinėti, kur saulė taip pat labai pavojinga“, – pasakojo gydytoja.

Vienas labai dažnai žmonių pamirštamas veiksmas yra bet kuriuo metų laikui atlikti savo kūno apžiūrą. Susirgti odos vėžiu įtakos turi ir odos tipas, ir genetinis polinkis, ir buvimo saulėje laikas bei įvairūs susirgimai.

„Žmonių imuninės sistemos veikimui daug įtakos turi tam tikrų imuninės sistemos defektų turėjimas, sirgimas onkologinėmis, lėtinėmis ar infekcinėmis ligomis. Odos vėžys prasideda labai nepastebimai, dažnai žmonės net neatkreipia dėmesio, nes odos neskauda, neniežti. Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokį odoje atsiradusį išbėrimą, kuris ilgiau neišnyksta ar keičiasi jo forma“, – laidoje įspėjo gydytoja R. Gancevičienė.

Pastebėjus odos pakitimus mokslų daktarė R. Gancevičienė skatina eiti pas gydytojus, kurie pasitelkę vizualinius metodus, tokius kaip dermatoskopiją, gali nustatyti netgi markerius, kurie ateityje, jei paciento organizme išplistų metastazės, parodytų, ar gydymas vadinamaisiais vaistais taikiniais bus tinkamas.

Pats aiškiausias taikomas metodas – darinio išpjovimas ir ištyrimas. Gera žinia ta, jog laiku kreipiantis ir laiku diagnozavus melanomą, 90 proc. pacientų pagyja.

Kristina Brazauskienė melanomos diagnozę išgirdo prie kelerius metus. Atsiradusį mažytį darinį nugaroje ant mentės pastebėjo draugė, kai jos kartu ilsėjosi Turkijoje.

„Pamačiusi tamsią dėmelę draugė man patarė nueiti pasitikrinti. Kai grįžau, iškart nuėjau pas specialistus. Patikrinę, gydytojai pamatė jau išsiplėtusias darinio šaknis – tai buvo melanoma. Išpjovė ir ištyrę tą darinį gydytojai pranešė, jog paliestas limfmazgis, ir nustatė III stadijos vėžį. Po gydytojų konsiliumo buvo nuspręsta, kad man reikia išoperuoti visus kairėje pusėje esančius limfmazgius“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo K. Brazauskienė.

Garsi verslininkė atviraus, kad labai išsigando internete perskaičiusi, jog praėjus pusmečiui po melanomos diagnozės žmogus gali numirti. Laidoje ji atskleis, kad prieš tai gyvenime nėra turėjusi operacijų, rimtai nesirgo, tad išgirsta diagnozė sukėlė didžiulį stresą.

Moteris džiaugsis, kad operuota vieta dabar jau gražiai sugijusi ir komplikacijų pavyko išvengti. Taip pat prisimins mylimą vyrą bei jo kovą su klastingąja melanoma.

„Mano vyrui ant kojos irgi buvo apgamas, nustačius melanomą, buvo pranešta, kad liga jau yra pažengusi. Po operacijos visi džiaugėsi, kad pavyko pašalinti didelę dalį darinio. Visgi, turėdamas gretutinių ligų, Algirdas dar pragyveno beveik šešis metus“, – prisiminimais dalijosi ponia Kristina.

Po operacijų garsi verslininkė ėmė domėtis priešvėžine mityba, iš pagrindų pakeitė gyvenimo būdą ir kasdieninius įpročius.

„Keičiau mitybos įpročius. Daktarai rekomendavo rinktis vaisius bei daržoves dėl juose esančių antioksidantų: brokolius, ridikus, žalią bulvę, morkas, obuolius, šilauoges, avietes, granatus. Iš kalafiorų, brokolių ir salierų spausdavau sultis ir kiekvieną dieną gerdavau“, – apie pasikeitimus po išgirstos diagnozės pasakojo K. Brazauskienė.

Moteris laidoje pasidalino dar viena patirtimi: išgirdus tokios ligos – melanomos – diagnozę, svarbiausia yra nepasiduoti ir iš visų jėgų kovoti su liga.

„Dabar viskas yra pagydoma, jeigu tu pats sau padedi. Linkiu visiems sveikai gyventi, daug judėti, nebijoti jokių ligų ir nepamiršti saugotis saulės spindulių“, - šypsodamasi linkėjo ponia Kristina.

Laidoje taip pat pristatytas klinikinis tyrimas, atliktas Didžiosios Britanijos mokslininkų, kuris atskleidė, jog daržovėse ir vaisiuose esantys polifenoliai gali būti itin veiksmingi kovojant su onkologiniais susirgimais.

Žymus Kembridžo universiteto onkologas profesorius Robert Thomas jau ne vieną dešimtį metų tiria gyvenimo būdo, mitybos ir fizinės mankštos poveikį onkologinių bei kitų lėtinių ligų gydymui, pacientų savijautai ir gyvenimo kokybei.

Jo vadovaujami Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą, kaip padėti sergantiems onkologinėmis ligomis, kenčiantiems dėl lėtinių uždegimų, kurie negydomi gali peraugti į onkologines ligas. Atsakymas slypi natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose, kurių gausu visadaliuose produktuose.

Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės Pomi-T klinikinį tyrimą ir pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir patį vėžį.

Kapsules iš keturių polifenolių gausių visadalių produktų – granatų vaisių su žieve ir sėklomis, brokolių žiedynų ir žiedkočių, žaliosios arbatos ekstrakto ir ciberžolių šakniastiebių – specialiai šiam tyrimui kartu su Didžiosios Britanijos mokslininkais sukūrė gydytojai onkologai, bendradarbiaudami su Kembridžo universitetu, Nacionaliniu vėžio tyrimų tinklu ir Nacionaliniu vėžio tyrimų institutu.

Kaip melanomos vėžio diagnozė pakeitė Kristinos Brazauskienės gyvenimą bei ką turėtų daryti kiekvienas žmogus, norintis aplenkti vėžį – visa tai ir dar daugiau jau šį sekmadienį medicinos laidoje „Sveikas rytojus“.

„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)