„Patyčios mane lydėjo nuo mokyklos. Negalėdavau ramiai praeiti koridoriais, dažnai net nenueidavau iki klasės. Nuolatiniai užgauliojimai, keiksmažodžių lavinos, stumdymai... „Gėjus“ būdavo vienas švelniausių epitetų, kurių susilaukdavau. Jei tai būtų tiesa – nieko tokio, bet buvau paauglys, kurį traukė merginos, o Naujosios Akmenės gatvės skambėdavo nuo įžeidimų man kažkur einant“, – patirtimi dalijosi atlikėjas.

„Dabar mąstau, kad mokytojai ar kiti suaugusieji privalėjo žinoti, kas vyksta. Vis dėlto, buvau likęs visiškai vienas ir nesulaukiau jokios pagalbos. Tai galiausiai nuvedė ne tik į gilią depresiją, bet ir ant savižudybės slenksčio.

Laimingo atsitiktinumo dėka draugė dar prieš laiką perskaitė mano atsisveikinimo laišką ir paskambino artimiesiems į N.Akmenę. Išdaužęs sodo namelio langą ten mane rado draugas. Vėliau, žinoma, ligoninė ir iki dabar besitęsiantis darbas su savimi. Žinau, kad bet kurią dieną galiu vėl paslysti“, – atskleidė jaunas vyras.

„Skaudžiausia, kad persikraustęs studijuoti į Vilnių, savo aplinkoje vėl radau tuos pačius žmones, todėl patyčios tęsėsi. Net tęsiasi iki dabar. Mano didžiausias noras – kuo daugiau apie tai kalbėti, kviesti nelikti abejingais ir, galbūt, išsaugoti nors vieną gyvybę. Žinau, kad tokių kaip aš – šimtai, tūkstančiai... Tikiu, kad mano istorija gali juos paskatinti pagalvoti apie tai, kad rytojus – ne taip toli, o gal ir šviesesnis nei šiandiena“, – teigė dalyvis, skelbiama pranešime spaudai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)