Dviejų vaikų mama, primarijaus Nerijaus Juškos žmona Agnė nesulaikė ašarų sužinojusi, jog pagaliau galės ištarti ačiū žmogui, prieš 28-erius metus padovanojusiam jai šansą gyventi, rašoma spaudos pranešime.
Keletą mėnesių anksčiau nei reikėtų gimusios Agnės gyvybė tuo metu kabojo ant plauko, tačiau dėka anuomet Šakių ligoninėje dirbusio jauno mediko, dabar – Vaikų ligoninės VU Santaros klinikų vaikų gastroenterologo, mokslų daktaro, profesoriaus Vaidoto Urbono, viskas pasikeitė.
„Gimiau vos 1 kg 300 g, o ūgis buvo tik 40 cm. Kai pati tapau mama ir paėmiau savo vaikus ant rankų, negalėjau įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis mano tėvai, kai gimiau tokia maža. Jie net negalėjo manęs paimti ant rankų, nes buvau itin trapi. Trapus buvo ir mano gyvybės klausimas. Tėvai ir gydytojai skaičiuodavo kiekvieną mano įkvėpimą, bandydami suprasti, ar spėjo pilnai išsivystyt plaučiai, ar aš pajėgi ir tikrai noriu kabintis į šį gyvenimą“, - mamos pasakotais prisiminimais apie savo gimimą laidoje dalinsis Agnė.
Anot žinomos moters, tuo metu didžiausias jos šeimos ramstis buvo malda Dievui bei neblėstanti viltis. Ir jų prašymas buvo išgirstas – neišmatuojamas gydytojo V. Urbono atsidavimas išgelbėjo Agnės gyvybę.
„Kaip sakoma, Dievas savo pagalbą suteikia kitų žmonių rankomis. Mano atveju, tai buvo profesoriaus V. Urbono rankos. Gydytojas tris paras nuo manęs neatsitraukė, inkubatorius buvo sugedęs, tai jis trijų litrų stiklainį su vandeniu keitė, garino, per zondą mane maitino. Jo dėka dabar esu čia ir kalbuosi su jumis“, - gražiausius žodžius prof. V. Urbonui skirs Agnė.
Šią istoriją puikiai prisimena ir pats pediatras. Kaip jis prisimena, anuomet Šakių ligoninėje sąlygos buvo kur kas kuklesnės. Nebuvo ir tokių techninių galimybių, ir mokslo pažangos, kokią turime dabar. 7 mėnesių naujagimis buvo tikras iššūkis tiek gydytojams, tiek pačiam kūdikiui, kurį ne kiekvienas įveikdavo.
„Prieš 28-erius metus tai buvo ekstremalus atvejis. Retas kūdikis išgyvendavo – tiesiog neturėjome tokių galimybių, kokias turime dabar. Šakiuose turėjome rusiškus inkubatorius ir kuomet jie sugesdavo, tekdavo prigalvoti nestandartinių sprendimų, jog tą kūdikį išgelbėti. Kiekvienas vaikas man yra gražus ir brangus. Ir jeigu nors vienam iškyla grėsmė, tai tu negalvoji apie jokias darbo valandas...“, - jautriai laidoje kalbės prof. V. Urbonas.
Sekmadienio laidoje „Ačiū, daktare“ rubrikoje Agnė pasidalins jautriausiais savo gyvenimo momentais bei didžiausia padėka ją išgelbėjusiam gydytojui.
Laidoje žiūrovų taip pat lauks neeilinė pažintis su britų mokslininku, filantropu, kurį gyvenimo mesti sunkumai paskatino tapti Alzheimerio fondo Lietuvoje rėmėju. Didelis dėmesys taip pat bus skiriamas onkologinėms ligoms, žiūrovų laukia informacija apie naujausius diagnostinius tyrimus, gydymo būdus.
Moderniausias prostatos vėžio rizikos tyrimas – be skausmo ir adatų
Daugiau kaip 2 tūkst. vyrų Lietuvoje kasmet išgirsta prostatos vėžio diagnozę. Prostatos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių vyrų piktybinė liga. Siekiant ligą kuo anksčiau diagnozuoti, jau ne vienerius metus Lietuvoje veikia nemokama prevencinių patikrinimų programa, į kurią kviečiami 50-70 metų vyrai.
„Prostatos vėžys yra tokia liga, kuri atsiranda ir progresuoja labai lėtai. Kuomet atsiranda simptomai, tokie kaip šlapinimasis su krauju, kaulų skausmai, šlapimo susilaikymas, tai yra jau pažengusios ligos požymiai Todėl tikrintis profilaktiškai būtina, kol dar nejaučiami jokie simptomai“, - laidoje teigs Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė.
Aptikus pirmos stadijos prostatos vėžį, išgyvenamumas penkerius ir daugiau metų siekia beveik 100 procentų, o vėlesnėse stadijose – tik apie 30%. Tačiau nuo šiol galima atlikti neinvazinį prostatos vėžio žymenų šlapime tyrimą, kuris leidžia ne tik tiksliau nustatyti prostatos vėžio riziką, bet ir kai kuriais atvejais išvengti papildomų sudėtingų ir skausmingų tyrimų. Šalies mokslininkai sukūrė molekulinį prostatos vėžio testą, pritaikytą būtent lietuvių vyrų populiacijai.
„Šie testai yra neinvaziniai, jų metu analizuojami kūno skysčiai ir juose ieškoma molekulinių biožymenų, kurie ateina iš vėžinių ląstelių. Taikant jautrius metodus, juos galima aptikti kraujyje ar šlapime. Diagnostinių tyrimų rezultatus reikia lyginti su kitais turimais klinikiniais parametrais, kaip prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatais ar paciento amžiumi, ir palyginus turimą informaciją, kuo didesnis skirtumas, tuo yra didesnė testo pridėtinė vertė“, - pasakos medicinos biologas Julius Gagilas.
Anot J. Gagilo, savo pridėtine diagnostine verte Lietuvoje sukurtas testas nenusileidžia Jungtinių Amerikos Valstijų sukurtiems ir taikomiems panašiems testams. Iki šiol tokie prostatos vėžio žymenų tyrimai buvo atliekami tik užsienyje, tačiau nuo šiol Medicinos diagnostikos ir gydymo centras tyrimą atliks jau ir Lietuvoje.
Filantropas britų mokslininkas, prisidedantis prie Alzheimerio fondo Lietuvoje
85-erių metų britų mokslininko, chemiko ir toksikologo Mervyno Richardsono pirmoji žmona Beryl sirgo sunkia Alzheimerio liga. Vardan jos sveikatos, vyras pradėjo didelę kovą su Didžiosios Britanijos sveikatos institucijomis, jog gautų tinkamą vaistą savo žmonai.
„Deja, bet dėl Berylės būklės teko nutraukti ilgametį darbą su Jungtinėmis Tautomis, nes turėjau ja rūpintis. Man pavyko gauti jai tinkamus vaistus. Ji juos vartojo iki pat savo mirties, buvo pakankamai gyvybinga, suvokė aplinką, tik negalėjo vaikščioti“, - savo istorija pasakos M. Richardsonas.
Šiandien Mervynas jau gerą dešimtmetį gyvena Lietuvoje su antrąja savo žmona, lietuvių mokslininke Anolda. Tačiau puikiai suprasdamas su kokiais sunkumais susiduria sergantieji Alzheimerio liga ir jų artimieji, jis nusprendė prisidėti prie Lietuvoje veikiančio Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos ir paramos fondo.
„Alzheimerio ligą galima valdyti keliais būdais – vaistais, kurių mokslas iki galo dar neišrado, jie tik šiek tiek pristabdo ligos progresą, valstybės pagalba, medicinine slauga ir, žinoma, labdaros fondų dėka. Fondams labai svarbūs tokie žmonės, kaip Mervynas. Jo dosnumo dėka nuveikiame daug gražių darbų sergančiųjų labui“, - didžiausią padėką Mervynui skirs fondo vadovas Kęstutis Mozeris.
Imunoterapijos galia vėžio gydyme
Onkologinės ligos diagnozė neretai pakerta kojas ir gyvenimą apverčia kiekvienam ją išgirdusiam. Pasaulyje vienas dažniausių vėžio tipų – plaučių vėžys, sudarantis net 16,5% visų vėžio atvejų.
Anot gydytojų, didžiausia bėda, jog ši liga aptinkama jau pažengusiose stadijose, o kuomet ji išplitusi, paciento negalima nei operuoti, nei taikyti spindulinio gydymo.
Tačiau gydytojai nenuleidžia rankų ir šiandien sėkmingai taiko naują išplitusio vėžio gydymo būdą – imunoterapiją. Imunoterapija suaktyvina organizmo imunines ląsteles, kurios, atpažinusios vėžines ląsteles kaip svetimas, ima su jomis kovoti.
„Imunoterapiją labai gerai toleruoja dauguma pacientų, o nepageidaujamos reakcijos yra itin retos. Šiuo metu Lietuvoje imunoterapija yra skiriama tik tiek pacientam, kurie serga išplitusių nesmulkių ląstelių plaučių vėžiu ir kuriems prieš tai jau buvo skirtas chemoterapinis gydymas. Tačiau tyrimais įrodyta, jog imunoterapija yra ženkliai veiksmingesnė skiriant ją iš karto nustačius ligą“, - laidoje pasakos Kauno klinikų, LSMU ligoninės gydytoja pulmonologė Neringa Vagulienė.