Kaimo komandoje pergalės sieks grupės „Bernužėliai“ nariai Nerijus Liubertas ir Lukas Bartulis bei televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, o miesto komandoje išvysime dainininkes Gabrielę Grygolaitytę-Vashą ir Astą Pilypaitę bei aktorę Inetą Stasiulytę.
Dainininkę A. Pilypaitę būtų galima pavadinti dviguba miestiete – jau kurį laiką ji gyvena tarp Vilniaus ir Alytaus. Ir nors vaikystę žinoma dainininkė leisdavo Luokės kaime, apie žemės ūkio darbus Asta pripažįsta negalinti pagalvoti iki šiol. O labiausiai jai nesisekdavo ravėti.
„Net tada nesupratau, kaip retinti tuos burokus – buvau labai bloga retintoja, nes nežinodavau, kur žolė, o kur – burokas. Į žemę niekaip rankų nesukišu iki šiol, nes nelabai atpažįstu kur gėlė, o kur – krapas“, – nuoširdžiai prisipažino Asta.
Ravėti tekdavo ir Telšiuose augusiai aktorei I. Stasiulytei.
„Vaikystėje tai daryti liepdavo tėtis. Jeigu norėdavome eiti į diskoteką, mes su sese turėdavome išravėti visą mūsų žolyną, ir visas ten esančias kiaulpienes“, – pasakojo Ineta.
Tiesa, kitaip nei Astai, Inetai tai daryti patinka iki šiol, rašoma pranešime spaudai.
„Dabar ravėti einu užsidėjusi bikinį, nes degintis yra visai faina, bet sėdėti ir tiesiog degintis man neimponuoja. Todėl visaip sukinėjuosi ir deginuosi ravėdama. O pats ravėjimas man yra kaifas – aš tą daryti tikrai mėgstu“, – atskleidė Ineta.
Nors yra tikra miestietė, kaimas, pasirodo, nėra svetimas ir Vashai – vaikystėje ji vasaras praleisdavo močiutės sode, kuriame taip pat išbandė ne vieną kaimo darbą.
Nors gimė ir augo mieste, nesibaido jokio kaimo darbo
Vasha gyvenamąją vietą keitė ne kartą. Moteris gimė Kaune, bet augo Vilniuje – ten baigė ir mokyklą. Vėliau kurį laiką gyveno užsienyje, o grįžusi į Lietuvą, ir vėl įleido šaknis Kaune.
„Nors tuomet mieliau būčiau grįžusi į Vilnių, kuriame buvo visas mano gyvenimas, gimtąjį miestą pasirinkau dėl artimųjų. Dabar ir toliau kuriu gyvenimą Kaune, tačiau Vilnius kelia nostalgiją“, – neslėpė ji.
Nepaisant to, kad visuomet gyveno didmiesčiuose, Gabrielė puikiai prisimena vasaras, praleistas močiutės sode. O kartu – ir tada išbandytus darbus, rašoma pranešime spaudai.
„Braškių ravėjimas, agurkų skynimas – tikras malonumas. Žinoma, jei tą tektų daryti diena iš dienos, kaip tą daro ūkininkai, tai tikriausiai imtų varginti – lygiai taip pat, kaip ir bet koks kitas darbas. Bet tuo metu, vaikystėje, man visa tai daryti nebūdavo sunku – tikrai nesibaidydavau jokio darbo“, – atviravo ji.
Tiesa, kai ko perprasti Gabrielei visgi nepavyko. Tai – augalų priežiūra.
„Tam, kad tai gebėtum, turi daug apie augalus skaityti, domėtis, turėti daug žinių – juk kiekvienas augalas pratęs prie skirtingų sąlygų. Man tai – tikra mistika, todėl manau, kad sodininkė būčiau ne kokia“, – juokėsi ji.
Gabrielė įsitikinusi – geriausiai pailsime gamtoje. Ir tam nebūtina gulėti ant šezlongų – naktis palapinėse be jokių patogumų ją vilioja lygiai taip pat. Visgi, jei reikėtų rinktis, kur gyventi – mieste ar kaime – ilgametė didmiesčių gyventoja šiuo metu ir vėl pasirinktų miestą.
Įvairų gyvenimo būdą Vasha stengiasi parodyti ir savo dukrelei Adrijai: „Ji tikrai neauga kaip šiltnamio gėlelė. Deja, tokios galimybės būti sode, kaip vaikystėje tą darydavau aš, šiandien nebeturime. Vis dėlto Adrija yra mačiusi visko – ji yra buvusi ir prie vištų, ir prie gyvulių, o ir vasaras stengiamės leisti gamtoje. Tikrai nėra taip, kad ji auga tik miesto gatvėse“.
Visgi, anot Gabrielės, kad ir kaip bebūtų, miesto gyventojai neretai yra labiau išlepę, konkurencingesni.
„Kaimo žmonės – paprastesni, jaukūs, nuoširdūs, tikri. Tarp jų mažiau pavydo, melo. Tačiau manau, kad taip būdavo visais laikais. Žinoma, daug priklauso ir nuo žmogaus būdo, bet manau, kad dauguma miestiečių juodų darbų prisibijo.Tuo tarpu aš, nors ir esu su ilgais nagais, pajuodusių panagių tikrai nebijau!“ – su šypsena pokalbį baigė G. Rutkauskienė-Vasha.