TV3 laidoje „Starkus stato“, padedamas specialistų, jis atliko dar krūvą darbų, o vertingiausiais patarimais bei išvadomis pasidalino ir su žiūrovais.
Bevažiuodamas į sodybą, M. Starkus prisiminė kartą, kai lankėsi Aliaskoje ir pasidalino prisiminimais, kurie paliko didžiausią įspūdį. Tuo metu žinomas vyras nė nebūtų pagalvojęs, kad kada nors ši istorija jam taps tokia suprantama, rašoma pranešime spaudai.
„Be maisto šildymo įrenginių, tuo metu pas vienus mano pažįstamus namelyje buvo vienas vienintelis, o kartu ir svarbiausias aparatas. Tai – radijo aparatas, iš kurio visą laiką buvo transliuojami pranešimai apie orą. Kadangi jie gyveno Aliaskoje, oras jiems – svarbiausias dalykas. Ne politiniai įvykiai, ne kas ką padarė ar ko nepadarė, bet oras. Aš jų paklausiau, kur dar gyvenime gali praversti toks aparatas, kuris transliuoja tik orų pranešimus? To namo šeimininkas atsakė labai paprastai: „Ten, kur vyksta statybos“. Dabar tuo įsitikinau pats – kada statai namą ne su pertraukomis, pranešimai apie orus tampa mūsų kasdienybe“, – dabar jau iš savo patirties sakė M. Starkus.
Statybos Martyno sodyboje šįkart verda kaip niekad anksčiau, o ir žmonių čia nemažai – Martynas laidos žiūrovams pasakos, kaip svarbu, kad visos čia dirbančios tarnybos rastų bendrą kalbą.
„Žmonių čia kartais nebūna, o kartais yra labai daug – kamščiai, nėra kaip praeiti. Bet man tai labai patinka. Kai yra daug žmonių ir nėra vaišių ant stalo, reiškia, kad vyksta darbas. Kartais aš vienas kažką darau, kažką atvažiavęs pakrapštau, pasižiūriu, išmokstu tam tikrų dalykų. Nuo meditacijos iki streso“, – mintimis iš sodybos dalinosi jis.
Į M. Starkaus sodybą atvyko ir elektrikai. Pasirodo, kad jo sodybai prireikė net 78 rozečių ir 58 jungiklių.
„Dėl elektros man nekilo jokių problemų – jeigu galima kalbėti apie viso namo statybą, elektra buvo iš tos srities, kur užsakiau, pasakiau, ką reikia daryti, o tiksliau – daviau popierius – ir pamiršau. Viskas. Padaryta“, – džiaugėsi sėkme Martynas.
„Elektrikai – geri vyrai. Žino, ką daro. Aš esu jais labai patenkintas – jie puikiai atliko savo darbą. Jie nedaugžodžiauja. Matyt, ir elektrikų kasta yra tokia atskira. Bent jau kiek aš buvau susidūręs. Jie yra labai susikoncentravę į savo darbą, o susikoncentruoti reikia, nes yra labai tikslių sprendimų, o ir per nagus gali gauti. Ir šitaip ramiai jie dirba savo darbą“, – pasakojo jis bei prisipažino, kad pats, kaip ir daugelis miesto gyventojų, apie elektrą išmanė tik tiek, kad rozetės turi būti patogioje vietoje.
Ir vis dėlto jis neslėpė, kad tai, ko statybose dar turėtų išmokti, yra… kantrybė.
„Jau įpratau statybose laukti, o kai su kuo nors kalbi, tau sako, kad ne viskas taip paprasta. Kad kainuos – aš viską suprantu. Kad reikia laukti – irgi. Bet man visuomet – kaip ir daugeliui statančių žmonių – atrodo, kad visko reikia vakar. Bet galima ir dabar. O rytoj – jau nelabai gerai“, – šyptelėjo jis.