Laidos pašnekovė prisiminė, koks buvo tas rytas, kuomet sužinojo apie A. Jagelavičiūtės mirtį. Nors Jurga su šeima gyvena ne Lietuvoje, tąsyk lyg tyčia buvo čia.
„Buvau namuose Lietuvoje. Ryte man paskambino Saugirdas, pasakė, kad Agnė reanimacijoje. Praėjus labai nedaug laiko buvo antras skambutis, kad mes jos jau neturime. Tada buvo daug skambučių kitiems draugams. Vėliau kalbėjomės su tuo pačiu Saugirdu, kad sunku net ištarti, kad „Agnė mirė“. Norisi sakyti, kad Agnė išėjo, Agnės netekome – vis pasirenki kitą žodį, – laidoje kalbėjo Jurga. – Bet faktą reikia priimti. Ji gyveno labai dideliais žingsniais – dabar teko skaityti tokių minčių, kad ji tarsi žinojo, kad neduotas labai ilgas gyvenimas. Tai buvo žmogus su polėkiu, su gyvenimo džiaugsmu, su tvirta nuomone. Ji galėjo atsikirsti, būti grubesnė – tai buvo savisauga, šarvas. Bet tuo pat metu ji buvo labai dėmesinga, kupina atjautos, visada padedanti.“
J. Klimaitė-Riebling Agnę įvardijo vienu žodžiu – ji buvo menininkė. Pasak artimos bičiulės, tai buvo jos gyvenimo būdas, gyvenimo kelias.
„Tai buvo žmogus su cinkeliu, su prieskoniais. Visas jos gyvenimas buvo su prieskoniais. Bet ji nesirinko būti rate žmonių, kurie yra įtakingi, sėkmingi. Jos gyvenimo kelyje – daug vaikystės draugų, mokyklos draugų. Visiems būdavo atviros jos namų durys – Agnė visada gyveno jaukiuose, šviesiuose namuose. Mėgdavo rengti vakarienes. Ji – estetė, viskas būdavo išpuošta, labai tvarkinga, labai gražu. Tai buvo žmogus, kuris dalinosi su visais ir viskuo. Aišku, dalinosi ir socialiniuose tinkluose – tai buvo jos neatsiejamas gyvenimo būdas, – sakė viena geriausių Agnės draugių. – Nors aš kartais pagalvodavau – o kas būtų, jei ji tiesiog išvažiuotų gyventi kažkur į užsienį? Jai pačiai gal būtų lengviau. Nes kiekvieną dieną atlaikyti tokią laviną šiukšlių, purvų... Bet ji jautė, kad čia jos namai, šeima, darbas. O darbą ji mylėjo. Mylėjo savo šeimą, mamą, vaiką, draugus. Čia vyko jos gyvenimas.“
Tačiau žvaigžde Agnė nesijautė – ne kartą yra tai sakiusi ir pati. Tačiau Jurga patikino, kad žvaigžde ji vis tik buvo ir to iš jos niekada neatimsi.
„Agnė buvo mūsų ikona. Ji buvo simbolis šito viso laikmečio. Jos beprotiškas palaikymas draugų gėjų, jos pastovus kartojimas savo sekėjams, kad niekada niekas už tave nesudėlios tavo gyvenimo – tu turi pati mokytis. <...> Ji pati tokia buvo – viskuo domėjosi. Su ja buvo gera. Ji galėjo iki ryto klausytis, prileisti tau vonią, pastatyti kavos puodelį. Daug tokių vakarų aš atsiminsiu amžinai, – jautriai pasakojo laidos pašnekovė. – Didžiulė netektis visiems, kam ji buvo įkvėpėja, o ji tikrai įkvėpė labai daug žmonių.“
Jurga neslėpė, kad kartais Agnė būdavo išties aštraus būdo – pasak pašnekovės, ginčytis juodviem teko ne kartą. Tačiau tuo pačiu stilistė puikiai mokėjo išklausyti.
„Mes esame netgi labai nesmagiai kalbėjusios – buvo ir tokių momentų. Aš ne visada sutikdavau su jos pasirinkta gyvenimo komunikacijos forma. Bet ji visada išklausydavo, taip pat mėgdavo kalbėtis argumentų kalba. Su ja dialogas vykdavo labai sėkmingai, nes nereikėdavo pergalės į vienus vartus, – tikino Jurga. – Ji dar turėjo tokį žodį „pravažiavom“. Reiškia, kad prie šitos situacijos nebegrįžtam, pravažiavom šitą ugnį. Ir dabar kalbėdama apie ugnį galvoju, kad šiuo metu, kai mes kalbame, ji įvažiuoja į savo didžiausią ugnį – atsisveikinimas jau vyks su urna. Bet iš tiesų ji praėjo ne pro vieną ugnį savo gyvenime. Ir tuose karuose, tuose vėjuose visada mokėjo išstovėti. Atsiminkime, kad jos tėvas buvo nužudytas ir jai teko visiškai jaunai mergaitei su savimi susitvarkyti. Ir, nepaisant to, kad ji atrodė ir gana paviršutiniška, ir gana tokia linksma mergina – ji buvo beprotiško gylio, o mums dabar liko tas beprotiško gylio skausmas. Ji – nepakeičiamas žmogus.“
Kaip tikino „Delfi tema“ viešnia, šeimai bei draugams teks susigyventi su skausmu – o artimųjų yra išties nemažai.
„Jau jai mirus, kai buvo atiduoti daiktai, Agnės telefonas netilo – ištisai skambėjo. Visi skambino pasitikslinti, ar čia ne klaida. Niekas nenorėjo tos minties prisileisti. Deja, informacija tikra, o sausio 3-iąją bus Agnės laidotuvės. Ji bus palaidota prie tėčio – jie ir vėl susitiks. Tėtis buvo jos gyvenimo vyras – ji visą gyvenimą apie jį kalbėjo, labai gražiai jį atsiminė. Ji labai mylėjo savo šeimą, sūnų, jam taip pat norėjo įskiepyti tuos dalykus. Tėtis ir vaikas juk tą patį ir vardą turi“, – kalbėjo moteris.
Pasak Jurgos, Agnė paliko žymų pėdsaką. Ji kovojo už tai, kas atrodė teisinga, darė gerus darbus, rengė socialines žinutes.
„Ji keitė per savo požiūrį, per dalijimąsi savo pasaulėžiūra. Ji sakė, „domėkitės šiame gyvenime kažkuo daugiau, ne tik kito žmogaus gyvenimu. Turėkite savo įdomų gyvenimą.“. O jos pačios gyvenimas buvo labai įdomus“, – pokalbė baigė J. Klimaitė-Riebling.
Visą laidą „Delfi tema“ galite matyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.