Miesto komandoje šįkart išvysime aktorę Inetą Stasiulytę bei dainininkes Gabrielę Grygolaitytę-Vashą ir Astą Pilypaitę. Tuo tarpu kaimo komandoje pergalės sieks grupės „Bernužėliai“ nariai Nerijus Liubertas ir Lukas Bartulis bei televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva.
Nors Nerijus gimė ir augo Kaune, koncertai su grupe privertė jį pamilti Lietuvos provincijas. Anot jo, „balių“ dainas grupė atlieka ne veltui – per jų koncertus pasitaiko tikrai visko… Klausytojai kartais netgi nusiplėšia marškinėlius!
O kitam grupės nariui Lukui kaimas yra artimas nuo pat vaikystės – jis ir pats yra kilęs iš Pociūnų. „Manau, kad Lukas bus mūsų šiandienos koziris – mes juo tikrai labai pasitikime“, – apie kolegą sakys Nerijus.
Kaimo darbai nesvetimi ir R. Šakalytei-Jakovlevai, savo vaikystės dienas praleidusiai Butkiškių kaime. Čia Renata išmoko visko – ne tik melžti karves, bet ir… priimti kiaulių gimdymą!
Gyvenimas kaime neišsigąsdintų
Renata neslepia – nors pagal gimimą ir gyvenamąją vietą labiau yra miestietė, tikrai daug laiko yra praleidusi ir kaime. Ir netgi ten gyvenusi!
„Ankstyvą savo vaikystę, o vėliau ir daug savo paauglystės bei jaunystės dienų, esu praleidusi kaime, savo senelių namuose. Visos vasaros, atostogos ir svarbiausios metų šventės buvo švenčiamos ten. Turbūt iki šiol didžiausius sentimentus kelia prisiminimai iš tų dienų, kai kartu su močiute ir seneliu – tiesa, aš juos vadinau babyte ir dieduku – darydavome įvairiausius buities darbus. Leisdavau su jais labai daug laiko, todėl dabar, visa tai atsiminus, širdį užplūsta šiluma ir jautrumas. Ten su jais tikrai buvau labai labai laiminga“, – prisiminimais dalijasi ji.
Tiesa, laimės patirti, ką reiškia būti tikrame kaime, ji turi iki šiol – Renatos uošviai gyvena Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų.
„Kai mes ten nuvažiuojame, visuomet prisimenu savo vaikystės kaimą, nes tas bažnytkaimis labai jį primena. Ten nuo visko atsijungi – einame pasivaikščioti į mišką, grybaujame, mėgaujamės laiku kartu, prisigalvojame įvairiausių veiklų. Tačiau labiausiai man patinka tai, kad, kai būname ten, laikas tarsi sustoja. Aš pamirštu, kokia yra diena, kokia valanda – ten viskas atrodo daug lėčiau, daug ramiau, ir, turbūt, tikriau. Nežinau, kodėl, bet ir kvapai man ten stipresni, ir spalvos ryškesnės. Būnant kaime įvyksta kažkoks stiprus emocinis lūžis“, – pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.
Nemėgstamiausias Renatos darbas kaime anuomet būdavo ravėjimas. O kas teikdavo didžiausią malonumą?
„Darbus aš mokstu daryti įvairius, todėl, jei atsitiktų taip, kad atsidurčiau kaime, aš to tikrai neišsigąsčiau. Vaikystėje man labiausiai patiko prižiūrėti gyvulius, kartu su dieduku ir babyte jais rūpintis. Mėgau girdyti veršelius, karves, paruošti ėdalą kiaulėms ar su dieduku valyti nutrijų narvus, nes vienu metu jis jas augino. Taip pat mėgau šerti triušius, lesinti viščiukus. Būdavau pirma, kuri paprašydavo senelių atlikti bet kokius darbus, susietus su gyvuliais“, – atskleidžia ji.
Tiesa, tai – dar ne viskas. Renatai patikdavo ir skinti uogas ar rinkti obuolius – juk, juos pridavus, užsidirbdavo ir pinigų!
Šiuo metu moteris gyvena Vilniuje, tačiau yra įsitikinusi, kad čia nėra nieko, be ko negalėtų išgyventi. O štai pagalvojusi apie kaimą, ji nuolat ko nors pasiilgsta. Ypač – su prisiminimais iškylančio vaikiško nerūpestingumo.
„Pasiilgstu dienų, kurios yra jau prabėgusios, ir daugiau niekada nebegrįš. Pasiilgstu to nerūpestingumo, kurį patirdavau su seneliais, lepinimo, žinojimo, kad viskas bus gerai, kad aš būsiu išmylėta, manimi bus pasirūpinta ir man bus padarytas patiekalas, kurį labiausiai mėgstu. Labiausiai pasiilgstu to emocinio saugumo ir jausmo, būnant vaiku, kai nereikia už viską prisiimti atsakomybės“, – šypteli ji.
Sentimentus kelia ir ypatingas kaime ragautas maistas: „Pasiilgstu naminių produktų, kuriuos darydavo babytė ir diedukas. Tai – naminė varškė, sviestas, pečiuje kepta naminė duona. Neatsimenu, kada paskutinįkart valgiau tikroje krosnyje keptą kugelį, bulvinius vėdarus ar dzūkiškas bandas, kurias mano močiutė labai mėgdavo kepti, o vėliau patiekdavo su sviesto padažu. Šių dalykų tikrai labai pasiilgstu, nes dabar visa tai ne taip paprasta gauti.“
Dėl savo darbo „TV pagalboje“, Renata turi progą pabendrauti su žmonėmis iš visos Lietuvos. Ir, visgi, ji įsitikinusi – visai nesvarbu, žmogus iš miesto, ar iš kaimo. Svariausia neprarasti savo žmogiškumo.
„Manau, kad ne vieta apibūdina ir apsprendžia tavo savybes ar vertybes. Svarbu, koks esi žmogus, ir ką pats tai vietai, kurioje gyveni, gali duoti“, – pokalbį baigia ji.
O kuri komanda – miesto ar kaimo – nugalės šio vakaro žaidime, pamatysime jau netrukus!