Vytautą Šerėną prisimenant: kokie buvo jo tabu televizijoje ir kodėl namuose beveik nejuokaudavo?

Prieš penkerius metus Anapilin išėjęs Vytautas Šerėnas iki šiol yra gyvas ne tik savo artimųjų, bet ir daugelio Lietuvos žmonių širdyse. Jis buvo tas humoristas, kuris prajuokindavo ir paprastą kaimo gyventoją, ir intelektualų miestietį. Jo humorui neatsispirdavo niekas. Kur buvo žinomo vyro sėkmės paslaptis? Kaip ekonomikos daktaras tapo vienos žiūrimiausių laidos veidu? Atsakymus pabandė įminti jo artimieji ir bendražygiai dokumentiniame „Delfi“ filme „Išrastas dviratis. Vytautas Šerėnas“.

Namuose nedirbo

Kaip pasakojo V. Šerėno žmona Dalia, į televiziją Vytautas pateko visai netikėtai. „Studijų metais jis koncertuodavo su humoro grupe, bet galiu išduoti, kad visada turėjo labai didelę scenos baimę. Dar neužlipus ant scenos, visi marškiniai būdavo šlapi. Kai gavo pasiūlymą eiti į televiziją, jį priėmė ir nesigailėjo“, – pasakojo moteris.

Kadangi Vytautas buvo ekonomikos mokslų daktaras, jo namuose buvo šimtai knygų. „Kai pasuko į televiziją, dar kažkiek metų pirkdavo ekonomikos knygas, krovė jas, bet skaityti nebebuvo kada, galiausiai nustojo ir pirkti. Jam sekėsi televizijoje, jis jautėsi save realizavęs“, – pasakojo Dalia.

Ji puikiai pamena, kaip sekmadieniais jiems grįžtant iš sodybos, jau Haroldas Mackevičius skambindavo ir derindavo laidos temas. „Pamenu, kaip jis vieną po kitos atmetinėdavo idėjas: pasikartosime, tai neaktualu, nejuokinga. Buvo reiklus sau ir kitiems, bet niekada nenusisukdavo nuo jį gatvėje kalbinančių žmonių. Su visais pasišnekėdavo. Jo buvo požiūris buvo toks, kad kalbina žiūrovai, o savo žiūrovą turi gerbti“, – pasakojo Vytauto žmona.