Šią savaitę DELFI redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, pavadinimu „Aukščiausią vietą „Eurovizijoje“ iškovojome tik dėka žiūrovų“. Jame autorius išreiškia apmaudą dėl to, kad lemiamu momentu komisijos balsai yra svarbesni nei žiūrovų. O būtent tada, kai ši taisyklė buvo sulaužyta – Lietuva didžiajame dainų konkurse užėmė kol kas aukščiausią vietą.
„Stebint šiųmetinę Lietuvos nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, galima pajausti, kaip kyla didelis žmonių pyktis, nes jų balsai nelabai ką lemia. Vaizdas toks, lyg komisija turi kitas akis ir kitus prioritetus. Atrodo, kad komisijai tas pats, kas ir kaip atstovaus Lietuvai, svarbiausia yra jos vidiniai nusistatymai ar galimi slapti susitarimai. Kyla klausimas – ar tikrai komisija yra tokia reikalinga? Ir kodėl jos balsas yra lemiamas? Ar tie keli komisijos nariai geriau žino už visus žiūrovus?
Suprantama, kad komisija reikalinga pirmiems atrankos etapams, kad veiktų lyg kokybės filtras, kuris praleis į finalą tik vertus konkuruoti numerius. Tačiau finale jų darbas jau turėtų būti baigtas. Paskutinį žodį turi tarti žiūrovai. Grįžkime prie 2006-ųjų metų patirties.
Tuo metu konkurse dalyvavo „LT United“. Finale komisija turėjo patariamąjį balsą ir viską paliko TV žiūrovų rankose. Ir taip „LT United“ iškovojo pergalę. Atskleidus komisijos balsavimo rezultatą pasirodė, kad ji būtų išsiuntusi ne „LT United“, o vaikinų grupę „N.E.O.“! Išvada labai paprasta – aukščiausią vietą „Eurovizijoje“ mes iškovojome ne komisijos, o žiūrovų pagalba.
Ar galima keisti taisykles konkursui prasidėjus? Taip. Ne kartą jau taip buvo padaryta. Pavyzdžiui, 2015-aisiais metais, prieš atrankos finalą, buvo pakeistos taisyklės ir konkurso rengėjai leido atsirasti naujam Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės duetui, kuris ir laimėjo patį konkursą.
Peržvelgus „Eurovizijos“ atrankos taisykles, galima rasti 40-ąjį punktą, kuriame yra parašyta, kad „Organizatoriai turi teisę keisti taisykles“. Nieko nėra paminėta, kada galima keisti – ar prieš konkursą, ar konkurso metu. Atsakymas – bet kada.
Ar komisija geriau žino, kokios reikia dainos „Eurovizijai“? Ką ji buvo išrinkus? Galime patys lengvai rasti visus išrinktuosius ir suskaičiuoti jų nuopelnus bei laimėjimus. Peršasi atsakymas, kad komisijos nariai nežino, jie tiesiog yra tokie patys, kaip ir žiūrovai. Tuomet kodėl jiems suteikiama tokia galia?
Nors ir LRT sako, kad su kiekvienu komisijos nariu yra pasirašoma nešališkumo deklaracija, o paprastai sakant, kad komisijos nariai patvirtina, kad nėra kažkaip susiję su dalyvaujančiaisiais, galima nesunkiai surinkti informaciją apie kiekvieno nario sąlytį su dalyviais. Lietuva nėra didelė, o jos muzikinis burbulas – dar mažesnis. Tad kiekvienas tiek komisijoje, tiek tarp dalyvių yra susijęs ir netgi turi išankstinę atsineštą nuomonę.
Netgi komisijos komentarai, kuriuose skamba išsireiškimas „ne mano stiliaus muzika“ rodo, kad nesuprantama, jog renkamas ne kiekvieno nario grojaraštis, o atstovas Lietuvai. Kad čia nėra svarbus egocentriškas požiūris. Konkurse turi būti daina, kuri įsimenama greitai ir ją norisi klausyti bei stebėti neatplėšiant akių nuo ekrano.
Todėl laikas grįžti prie 2006-ųjų metų patirties. Nes geriausią rezultatą pasiekėme tik žiūrovų pagalba“, – rašė skaitytojas.
DELFI dėl šio laiško susisiekė ir su LRT, kuri pateikė atsakymą į skaitytojo nuogąstavimus bei paaiškino komisijos vaidmenį projekte.
„Pagal 2020 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos taisykles, jeigu atrankiniame etape atlikėjai, susumavus komisijos ir žiūrovų balsus, surenka vienodą balsų skaičių, laimėtoju skelbiamas tas, kuris yra sulaukęs didesnio komisijos įvertinimo.
Norime atkreipti dėmesį, kad komisija formuojama iš muzikos pasaulio profesionalų, kurie prieš laidą pasirašo nešališkumo deklaraciją ir įsipareigoja pasirodymus vertinti nešališkai. Atrankinėse laidose ir pusfinaliuose dalyvius vertina komisija, sudaryta iš penkių narių (dalis jų keičiasi kas laidą), finale komisijos narių bus dvigubai daugiau.
Žiūrovų ir komisijos balsai paverčiami į „Eurovizijos“ balais ir sumuojami tokia tvarka:
• atlikėjas, pagal žiūrovų balsavimo rezultatus užėmęs pirmą vietą, gauna 12 balų, antrą vietą – 10 balų, trečią – 8 balus, ketvirtą – 7 balus, penktą – 6 balus, šeštą vietą – 5 balus, septintą – 4 balus, aštuntą – 3 balus, devintą – 2 balus, dešimtą – 1 balą. Žemesnę vietą užėmęs dalyvis balų negauna.
• analogiškai apskaičiuojami ir komisijos balsai (atlikėjus vertina kiekvienas komisijos atskirai; komisijos narys negali skirti atlikėjams vienodų balų) – t. y. pirmą vietą pagal komisijos balsus užėmęs atlikėjas gauna 12 balų, antrą vietą – 10 balų ir t. t.
• tuomet balai sudedami ir išrikiuojami mažėjimo tvarka. Daugiausia balų surinkęs atlikėjas užima pirmą vietą. Jei atlikėjai surenka vienodą balų skaičių, pagal 2020 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos taisykles, aukštesnė vieta atitenka atlikėjui, kuris gavo aukštesnį komisijos įvertinimą.
Ši balsavimo tvarka ir principai, kurie yra taikomi organizuojant šių metų nacionalinę „Eurovizijos“ atranką, Lietuvoje yra taikoma jau kelerius pastaruosius metus.
„Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos taisyklės yra kasmet peržiūrimos ir atnaujinamos, tobulinamos. Šiemet, pavyzdžiui, keitėsi tvarka, kaip komisija komentuoja ir vertina kūrinius. Užuot komentavę kiekvieną kūrinį iš eilės, komisijos nariai tai daro keliuose intarpuose visos laidos metu, o informacija, kaip balsavo komisija, pateikiama tik laidos pabaigoje.
Su nacionalinės atrankos taisyklėmis galima susipažinti viešai, jos skelbiamos LRT puslapyje“, – priminė LRT atstovė žiniasklaidai.