Kaip jau skelbta anksčiau, šiemet nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos balsavimo rezultatai žiūrovus nuvylė ne kartą. Po trečiojo atrankos pusfinalio organizatoriams teko aiškinti, kodėl pagal žiūrovų balsus pirmieji buvę „Balck Biceps“ konkurso finale, vis dėlto, nepasirodys.
Jų primintas taisykles teko pasikartoti ir po ketvirtojo pusfinalio, mat žiūrovų palaikymo gausos sulaukusiai L. Mondeikaitei jo nepakako, kad savo kūrinį ji dar kartą galėtų sudainuoti nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finale – taip nutiko dėl to, jog komisijos palaikymas Liepai, vis dėlto, buvo mažesnis, nei į kitą etapą dabar keliaujančiai Amoralu, kurios bendra surinktų balų suma atitiko Liepos sąskaitoje esančių balų skaičių. Tai reiškia, kad paskutinis žodis atitenka ne žiūrovams, o komisijai. Būtent ši esminė taisyklė ir pykdo įsiaudrinusius piliečius.
Į tai savo viešame įraše šįkart atsižvelgė ir garsus menininkas A. Gataveckas. Pasak Algirdo, panašias audras keliančios situacijos kartojasi bene kasmet.
„Tada prasideda balsavimas: žiūrovai siunčia pinigus už mėgstamiausius atlikėjus, komisija priima savo sprendimą, ir vėl kažkas lieka nepatenkintas. Čia nieko naujo – šis scenarijus kartojasi kasmet.
Komisija nėra pastovi – ją renka organizatoriai. Visi komisijos nariai yra savo srities profesionalai, tačiau kiekvienas jų natūraliai labiau pajaučia tai, kas jam artimiausia: vienas labiau vertina vokalą, kitas – sceninę charizmą, trečias – dainos struktūrą ar emocinį poveikį. Kadangi skirtingi vertintojai turi skirtingus prioritetus, komisijos sudėties pokyčiai gali lemti visiškai kitokį rezultatą. Tuo tarpu žiūrovų balsai yra stabilūs – jų pakeisti neįmanoma. Jie balsuoja už tai, kas jiems patinka, ir šis balsavimas atspindi bendrą tautos muzikinį skonį. Tai – realus Lietuvos muzikinis veidas, kuriame susilieja įvairiausi skoniai.
Žiūrovai ne tik balsuoja, bet ir finansuoja. Kiekvieną kartą, kai jie siunčia balsą, jų pinigai keliauja į sistemą, kuri galiausiai padeda laimėtojui pasiruošti „Eurovizijai“. Kitaip tariant, jie ne tik išreiškia savo nuomonę, bet ir tiesiogiai investuoja į Lietuvos atstovą. Tai sukuria paradoksą: Lietuvos žmonės finansiškai remia, tačiau jų balsas nėra lemiamas (suprantate, apie ką aš). Suprantu, kad „Eurovizija“ yra ne tik populiarumo, bet ir muzikinių gebėjimų konkursas. Komisijos nariai, turintys patirties muzikos industrijoje, gali objektyviau įvertinti atlikėjų vokalą, sceninę išraišką, dainos kokybę. Kartais žiūrovai balsuoja už labiau žinomą ar charizmatišką atlikėją, bet tai nebūtinai reiškia, kad jo daina tinkama didžiajai „Eurovizijai“. Taip pat verta prisiminti, kad „Eurovizijoje“ balsuoja ne tik Lietuvos žmonės. Tai, kas patinka mūsų klausytojams, nebūtinai sužavės europiečius. Komisijos nariai gali įvertinti, kurie atlikėjai turi didžiausią potencialą sulaukti palaikymo užsienyje, nes jie remiasi ne tik asmeniniu skoniu, bet ir patirtimi bei muzikos rinkos supratimu. Tačiau čia būtų sąžininga pabrėžti, kad kalbame tik apie geriausius – tuos, kuriuos aukštai įvertino tiek žiūrovai, tiek komisija. Ši diskusija kyla tik lygiųjų atveju – juk komisija paprastai skiria gana aukštus balus tiems, kuriuos žiūrovai išrenka į pirmąją ar antrąją vietą. Jei būtų kitaip, šie dalyviai bendroje sumoje nebūtų treti – jie liktų kur kas žemiau. Tai dar kartą įrodo, kad kalbame apie stipriausius pretendentus, kurie bet kuriuo atveju nusipelnė kovoti finale“, – pažymėjo A. Gataveckas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tikrai nėra „Eurovizijos“ ekspertas, tačiau tam tikrų patarimų nacionaliniam transliuotojui žinomas vyras turėjo.
„Dabar „Eurovizijos“ atranka atrodo kaip lifto mygtukas, kuris jau paspaustas – spaudi, bet niekas nepasikeičia. Jei nacionalinė atranka nori išlikti ne tik muzikine švente, bet ir tikru žiūrovų balsu pagrįstu renginiu, pokyčiai būtini. Manau, būtų logiška padidinti žiūrovų balsų svorį – padaryti juos lemiamus esant balų lygybei. Taip pat manau, jog komisija turėtų turėti pastovią sudėtį per visus atrankos etapus. Galbūt būtų gražus ir visiems naudingas sprendimas į finalą sugrąžinti „Black Biceps“ ir Liepą – ne todėl, kad buvo pažeistos taisyklės (nes jos tikrai nebuvo pažeistos), o todėl, kad taip būtų atlieptas žiūrovų lūkestis. Šių atlikėjų nepatekimas buvo nulemtas dabartinės balsavimo sistemos, kuri, nors ir formaliai teisinga, ne visada atspindi žiūrovų balsų svorį. Toks sprendimas būtų tarsi grąžinta moralinė skola, suteikianti šventei dar daugiau teigiamų emocijų.
Ką manote apie tai jūs? Aš manau, kad tai tikrai nesumenkintų jau į finalą patekusių atlikėjų – jie stiprūs dalyviai, gali įrodyti savo pranašumą scenoje. Kuo daugiau gerų pasirodymų, tuo įdomesnė kova, o laimėti vis tiek turės geriausias. Manau, kad taip ir žiūrovai jaustųsi išgirsti, organizatoriai sustiprintų ryšį su publika, o finalas taptų tikra muzikos švente, kurioje svarbiausia – ne techniniai skaičiavimai, o tikros emocijos ir stipriausias pasirodymas“, – mintis išdėstė jis.
O ar jūs manote, kad žiūrovų balsams nacionalinėse atrankose turėtų tekti didesnė galia? Savo balsą palikite apklausoje.
„Delfi“ primena, kad kelialapį į nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą jau turi šie atlikėjai: Anyanya, Justė Baradulinaitė, Petunija, NOY, Gebrasy, GOYA, „Katarsis“ ir Amoralu.
Jau vasario 15 d. Kauno Žalgirio arenoje iš visų finalininkų bus išrinktas Lietuvos atstovas, kuris gegužės mėnesį laimėjusią dainą atliks didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje.
Visas „Eurovizijos“ naujienas sekite kartu su „Delfi“: