Dabar išgyvenu pašėlusį nuotykį, apie kurį visos savo eurovizinės kelionės metu pasakoju ir jums savo dienoraštyje. Dienos, atrodo, tiesiog tirpsta.
Neseniai lankėmės vietiniame turgelyje, aplinkiniuose miestuose, įspūdingame Tel Avivo paplūdimyje... O kur dar visos repeticijos, dažnos treniruotės (juk scenoje reikalinga ir ištvermė, o kartu sportas yra ir viena didžiausių mano aistrų), susitikimai su žurnalistais ir fanais. Visada smagu pamatyti tuos, kurie tiki ir yra įkvėpti to pačio, kas įkvepia ir tave. Ir galvoje čia turiu muziką bei patį konkursą. Ar pastebite, jog įkvėpti, pakylėti ir priversti kitą jaustis geriau galime kiekvienas?
Jei atvirai, didelė dalis mano įkvėpimo yra palaikymas, kuris skrieja iš Lietuvos. Tai nuostabu, kiek pozityvo gali sukurti bendra idėja ir žmonės. Nuoširdžiai už tai dėkoju.