Romiečiai žino, kad „Maneskin“ vokalistas – toks pats romietis, kaip jie. Reiškia, jis juokauja net tada, kai „ant širdies“ – šlykštu.
Kažin ar grupės „Maneskin“ vokalistas – tik talentingas, tik atletiškas, tik dieviško, ne, – šėtoniško grožio vyras? Šiek tiek translytis, šiek tiek primena Marilyn Mansoną, o gal ir – nevisai, bet ar jis yra dar ir puikus plaukikas? Vargu...Tad geriau to šuolio į Tibrą nereikia, juokauja romiečiai, tarsi vokalistui dėkodami ne tik už titulą „Eurovizijoje“, bet už atvirumą.
Vis dėlto Italija stovi už jį – „Eurovizijos“ nugalėtoją, „Maneskin“ grupės lyderį Damiano Davidą, apšmeižtą kaip kokaino vartotoją pačiame konkurso įkarštyje.
Italija žino, kad jis nemeluoja, kad viskas buvo visai kitaip. Ir kad visiems taip gali atsitikti. Kad Damiano pasilenkė prie staliuko, nes sudužo bokalas, gitaristui netikėtai stuktelėjus jam į nugarą. Bet tą momentą nužiūrėjo pikta akis ir maištas užvirė.
Roma myli ir gerbia „Maneskin“. Roma tiki, kad roko artistų daina „Zitti e buoni“ (liet. „Tylėkit ir klausykit“) yra ne šiaip sau daina. Tai viso jaunimo himnas. O kas Italijos vyrams yra aukščiausia substancija, kuriai giedamas himnas, nesvarbu, kas jį atlieka – alternatyvaus roko ar lyrikos scenos artistas? Tai – mama. Pokalbis su mama Romos vaikinams yra šventas reikalas.
Damiano Davidas yra tikras italas, tikras romietis, žvelgiant iš šalies, kaip sako italai „pieno di se stesso“ (liet. pilnas savęs). Iš tikrųjų – savo prakaitu šlovę įgijęs Romos via del Corso gatvės artistas, kuris žino, ką reiškia dainuoti laukiant, kol praeiviai įmes monetą. Kaip bebūtų neįtikėtina, už gatvės monetas „Maneskin“ jaunuoliai išleido pirmąjį grupės diską „Teatro d‘ira vol1“ ir tai buvo pirmas sėkmingas žingsnis į žvaigždžių orbitą.
Laimėtų „Euroviziją“ šiandien „Maneskin“ ar ne, Italija vis tiek juos dievina. „Maneskin“ turi Davidą – pagrindinį vokalistą, kuris keri tiek vyrus, tiek moteris tarsi nežemiška būtybė mistišku savo žvilgsniu. Jis – išblyškusio veido, nė kiek ne mažiau magiškas lyg „Twilight“ sagos vampyras Edwardas Callenas, kurio vaidmenį atliko šių dienų širdžių ėdikas aktorius Robertas Pattinsonas. Tuo pat metu Damiano ir makabriškas, ir arogantiškas, beveik siurrealus personažas. Alternatyvaus trečiojo tūkstantmečio roko vokalistas.
Italijos merginos Damiano įsimylėjo, išgirdusios dainą „Marlene e‘ tornata“ (liet. Marlene sugrįžo) – priesaiką savo sužadėtinei. Roko, ne popso ritmu, nors daug kas siūlė šį sunkų stilių supaprastinti. Ne, gatvės artistai savo stiliaus neišdavė. Po šios dainos „Maneskin“ pastebėjo praėjusio kovo San Remo dainų festivalio organizatoriai.
Kodėl Italija tiki „Maneskin“ žvaigždės nekaltumu? Nes niekam ne paslaptis – kokaino uostymą nuo staliuko Roterdamo arenoje įžvelgė ne kas kitas, o konkurencinės valstybės – Prancūzijos žurnalistė Mariana Gre‘pinet. Per šimtmečius susiklosčiusi kaimynų konkurencija, panaši į Pasaulio futbolo čempionate „Italija – Prancūzija“ išsprogusią 2006-aisais, pasauliui, dar ilgai liks atminty.
Damiano Davidu kažkodėl tikiu ir aš, nors manęs visiškai nestebintų, jei roko atlikėjas ir „patrauktų“ kokaino. Tereikia pasižvalgyti į roko istoriją, prisiminti legendines roko grupes ir nusiraminti.
Bet aš tikiu, kad 22-ejų metų Romos vokalistas – ne toks kvailys, kad uostytų kokainą arenoje, TV žiūrovų akivaizdoje. Aš tikiu ir tuo, ką sako pats Damiano: „Droga? Mai.“ (liet. „Narkotikai? Niekada“).
Prisipažinsiu, manęs netraukia alternatyvus rokas. Kaip ir „Eurovizijos“ festivalis, kurį šįmet atidžiai žiūrėjau tik iš patriotizmo Lietuvai. Lietuva ištisus metus šiam konkursui skiria ypatingą dėmesį, tuo tarpu Italija – kur kas abejingesnė. Šįmet „Eurovizijos“ dainų konkursą, komentuojamą dviejų Italijos muzikos garsenybių Cristiano Malgioglio ir Gabriele Corsi, stebėjau tikėdamasi Lietuvos pergalės. Slaptai vyliausi – laimės Lietuva, juk šįmet – stilingi kostiumai, nepriekaištinga scenografija, intriguojantis pavadinimas, įdomi daina. Ką gi, skirsiu savaitgalį televizoriui. Buvo smalsu, ką šnekės apie mus italai, kaip mus komentuos.
Kad viskas apvirs aukštyn kojomis, o „Maneskin“ aplenks ne tik lietuvius, bet ir mano atspėtus nugalėtojus – prancūzę Barbara Pravi ir šveicarą Gjon‘s Tears, nesitikėjau. Netikėjau savo ausimis sužinojusi, kad dar kartą po 31 metų pertraukos, kai „Euroviziją“ laimėjo Toto Cutugno su savo legendine daina „Insieme“ (liet. „Kartu“) italai taps laureatais. Juk dainingosios artistų tautos talentai kažkodėl „Eurovizijoje“ šansų neturėdavo – konkursą italai tebuvo laimėję du kartus. 1964-aiais konkurentus nugalėjo Gigliola Cinquetti su romantiška daina „Chiamami amore“ (liet. „Vadink mane meile“), nes „Eurovizijoje“ italė įkrito į istoriją ir kaip elegantiškiausios juodos suknios savininkė. Ir užkietėjes italų italas – Toto Cutugno.
Prancūzė Barbara Pravi Roterdame tapo mano išrinktąja dėl to, kad parodė, jog net fejerverkų festivalyje ne fejerverkai ir ne scenografija, o vokalas ir feministinė idėja gali pripildyti sceną muzikos. Šveicaras Gjon‘s patvirtino, kad šių dienų kontekste gali laimėti nebūtinai tradicinė asmenybė.
„Maneskin“ grupės frontmeno Davido ir kitų grupės atlikėjų bosinės gitaros – Viktoria De Angelis, gitaristo Thomo Raggi ir būgnininko Ethan Torcho daina „Zitti e buoni“ (liet. Tylėkit ir klausykit“) man atrodė pernelyg šiuolaikiška. Tai – mano problema, esu kitos kartos atstovė.
Vis dėlto šios grupės pavadinimą įsidėmėjau jau kovą San Remo festivalyje. Šių metų festivalio vedėjas Amadeus supurtė Apeninų pusiasalį nauja idėja. Nors šįmet festivalis buvo skirtas jaunimui, vis dėlto „millennials“ ir „zeta“ amžiaus grupių atlikėjams teko dainuoti ne tik konkursinį „brano“ (liet. muzikinį kūrinį). Profesionalumą jaunimas turėjo parodyti ir atlikdamas ankstesnių kartų muzikos kūrinį. Aranžavo savaip, bet taip, kaip reikalauja protokolas.
Gudruolis tas italas Amadeus, mąsčiau. Šis sprendimas San Remo festivalio reitingus padidino kelis kartus. Prie televizorių prilipę buvo visi – seni ir jauni.
Septintojo dešimtmečio „Amandoti‘“ kūrinį San Remo dainų konkurse Davidas Damiano kartu su Manueliu Agnelli alternatyvaus roko rėmuose išdainavo taip, jog apstulbo visa Italija. M. Agnelli Italijos publika pažįsta iš muzikinės laidos „X faktorius“, kurioje pirmąkart viešai pasirodė ir tuomet dar niekam nežinomi Romos Corso gatvės dainininkai „Maneskin“.
Septintojo dešimtmečio šlageris „Amandoti“, anksčiau sudainuotas šimtų Italijos garsenybių, atliktas roko stiliumi sukėlė publikos dvasios orgazmą, įskaitant ir mane. Pažįstamas priedainis gergždžiančiame roko kontekste skambėjo neįtikėtinai, „Maneskin“ scenografija buvo nepakartojama. Mados tendencijas atspindintys Damiano ir gitaristų kostiumai įstrigo į atmintį visiems.
Vyras su batais ant „kablų“ – nieko naujo Italijoje. Mano šokių mokytojas Oskaras segasi auskarus į nosį, ausis ir aunasi aukštakulnius jau ne pirmus metus, ir niekas dėl to akių į šoną nesuka. Mūsiškio „The Roop“ ypatingumą taip pat mačiau tuose „kabluose“, įvertinau tai kaip drąsą, kaip protestą prieš valstybę, bandančią „išsivaduoti“ nuo homofobijos. Italijos komentatoriai Cristiano Malgioglio ir Gabriele Corsi šį kartą be klaidų ištarė – Lithuania ir palankiai vertino įdomią lietuvių choreografiją, jiems ypač patiko fono „miražas“, artistų judesių sinchroniškumas. Sveikinau lietuvius – „Eurovizijos“ festivalio Roterdame dalyvius už drąsą ir profesionalumą, bet, deja, to buvo negana, kad taptų laureatais.
Įsivaizduokite, kad mūsų „The Roop“ pop grupei atrankinė komisija liepia sudainuoti „savo stiliumi“ „Hiperbolės“ arba Kosto Smorigino dainą, kurią į atmintį įsikalusi visa Lietuva. Aranžuotą savaip. Ar pajėgtų? Nežinau. Bet tada aš juos įsidėmėčiau. O dabar vien dėl „geltonų kostiumų“ – ne, to negana. Judesys buvo gražus, daina atlikta profesionaliai, scenografija – puiki, bet man trūko idėjos, lietuviškumo. Kuo gi pasaulis jus įsidėmės, kuo atskirs nuo latvių, ar estų? Kada gi mes tai įsisąmoninsime, kad „Eurovizija“ tai – daugiau politika, ypač svarbi mažoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva. Italai – didelė valstybė atliko savo dainą italų kalba, Lietuva – mažutė, skambėjo angliškai anglišku pavadinimu.
San Remo festivalyje septintojo dešimtmečio aranžuota daina „Amarti ancora... fallo dolcemente“ (liet. mylėsiu tave dar kartą, švelniai...), kurią su Damiano kartu traukė ne tik „millennials ir „zeta“ jaunimas, bet ir garsiausia Italijos TV vedančioji septyniasdešimtmetė Mara Venier, pakvietusi „Maneskin“ į savo laidą, gerokai padidino gerbėjų skaičių. Šiaip ar taip – tai Italijos nacionalinės televizijos pirmasis kanalas. Štai kodėl „Maneskin“ tapo potencialiais nugalėtojais ir „Eurovizijoje“. „Zitti e buoni“ (liet. Tylėkit ir klausykit) tai – laikmečio politika.
San Remo festivalyje įsidėmėjau ne tik „Maneskin“ aranžuotą dainą, ją netrukus susiradau „YouTube“, bet ir atlikėjų kostiumus – plazdančius Liudviko XIV laikų marškinius, kuriuos Italijos dizaineriai moterų kolekcijų kūrėjai šįmet „pasisavino“ iš Aleksandro Diuma muškietininkų. O „Maneskin“ vokalistas šį stilių dar papildė ir korsetu.. Idėja buvo verta nugalėtojų titulo.
Vyrai su korsetais, su prigludusiais odos triko. Kūno linijos – tobulos. Aplodismentais apdalino jaunuosius roko artistus visos Italijos kartos.
Nuo 2017-ųjų „X faktorius“ laidos „Maneskin“ stilių kuria garsūs Italijos mados namai „Etro“. Dizainerė Veronica Etro ir jos brolis Kean Etro bei stilistas Nicola Cerioni sukūrė kostiumus ir San Remo festivaliui, taip pat ir „Eurovizijos“ dainų konkursui.
Roterdame „Eurovizijos“ festivalyje prie diaboliško Davido grimo nė kiek nederėjo pačiūžų principu raišteliais suvarstyti kostiumai. Ant šlaunų, rankovių, petnešų. O, kaip smarkiai tie raišteliai iškrito iš scenos taisyklių, atsidūrę odoje, vilkimoje ant nuogų tatuiruotų krūtinių. Smarkiai išsiskyrė ir „Eurovizijos“ gražučių mergaičių – „Beyonce“ ir „Britney Spears“ antrininkių – kompanijoje.
„Maneskin“ atrodė naujai, iššaukiančiai. Jie buvo originalūs.
Kažin kaip odos kostiumai būtų patikę „Rollings Stones“ vokalistui Mickui Jaggeriui? Tiesa, apie tokius technologiškus higroskopiškus kostiumus jis tuomet net pasvajoti nebūtų galėjęs.
Kontrastas tarp nuogo kūno ir odos, tatuiruotė virš Davido „dažytojo“ kelnių: „Il ballo della vita“ (liet. Gyvenimo šokis“), akrobatiniai įtūpstai, šiek tiek priminę „Queen“ grupės vokalistą Freddie Mercury, publikai nesukėlė abejonių dėl natūralios itališkos odos kokybės. Vis dėlto net ji artisto džiaugsmo – adrenalino neatlaikė. Tarpkojis išsiskleidė.
Bet tai pastebėjo ne visi. Už tai „kokaino uostymą“ pastebėjo, kai kam tai prilipo lyg medus.
Kuo galima apkaltinti jaunimą – „millenial“, „zeta“, „alfa“? Kuo jie gali užkliūti kitoms kartoms, nes juk tarp kartų – amžinas karas. Kad negrįžta naktimis, kad vartoja alkoholį, kad uosto kokainą, kad neištraukia rankų iš kišenių, kai stovi prieš vyresnius. Kuo dar?
Kad gėjai. Kad rengiasi nepadoriai. Kad negerbia lyčių.
Rokenrolo genijus „Rollings Stones“ Mikas Jageris italus vaikinus nuramintų: tik kaltas pats visada ieško kaltų.
Bet Damiano iš „Maneskin“ ašarų nelieja dėl šmeižto. Šį tekstą rašiau vakar, kai jie dar laukė testo atsakymo. Vėlų vakarą jis jau buvo aiškus – „negativo“. Davidas ašarų neliejo – jis dievina savo mamą. Jai – didžiausios paslaptys, meilė, išpažintis. Paklausykite „Maneskin“ dainos teksto ir suprasite viską.
Ne „Google“ vertimo, profesionalaus ir nuspręskite patys – verta daina titulo ar ne.
„Zitti e buoni“ (liet. Tylėkit ir klausykit)
Tekstą išvertė „Accademia italiana“ dėstytojas ir vadovėlio „AmorRoma“ autorius Simonas Jurkevičius:
Gerieji žmonės nesupranta, apie ką aš kalbu
Jūs drabstotės mėšlu
Seni pirštai pageltę nuo cigarečių
Bet su cigarete tarp pirštų žengiu
Atsiprašau, kad taip stipriai tikiu
Kad sugebėsiu peršokti griovį
Nors mano kelias kyla į kalną
Todėl atkakliai aš ruošiuosi
Labas vakaras ponios ir ponai
Apsimetėliai – aktoriai dinkit iš salės
Jau gal nustokite malti šūdą
Verčiau tylėkit ir klausykit
Čia žmonės keisti kaip berygos
Daug naktų nenorėjo manęs įsileisti
Dabar išspardysiu visas tas duris
Ir daugiau nenuleisiu akių nuo viršūnės
Todėl atleisk, mama, kad negrįžtu naktį namo
Nes...
Priedainis:
Man ne visi namie, bet aš ne toks debilas, kaip jie
Tau irgi ne visi namie, bet tu ne tokia, kaip jie
Mums abiems ne visi namie
Bet mes ne tokie debilai, kaip jie
Prirašiau tiek daug puslapių
Bet rijau tik druską ir ašaras
O tie ponai keliauja įsitaisę patogiai
Bet bijo nerti į sraunius vandenis
Man nereikia kryžiaus ant kapo
Nes mano namuose Dievo nėra
Bet jei suteiksi prasmę likimui
Galbūt išlipsi iš kapo neužmirštas tu
Ir nėra vėjo, kuris pasipriešintų nesustabdomai galiai
Jei tik suvoksi tinkamą kryptį
Tuomet pajusi tą svaigulį
Vaško sparnai nugaroj mane pakels į uždraustą aukštį
Jei bandysi mane sustabdyti
Tau reikės nukirsti man galvą
Nes...
Priedainis:
Šneka žmonės, nusišneka, net nesuvokia apie ką kalba
Tu tik leisk išnirti man į paviršių
Nes nuo kalbų man trūksta oro X3.