Antrame pagal dydį Nyderlandų mieste vykstantis dainų konkursas praėjusiais metais buvo atšauktas dėl pandemijos. Laimei, šiemet „Eurovizija“ ir vėl džiugina tiek dalyvius, tiek jų pasirodymų nekantriai laukiančius gerbėjus.
Visgi dėl COVID-19 saugumo reikalavimų, renginys šiemet kitoks. Vietoj dešimčių tūkstančių žiūrovų areną užpildė tik 20 proc. joje esančių sėdimų vietų. Dar prieš prasidedant šou buvo skelbiama, kad arenoje renginį galės stebėti tik iki 3 500 žiūrovų, kurie turės paisyti griežtų taisyklių, pavyzdžiui, turėti ne vėliau kaip prieš 24 val. atlikto koronaviruso testo neigiamą rezultatą, į areną atvykti tik nurodytu laiku, dėvėti apsauginę veido kaukę ir kt.
Nepaisant to, dar 1956 metais Šveicarijoje pradėta rengti „Eurovizija“ kasmet prie televizijos ekranų ir interneto transliacijų pritraukia daugybę žiūrovų iš viso pasaulio. Kalbama, kad šaliai didžiausias ne sporto renginys pasaulyje įprastai būna naudingas ekonomiškai, nes turistai čia atvykdami išleidžia nemažai pinigų, tačiau iki akimirkos, kai visi gali pamatyti įspūdingą reginį, organizatoriams tenka pakloti milijonus.
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet „Eurovizija“ turi savąjį šūkį. Šįkart dainų konkursas kviečia atsiverti – angl. „Open Up“. Organizatoriai tikino šiuo šūkiu norėję paskatinti žiūrovus bei dalyvius būti atviriems ne tik muzikai ar vienas kitam, bet ir bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje.
Šių metų „Eurovizijos“ renginius – du pusfinalius ir finalą – patikėta vesti keturioms Nyderlandų įžymybėms: „YouTube“ žvaigždei Nikkie de Jager (Nikkie Tutorials), laidų vedėjai Chantal Janzen ir atlikėjams Janui Smitui bei Edsilia Rombley.
„Mes šios akimirkos ilgai laukėme ir po sunkiai įsivaizduojamų metų pertraukos mes grįžtame. Ir šis jausmas yra nuostabus!“ – tikino šou vedėjai.
Pirmajame pusfinalyje iš viso pasirodė 16 šalių: Lietuva, Slovėnija, Rusija, Švedija, Australija, Šiaurės Makedonija, Airija, Kipras, Norvegija, Kroatija, Belgija, Izraelis, Rumunija, Azerbaidžanas, Ukraina ir Malta. Antradienio vakarą kelialapį į finalą iš viso pelnė 10 šalių.
Balsavimas dainų konkurse vyko jau įprasta tvarka – nugalėtojus rinko ir žiūrovai, ir specialiai kiekvienoje valstybėje atrinkta komisija, kurią sudarė penki muzikos verslo atstovai. Balsuoti pirmojo pusfinalio metu galėjo ne tik jame dalyvavusios šalys, bet ir Nyderlandai, Vokietija ir Italija. Su šių valstybių atstovų trejetuku buvo galima artimiau susipažinti paskelbus balsavimo pabaigą.
Vakaro gale, susumavus visus balsus, paaiškėjo didžioji pusfinalio intriga – 10 šalių, patekusių į finalą. Jomis tapo: Norvegija, Izraelis, Rusija, Azerbaidžanas, Malta, Lietuva, Kipras, Švedija, Belgija, Ukraina.
Finale savo vietą jau užtikrintai turi ir dar kelios šalys: Italija, Nyderlandai, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija.
Šių metų naujovė – interaktyvūs plojimai. Oficialioje „Eurovizijos“ programėlėje žiūrovai galėjo rasti funkciją „start cheering“, su kuria buvo galima išreikšti ovacijas – kuo daugiau žmonių spustelėjo „plojimus“, tuo garsesnius aplodismentus dalyviai išgirdo baigę savo pasirodymą.
Transliacija prasidėjo nuo 2019 metų nugalėtojo Duncano Laurence'o pasirodymo su daina „Fell Something“. Netrukus atėjo eilė Lietuvai.
Lietuva – grupė „The Roop“, daina „Discoteque“
Šiemet grupė „The Roop“ su kūriniu „Discoteque“ atidarė dainų konkursą ir iš dalyvių sąrašo į sceną žengė pirmieji. Laimei, mūsiškiams pavyko apsisaugoti nuo siaučiančio viruso ir antradienio vakarą iš tiesų fiziškai pasirodyti prieš milijoninę auditoriją. Kai kuriems dalyviams tokia sėkmė nenusišypsojo ir jų pasirodymai rodomi jau iš anksto nufilmuotame įraše.
„The Roop“ pasakojo, kad savo pasirodyme didžiausią dėmesį jie norėjo skirti kamerų darbui, LED ekranams. Be techninių galimybių žiūrovai taip pat išvydo ir kiek patobulintus judesius scenoje.
„Kažkokių fejerverkų mums nereikia. Mūsų pasirodymas yra stilingas ir konceptualus, nereikia jo apibarstyti blizgučiais ar rožių žiedlapiais“, – dar prieš pasirodymą Delfi tikino grupės lyderis Vaidotas Valiukevičius.
Scenoje užburiančia energija džiugino ne tik grupės nariai, bet ir jų šokėjai. Visi jie vilkėjo jau puikiai atpažįstamus geltonos spalvos kostiumus. Fone dominavo juoda ir purpurinė spalvos. LED ekranuose trumpam pasirodė ir disco kamuolys, o grindys „nusidažė“ šachmatų lentos motyvais.
Viena iš naujovių „Discoteque“ pasirodyme – kiek pakitęs V. Valiukevičiaus judesys scenoje. Vienu metu grupės lyderis tarsi paėmė vaizdo kamerą į savo rankas, o judant vaizdui fone buvo matyti ir pašėlusiai šokantys šokėjai. Toks trumpas epizodas pasirodymui suteikė telefonu filmuotos namų diskotekos įspūdį.
Lietuviams scenoje iš tiesų pavyko užkurti diskoteką! Arenoje pasirodymo metu ir po jo buvo girdėti triukšmingi šūksniai ir plojimai.
Slovėnija – Ana Soklič, daina „Amen“
Ana Soklič savo muzikinę karjerą pradėjo anksti; jaunystėje ji mokėsi pas operinio dainavimo, tobulinosi pas pripažintą slovėnų muzikantę Darją Švajger (dukart Slovėnijos atstovę „Eurovizijos“ konkurse) ir dainavimo trenerę Natašą Nahtigal.
2018 m. Ana ėmė bendradarbiauti su soul stiliaus profesionale Dileesa Archer Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būdama 18-kos ji ėmė rašyti dainas ir pati. Dabar Anai muzika yra gyvenimo būdas.
Atlikėja yra dalyvavusi Slovėnijos nacionalinėje atrankoje į „Eurovizijos“ dainų konkursą ir 3 kartus pasirodė Slovėnijos dainų festivalyje, kur 2019 m. laimėjo apdovanojimus už geriausią dainos interpretaciją ir geriausią dainą. Ji dažnai atlieka savo dainas su simfoniniais orkestrais, taip pat pasirodo su įvairiomis grupėmis.
Dainininkė sako, kad koncertuojant dainuoja ne tik ji pati, bet ir jos širdis, nes tuomet jaučia, kad ryšys su žiūrovais yra pats tikriausias ir intymiausias. Tai buvo galima pajusti ir jos pasirodyme pirmajame pusfinalyje.
Rusija – Manizha, daina „Russian Woman“
Dainininkė Manizha dėmesį sukaustė jau per pirmąsias pasirodymo sekundes. Atrodo, kad per trumpą laiko tarpą nutiko neįprastai daug. Atlikėja nustebino ne tik manieromis, bet ir įspūdingo dydžio rusų lėlės „Matrioškos“ apdaru.
Žiūrovams greičiausiai kilo klausimas, kaip ji, dėvėdama tokį sunkų drabužį taip lengvai juda scenoje? Paslaptis paprasta: prie apdaro pritaisyti ratukai. Vis dėlto pasirodymo eigoje Manizha aprangą nusprendė pakeisti ir tęsė jį vilkėdama raudoną kombinezoną.
Atlikėja garsėja tokia gausa talentų, kad juos būtų sunku suskaičiuoti. Dainininkė, dainų autorė, muzikantė, tekstų kūrėja, režisierė ir visuomenės veikėja neseniai paskelbta ir Jungtinių Tautų geros valios pabėgėlių ambasadore. Dabar jos ilgame pasiekimų sąraše atsidurs ir dalyvavimas „Eurovizijos“ konkurse.
Švedija – Tusse, daina „Voices“
Tousin Michael Chiza, geriau scenoje žinomas pseudonimu Tusse, yra švedų atlikėjas, kilęs iš Kongo. Jis išgarsėjo, kai laimėjo talentų šou „Idol“ 2019 m. O šiemet Tusse pirmąkart išbando sėkmę „Eurovizijoje“ Roterdame.
Po pirmosios repeticijos charizmatiškasis atlikėjas pasidžiaugė savo pasirodymu: „Esu be galo laimingas, jaučiuosi nuostabiai. Stengėmės sukurti kuo įspūdingesnį šou, pasitelkdami tiek aprangą, tiek vaizdus. Esame patenkinti tuo, kaip viską sujungus atrodo visumoje“.
Tusse nepamiršo padėkoti ne tik savo kolektyvui, bet ir gerbėjams iš viso pasaulio. Šilčiausius linkėjimus jis perdavė artimiesiems, gyvenantiems Kongo Demokratinėje Respublikoje.
„Mano biologinis tėvas be perstojo siuntinėja man žinutes. Jis tikisi, kad turės galimybę už mane balsuoti ir sako, kad labai manimi didžiuojasi“, – žurnalistams „Eurovizijos“ atidarymo ceremonijoje sakė atlikėjas.
Australija – Montaigne, daina „Technicolour“
Australijos transliuotojui nusprendus, kad delegacijai šiemet geriau nerizikuoti ir neskristi į pandemijos sukaustytą Europą, atlikėja Montaigne (tikrasis vardas Jess Cerro) savo pasirodymą pristatė iš namų. Deja, dėl koronaviruso grėsmės Australijos gyventojai galimybės kirsti sienų neturi nuo praėjusių metų kovo.
Spaudos konferencijoje prieš didįjį šou dainininkė dalyvavo prisijungusi per kompiuterį. Ji neslėpė apmaudo, kad negali kartu su kitais dalyviais dalyvauti repeticijose „Ahoy“ arenoje, tačiau stengėsi išlikti pozityvi.
„Didžiuojuosi tuo, kaip mums pavyko pasiruošti. Atrodo, visai neturėjome laiko, tačiau pasitelkėme fantaziją ir mums viskas puikiai pavyko. Šie dveji metai „Eurovizijos“ konkursui buvo labai sudėtingi. Gaila, kad aplinkybės šitaip sugriovė planus. Tačiau vis tiek džiaugiuosi, kad turiu galimybę sudalyvauti. Didžiuojuosi savo komanda, kuri dėl šio pasirodymo labai daug dirbo“, – kalbėjo Montaigne.
Sidnėjuje gyvenanti menininkė ir aktyvistė Montaigne išgarsėjo Australijos indie muzikos scenoje. Per pastaruosius kelerius metus ji buvo pripažinta ne kartą: jos kūriniai gavo ne vieną apdovanojimą, ji buvo paskelbta įspūdingiausia scenos naujoke ir pretendavo į geriausios atlikėjos titulą 2016-aisiais.
Debiutinis Montaigne albumas „Glorious Heights“, kurį prodiusavo Tony Buchenas, pakilo į 4-tą topų vietą. Kaip teigė Craigas Mathiesonas iš „Sydney Morning Herald“, „Montaigne kuria muziką, kuri pasižymi jausmingumu, baroko pompastika ir audringa scenos energija“.
Šiaurės Makedonija – Vasil, daina „Here I Stand“
Nuo vaikų pop žvaigždės iki Čikagos vaikų choro nario ir solisto, nuo daugiau nei 50 vaidmenų operose iki rečitalių garsiuose muzikos festivaliuose visame pasaulyje bei bendradarbiavimo su keliais produktyviausiais pasaulio menininkais – tokia įspūdinga Šiaurės Makedonijos atstovo „Eurovizijoje“ biografija.
Vasil devizas gyvenime yra paprastas – visur, kur pritrūksta žodžių, padeda dainos.
Vasilas Garvanlievas savo muzikinę kelionę pradėjo būdamas 7 metų – tuomet jis užlipo į vieno populiariausių Makedonijos vaikų festivalių sceną. Būdamas 12 metų kartu su šeima jaunasis talentas persikraustė į JAV, kur tęsė solisto karjerą Čikagos vaikų chore.
Išsilavinimą muzikos srityje jam užtikrino studijos prestižiniuose Milano, Toronto universitetuose.
2018 metais Vasil grįžo į Šiaurės Makedoniją ir išleido keletą sėkmingų popmuzikos dainų, rengė solinius koncertus. 2020 m. jis turėjo atstovauti Šiaurės Makedonijai „Eurovizijos“ dainų konkurse su daina „You“. 2021 m. sausį paskelbta, kad jis grįš į konkursą su nauja daina, kuri ir skambėjo pirmajame pusfinalyje.
Airija – Lesley Roy, daina „Maps“
Lesley Roy, kaip ir ne vienos kitos šalies atstovas, į Roterdamą atvyko be jokių naujų atrankų ar konkurencijos. 2020-aisiais Airijai atstovauti išrinkta atlikėja konkursui pristatė visiškai naują dainą, su kuria tikisi sužibėti didžiojoje scenoje.
Lesley Roy yra dainininkė bei dainų autorė iš Dublino, gyvenanti tarp Airijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Lesley savo debiutinį albumą „Unbeautiful“ išleido 2008 metais drauge su kompanijomis „Jive“ / „Sony Records“. Kaip dainų autorės, Lesley karjera buvo itin sėkminga, jos kūrinius atliko tokios žvaigždės kaip Adamas Lambertas, Miss Montreal, Medina, Jana Kramer, Marlee Scott ir Deorro.
L. Roy sako, kad visą gyvenimą buvo „Eurovizijos“ gerbėja, todėl nekantravo išbandyti savo jėgas ir atstovauti Airijai. Tą puikiai iliustravo ir dainininkės įsijautimas scenoje. Po savo pasirodymo atlikėja pravirko.
Kipras – Elena Tsagrinou, „El Diablo“
Kipro transliuotojo „CyBC“ sprendimu, šių metų „Eurovizijoje“ šaliai atstovauja Elena Tsagrinou. Dainininkė, kuri bendradarbiauja su įrašų studija „PANIK Records“, didžiojoje scenoje atliko dainą „El Diablo“.
Šis kūrinys sulaukė kritikos dėl pavadinimo ir angliškų žodžių, reiškiančių „atidaviau širdį velniui“. Ne gana to, ši daina buvo pradėta lyginti su scenos garsenybių Lady Gagos, Ritos Oros kūriniais. Vis dėlto kritikams greitai buvo paaiškinta, kad Elena dainuoja apie „merginą, išgyvenančią išnaudotojiškus santykius su veltėdžiu, kurį vadina „El Diablo“. Šis kūrinys esą gimė įkvėptas „amžinos gėrio ir blogio kovos“.
Dainą sukūrė ir prodiusavo Jimmy Thornfeldas, Laurellas Barkeris, Oxa ir Thomasas Stengaardas, kurių dainos „She Got Me“, „Only Teardrops“ ir „You Let Me Walk Alone“ jau skambėjo „Eurovizijoje“. Pasirodymu konkurse rūpinosi meno vadovas Marvinas Dietmannas, kuriam „Eurovizija“ taip pat jau nėra naujiena.
Elena Tsagrinou yra viena talentingiausių ir spalvingiausių dainininkių popmuzikos scenoje. Ji gimė 1994 m. Atėnuose, o būdama 14-kos ji jau dalyvavo talentų šou „Graikijos talentai“, kur pateko į pusfinalį. 2013 m. ji prisijungė prie grupės „OtherView“, tačiau po penkerių sėkmingų metų nusprendė tęsti solinę karjerą.
Elenos populiarumas su kiekviena išleidžiama daina kilo į viršų. Jos muzikiniai vaizdo įrašai „YouTube“ sulaukė milijonų peržiūrų. Per pastaruosius metus ji pasirodė dar keliuose muzikos šou Graikijoje bei Kipre.
Norvegija – TIX, daina „Fallen Angel“
Andreasas Haukelandas, geriau žinomas kaip TIX, kilęs iš miestelio, esančio šalia Oslo ir yra vienas populiariausių Norvegijos menininkų. Jis nacionalinių „Eurovizijos“ atrankų finale nusprendė atlikti savo konkursinio kūrinio „Ut Av Mørket“ anglišką versiją „Fallen Angel“ – šis drąsus žingsnis pasiteisino, net būtent jis buvo išrinktas atstovauti Norvegijai konkurse Roterdame.
Išsiskirti toli gražu nesibaiminantis atlikėjas į sceną žengė apsirengęs dainos pavadinimą atitinkančiu angelo kostiumu. Vis dėlto įvaizdis gali sudaryti klaidingą įspūdį. Po pirmosios repeticijos „Ahoy“ arenoje atlikėjas sakė jaučiantis nepasitikėjimą savimi.
„Aš nuolat savimi abejoju. Ir dabar atrodo, kad pasirodymo idėją išpildžiau vos 50 procentų. Tebūnie man tai – pamoka. Tikiuosi, pasirodymas pusfinalyje pavyks kur kas geriau“, – vylėsi atlikėjas.
Muzikantas, prodiuseris ir dainų autorius TIX pseudonimą pasirinko ne šiaip sau. Scenoje jis atvirai dalijasi savo patirtimi augant su Tourette'o sindromu (tai liga, dėl kurios atsiranda įvairių rūšių nevalingi kūno tikai).
Kroatija – Albina, daina „Tick Tock“
Sinchronišką šokį konkurso scenai kartu su futuristiniais šarvų kostiumais pasipuošusiais šokėjais pristačiusi Albina pademonstravo dar ir stiprų vokalą. „Eurovizijos“ kritikai pastebėjo, kad vietomis savo pasirodyme ji priminė pačią Beyonce. Pavyzdžiui, tuomet, kai ekrane pasirodė daugiau Albinos atvaizdų.
Dainininkė nuo pat jaunystės juto nenumaldomą meilę scenai. Jos muzikinius talentus aktyviai puoselėjo šeima, kuri paskatino vaiką mokytis groti fortepijonu.
Dainininkė praėjusių metų pabaigoje išleido savo pirmąjį singlą „Imuna na strah“, tačiau tiki, jog geriausiai ją kaip atlikėją apibūdins „Eurovizijai“ skirta daina „Tick-Tock“.
Albina 2019-aisiais dalyvavo projekte „Kroatijos balsas“, kur aklųjų perklausų metu atliko Lauros Pausini kūrinį „En Cambio No“, o superfinale iškovojo trečiąją vietą.
Belgija – „Hooverphonic“, daina „The Wrong Place“
Belgai Europą šiemet užsimojo papirkti senųjų filmų įkvėpta klasika. „Norėjome, kad mūsų pasirodymas būtų elegantiškas“, – interviu žurnalistams sakė grupės nariai.
„Eurovizijos“ gerbėjai netruko pastebėti itin dailių grupės vokalistės Geike Arnaert akių. Jas, kaip ir rankas bei lūpas išryškino LED šviesos. Moteris patikino, kad įtaigus žvilgsnis – jos vizitinė kortelė.
Pastaruosius 25 metus belgų grupė „Hooverphonic“ sėkmingai derino simfoninės muzikos garsus su užkrečiančiais popmuzikos ritmais. Tačiau grupės lyderis Alexas Callieris šalia to užsiėmė ir papildoma veikla – kūrė dainas, kurias atliko garsiausi bei geriausi šalies scenos atstovai.
Kolektyvo balsas, dainininkė Geike buvo palikusi „Hooverphonic“, tačiau vėliau nusprendė grįžti. Praėjus lygiai 20 metų po grupės albumo „The Magnificent Tree“ išleidimo, atlikėjai pamanė, jog kolegės grįžimas bus puiki proga sudalyvauti ir „Eurovizijos“ dainų konkurse.
Grupės narys Alexas Callieras sakė: „Pajutome norą vėl pradėti dirbti kartu. Mes vis dar esame „Hooverphonic“ epicentras, kuris gerbėjams ir asocijuojasi su grupės pavadinimu“.
Šių muzikos kūrėjų bei atlikėjų sukurti darbai buvo ne kartą panaudoti televizijos serialuose, reklamose ir filmuose visame pasaulyje, o kai kurios dainos taip išpopuliarėjo, kad neatsiejama Belgijos muzikinio paveldo dalimi.
Izraelis – Eden Alene, daina „Set Me Free“
Šių metų Izraelio atstovė vertinama kaip talentinga atlikėja, kurios dainoje išryškėja lengvai įsimenamas, linksmas skambesys, neužgožiantis dainininkės vokalinių sugebėjimų. Visgi šiame kūrinyje ne vienas pastebėjo kulminacijos trūkumą – atrodo, kad panašus ritmas tęsiasi visas tris minutes. Laimei, šį galimą minusą puikiai atpirko Eden pasirodymo išpildymas, aktyvi choreografija ir kiti režisūriniai sprendimai, kurie žiūrovui neleido nuobodžiauti. Bene didžiausias kūrinio „Set Me Free“ išskirtinumas – aukštos natos, kurias atlikėja sukontroliuoja stebėtinai gerai.
Eden muzikoje neapsistoja ties vienu stiliumi ir savo dainose maišo įvairius žanrus, įskaitant arabų liaudies muziką, gospel, operą – šie elementai buvo girdimi ir jos „euroviziniame“ pasirodyme. Be solinės karjeros atlikėja taip pat dainuoja ir Izraelio kariuomenės suburtoje grupėje, su kuria keliauja ir į pasirodymus užsienyje.
E. Alene gimė Jeruzalėje, tačiau jos tėvai yra kilę iš Etiopijos. Po 11 metų trukusių baleto studijų, Eden sugalvojo lankyti vokalo pamokas ir siekti karjeros aukštumų muzikos scenoje. Puikius muzikinius duomenis turinti atlikėja paauglystėje buvo pakviesta dainuoti suaugusiųjų chore. Vėliau ją ėmė itin dominti soul stilius, o pagrindiniais įkvėpėjais tapo tokios pasaulinės popmuzikos žvaigždės kaip Beyoncé, Jennifer Hudson ir Chrisas Brownas. 2018 m. E. Alene laimėjo Izraelyje rengtą projektą „X Faktorius“.
Izraelio atstovų į „Euroviziją“ atrankos metu buvo pateikta daugiau nei 200 dainų pretendenčių. Komisija iš jų pasirinko tik 9 dainas, už kurias rinkdami geriausią galėjo balsuoti visi norintys. Daina „Set Me Free“ atrankoje laimėjo didžiuliu balsų skirtumu.
Rumunija – Roxen, daina „Amnesia“
Rumunijos atstovė žiūrovams pristatė autentišką, modernią, jausmingą dainą, kurios tekste galima lengvai išgirsti pagrindinę ir svarbią žinutę – emocinę sveikatą ir depresiją. Atlikėja dainuoja apie tai, kaip norėdamas visko, paneri į amneziją, pamiršdamas save mylėti. Roxen pasirodymo metu išties nestokojo emocijų ir galima pajusti, kad atlikėja tarsi viską išgyventų iš tiesų. Baladę sustiprina ir dramatiškas šokėjų pasirodymas scenoje.
Roxen gimė mažame, bet kosmopolitiškame Rumunijos mieste, o dainuoti pradėjo būdama septynerių. Netrukus ji laimėjo keletą muzikinių konkursų. Dainininkė sako nuo pat mažens žinojusi, jog muzika yra jos tikrasis gyvenimo kelias.
Vaikystėje Roxen žavėjo ir daugiau meno sričių, pavyzdžiui, knygų rašymas bei leidyba, vaidyba ir teatro scena bei darbas kino aikštelėje.
Azerbaidžanas – Efendi, daina „Mata Hari“
Atlikėja Efendi savo kūriniu visus klausytojus nukėlė į Egiptą. Daugelis „Eurovizijos“ gerbėjų gali pastebėti, kad daina „Mata Hari“ yra labai panaši į praėjusiais metais tos pačios dainininkės atliktą ir dainų konkurse turėjusią skambėti „Kleopatra“. Akivaizdu, kad atlikėja nenorėjo per daug nutolti nuo jau pažįstamo ritmo ir savo pasirodyme išlaikė rytietiškus motyvus, remdamasi ankstesniu kūriniu. Azerbaidžano atstovės pasirodymas įsimintinas ne tik dėl iškirtinės stilistikos, bet ir akį traukiančių šokėjų, kurios padėjo išpildyti šou.
Efendi yra garsi savo šalies dainininkė, dalyvavusi ne viename televizijų rengtame muzikiniame šou, tarp jų – ir projekte „Azerbaidžano balsas“, kur užėmė 3 vietą. 2017 m. ji taip pat dalyvavo ir užėmė 3 vietą Kazachstane vykusiame tarptautiniame dainavimo konkurse „Šilko kelio žvaigždė“.
Be muzikos, Efendi mėgsta tapyti, šokti ir užsiimti pilatesu.
Ukraina – grupė „Go_A“, daina „Shum“
Elektrofolko grupės kūrinys „Shum“ yra įkvėptas to paties pavadinimo pavasarinės ritualinės liaudies dainos. Tai šiuolaikinis archajiško žaidimo su senovės magijos ritualų elementais interpretavimas. Ukrainiečių kalba skambantis kūrinys išsiskiria ne tik savo folkloro ar slaviškais motyvais, bet ir tai, kaip jie pritaikyti moderniems laikams. Mistiškumo pasirodymui suteikė ir šokėjų pasirodymas bei scenos dekoracijos, kurios bent trims minutėms leido pasijusti tarsi užburtame miške.
Grupė „Go_A“, turėjusi atstovauti Ukrainai praėjusių metų „Eurovizijoje“ su daina „Solovey“, išgarsėjo prieš penkerius metus. Muzikantai garsėja šiuolaikinėmis ukrainiečių folkloro interpretacijomis, papildytomis elektroninės muzikos garsais. Grupės pavadinimą sudaro angliškas žodis „go“, reiškiantis ėjimą, judėjimą bei raidė A, kuri simbolizuoja senovės graikų raidę „alfa“, rodančią grįžimą prie savo kultūros šaknų.
Vokalistė Kateryna didžiąją gyvenimo dalį skyrė tautosakos nagrinėjimui. Ji gali dainuoti vadinamuoju „baltu balsu“, autentiška folkloro technika, ir turi platų balso diapazoną.
Grupės istorija prasidėjo 2012 m., o 2016 m. „Go_A“ tapo geriausios ukrainietiškos dainos konkurso „The Best Track“ nugalėtojais. Jų kūrinys „Vesnianka“ užkariavo interneto platformas bei radijo stotis ir atlikėjus išgarsino už šalies ribų.
Malta – Destiny, daina „Je Me Casse“
Atlikėja iš Maltos žiūrovams pristatė veržlų, bet tuo pačiu linksmą pasirodymą, kuris neabejotinai paglostė širdis ne tik Maltos gyventojams. Visgi labiausiai stebinantis faktas yra tas, kad dainininkei tėra 18-ika metų, tačiau jos balsas yra stebėtinai stiprus ir turintis išskirtinį tembrą, kuris ilgainiui gali tapti skiriamuoju atlikėjos bruožu. Be vokalinių sugebėjimų, Destiny taip pat yra puiki artistė, kuri nepranyko scenoje. Žinoma, tam gelbėjo ir šokėjos, ir ryškūs Maltos atstovių kostiumai.
Dainininkė visą savo gyvenimą praleido Maltoje. Nuo mažens ji dalyvavo muzikiniuose konkursuose, kur jai pergalingai sekėsi – neretai ekspertų buvo vadinama vunderkindu. 2015 m. Destiny buvo atrinkta atstovauti Maltai Bulgarijoje vykusiame konkurse „Vaikų Eurovizija“, kurį ji laimėjo.
Vėliau atlikėja dar labiau įsitvirtino scenoje ir net imta lyginti su tokiomis muzikos legendomis kaip Aretha Franklin. Beje, pastaroji yra viena iš Destiny įkvėpėjų.
Neseniai Destiny teko dalyvauti projekto „Britain’s Got Talent“ atrankose ir dainuoti prieš garsųjį muzikos magnatą Simoną Cowellą. Sulaukusi daugybės komplimentų, ji pateko į tiesiogines šou transliacijas ir taip jos talentą turėjo galimybę pažinti dar daugiau žmonių.
Maltoje Destiny taip pat nusprendė sudalyvauti projekte „X Faktorius“, kurį užtikrintai laimėjo.
