„EUROVIZIJOS“ LIETUVAI UŽTEKS!

Mielieji, negalima nereaguoti į Jūsų prašymus ką nors daryti su „Eurovizija“.

Todėl inicijavau peticiją dėl Lietuvos pasitraukimo iš šio renginio.

Joje siūlau pasitraukti iš šio jau senai nebe dainų konkurso, kuris mums kainuoja šimtus tūkstančių. O atlikusias lėšas skirti šeimų renginiams!

Iš „Eurovizijos“ jau pasitraukė Turkija, Vengrija, iniciatyva yra ir Latvijoje!

Kviečiu visus pasirašyti. Peticiją įteiksime Seimui, vyriausybei ir prezidentūrai“, – rašė P. Gražulis.

LRT „Delfi“ pateikė atsaką į politiko pateiktą peticiją, kurią jau pasirašė 1340 žmonių.

„2024 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas sulaukė precedento neturinčios sėkmės prie ekranų pritraukdamas didžiulę auditoriją tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Net 163 mln. žiūrovų stebėjo šį konkursą per visuomeninius transliuotojus, o balsavo iš 156 pasaulio šalių. Tai yra vienas didžiausias tarptautinis televizinis renginys.

„Eurovizija“ yra visuomeninių transliuotojų organizuojamas konkursas – Lietuvoje sprendimą dalyvauti priima LRT ir pasitraukti iš konkurso neplanuoja. Šiais metais Lietuvoje „Eurovizija“ buvo transliuojama jau 30 kartą. Mūsų šalyje tai yra žiūrimiausia metų televizijos laida, kiekvienais metais pritraukianti apie milijoną žiūrovų. Šių metų dainų konkurso finalą per LRT TELEVIZIJĄ stebėjo beveik 893 tūkst. žiūrovų („Kantar“ duomenys), portale LRT.lt – daugiau nei 120 tūkst. lankytojų („Google Analytics“ duomenys) – tai buvo labiausiai žiūrėtas šio konkurso finalas per pastaruosius ketverius metus.

Visuomeninio transliuotojo misija – telkti ir ugdyti visuomenę pristatant įvairius projektus bei iniciatyvas. „Eurovizijos“ konkursas kasmet ne tik įtraukia tūkstančius žmonių, bet ir vienija – šiais metais prie Silvester Belt palaikymo kampanijos „Mes norim šokt!“ prisidėjo keli tūkstančiai žmonių, aktyviai suvieniję jėgas palaikymo šokiui, ankstesniais metais Lietuvos gyventojai jungėsi prie akcijų „Pridainuojan Europą“, „Geltona banga“ ir kitų“, - komentavo LRT.

Peticijoje teigiama, esą „Eurovizija“ tapo LGBT propogandos įrankiu.

„Kiekvienais metais Lietuva išleidžia šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų „Eurovizijos“ konkursui. Deja, šių metų Eurovizija įrodė, kad renginys jau nebeturi nieko bendro su dainomis. Šis renginys tapo LGBT propogandos įrankiu, kurio metu vertinamos ne dainos ar atlikėjų gabumai, bet seksualinių iškrypimų demonstracijos ir jų šou elementai.

Satanizmo seansai, homoseksualų, transeksualų, belyčių ir panašių asmenų paradai tapo „Eurovizijos“ varikliu, kurį akivaizdžiai remia šalių selektyviai sudarytos komisijos. Faktas, kad renginyje buvo uždraustas Europos sąjungos vėliavos naudojamas, bet laisvai leidžiamos LGBT vaivorykštės apie „Euroviziją“ pasako daugiau nei reikia.Tenka konstatuoti, kad šis konkursas tapo LGBT politiniu įrankiu skleisti žalingą Lietuvai ideologiją.

Todėl kviečiame Lietuvos valstybės vadovus kuo greičiau nutraukti dalyvavimą „Eurovizijoje“, kaip tai padarė Turkija, Vengrija, bei svarsto tai padaryti Latvija. O finansus skirti nacionaliniam šeimos renginiui skirtam tradicinių vertybių puoselėjimui. Toks renginys turėtų vykti tarptautinės šeimos dienos proga gegužės mėnesio viduryje“, - rašoma peticijoje.

„Delfi“ primena, kad šių metų gegužės viduryje Latvijos gyventojai portale „Mana Balss“ paskelbė iniciatyvą – jie nebenori, kad jų šalis dalyvautų „Eurovizijos“ dainų konkurse. Vietoj to jie siūlo kasmet konkursui skiriamus pinigus skirti sportui remti.

Prie internete paskelbtos iniciatyvos prirašytos ir priežastys, kodėl nuspręsta to imtis.

„Raginu nutraukti Latvijos dalyvavimą „Eurovizijoje“.

Labai abejotina, kad ši priemonė padės Latvijos įvaizdžiui ir reputacijai. Ten dalyvaujantys žmonės elgiasi nemandagiai ir tai reklamuojama kaip norma.

Yra Europos šalių, kurios nedalyvauja „Eurovizijoje“ dėl įvairių priežasčių, įskaitant finansines, ir Latvija turėtų investuoti savo ir taip probleminį valstybės finansavimą ten, kur jis neabejotinai naudingas – į sportą.

Todėl raginu Latviją nebedalyvauti „Eurovizijoje“, neorganizuoti „Supernovos“, o finansavimą nukreipti į sportą.

Nepriimtina, kad Biatlono federacija renka aukas, kad galėtų vykti į pasaulio čempionatą, kuris neabejotinai yra svarbesnis už „Euroviziją“.

Kartu su sporto šakos stiprėjimu ir dar didesniais pasiekimais jaunimas turės vis daugiau tikrai teigiamų pavyzdžių – sportininkų, pasiekusių sėkmę ir pripažinimą, iš kurių galima imituoti“, – sakė iniciatyvos autorius Kristapas Bogdanovičius.

Delfi primena, kad Švedijos mieste Malmėje vyko 68-asis „Eurovizijos“ konkursas, kurį laimėjo Šveicarijos atstovas Nemo. Dėl nugalėtojo vardo į sceną lipo nebe 26 šalių atstovai, o 25. Šie pokyčiai įvyko po to, kai iš dainų konkurso dėl kilusio incidento buvo pašalintas Nyderlandų atstovas.

„Olandų atlikėjas Joostas Kleinas nedalyvavo šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso didžiajame finale.

Švedijos policija ištyrė vienos prodiuserių komandos narės skundą dėl incidento po jo pasirodymo ketvirtadienio vakarą vykusiame pusfinalyje. Kol vyksta teisinis procesas, jam nederėtų toliau dalyvauti konkurse.

Norėtume patikslinti, kad, priešingai nei teigiama kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose ir spėliojimuose socialiniuose tinkluose, šis incidentas nebuvo susijęs su jokiu kitu atlikėju ar delegacijos nariu.

Mes laikomės politikos dėl nederamo elgesio mūsų renginyje ir esame įsipareigoję užtikrinti saugią ir patikimą darbo aplinką visiems konkurso darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, Joosto Kleino elgesys su komandos nariu laikomas pažeidžiančiu konkurso taisykles.

68-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso didžiajame finale dabar dalyvaus 25 dainos“, – skelbiama organizatorių pranešime.