Ukrainos atstovė Jamala Eurovizijos dainų konkurse atliko baladę „1944“ apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją, kuria, daugelio nuomone, dainininkė subtiliai užsiminė apie Maskvos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.
Lažybų bendrovių aiškiu favoritu laikytas Rusijos atstovas Sergejus Lazarevas liko trečias dėl nacionalinių komisijų suteiktų balų, nors iš žiūrovų jis gavo daugiausia balsų.
„Ne Ukrainos dainininkė Jamala ir jos daina 1944 laimėjo 2016 metų Euroviziją. Tai politika nurungė meną“, – Rusijos žiniasklaidai pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos narys Francas Klincevičius, paraginęs Rusiją kitąmet visai nedalyvauti Ukrainoje vyksiančiame konkurse.
Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pasiūlė kitais metais į Ukrainoje vyksiantį Eurovizijos dainų konkursą pasiųsti Sergejaus Šnurovo grupę „Leningrad“.
„Į kitą Euroviziją nusiųsime Šnurovą. Laimės jis ar ne, bet kai kur juos tikrai pasiųs“, – sekmadienį savo „Twitter“ paskyroje parašė politikas.
S.Šnurovas yra grupės „Leningrad“ iš Sankt Peterburgo lyderis. Ši grupė garsėja savo ekscentriškais dainų tekstais, kuriuose kartais naudojama nenormatyvinė leksika.
„Politinės kovos laukas“
Konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsiasi nuo 2014 metų vasario, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Kijevas tai pat kaltina Rusiją skatinant kruviną separatistinį sukilimą šalies rytuose.
Dėl šio konflikto Rusijos ir Vakarų santykiai yra prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Savo ruožtu Federacijos Tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad „rezultatai parodė, jog viršų paėmė geopolitika“.
Jo teigimu, pergalė Eurovizijoje gali padrąsinti Ukrainos provakarietišką valdžią, o tai galėtų pakenti jau ir taip stringančiam taikos procesui.
„Dėl šios priežasties Ukraina pralaimėjo, – savo „Facebook“ paskyroje parašė K.Kosačiovas. – Dabar šaliai kaip oro reikia taikos. Tačiau laimėjo karas.“
Jam antrina ir Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas, anot kurio, Eurovizijos konkursas įgijo politinį kontekstą.
„Eurovizijos dainų konkursas virto politinės kovos lauku. Dabar baltarusiai turi teisę dainuoti apie Chatynės sudeginimą, o rusai – apie Odesos kankinius“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė A.Puškovas.
„Europiečių komisija pavogė pergalę“
Savo ruožtu laikraštis „Komsomolskaja pravda“ pasipuošė antrašte: „Kaip europiečių komisija pavogė pergalę iš Lazarevo“.
Dienraštis paragino perskaičiuoti balsus dėl „politinio“ Jamalos dainos turinio ir perspėjo, kad kitais metais žiūrovų gėjų Ukrainoje laukia ne itin šiltas sutikimas.
„Tapo akivaizdu, jog tai visiškai politinė istorija. Kadangi gavome daugiausia žiūrovų balsų, atsvara tapo komisijų balai“, – rašo laikraštis.
Taip mano ir aneksuoto Krymo pusiasalio vyriausybės vicepremjeras Ruslanas Balbekas.
„Eurovizijos organizatoriai įvairias būdais siekė atimti iš Rusijos pergalę. Ukrainiečių šantažas ir pareiškimai, jog „Rusijos pergalė bus katastrofa“, žiūrovų simpatijų ignoravimas – tai naujas šalių su „išsivysčiusia demokratija“ požiūris į meną. Šiandien Eurovizijoje gali būti pats geriausias dainininkas pasaulyje, tačiau Rusijos pilietybė užkirs tau kelią“, – samprotauja jis savo feisbuke.
Vis dėlto, kaip pažymėjo vicepremjeras, jeigu „Jamalos dainose nebūtų buvę politinės potekstės, tai ją būtų palaikęs visas pusiasalis“.
„Ji - Krymo totorių vokalo pasididžiavimas su puikia atlikimo maniera“, - pažymi R.Balbekas.
„Rodos, kad Jamala kopijuoja dainininkės Ruslanos kelią. Pergalė Eurovizijoje, šokiai Maidane, antirusiška isterija, postas ministerijoje. Po kelerių metų niekas tokios dainininkės ir neatsimins“, – parašė jis.