Vykdomasis „Eurovizijos“ prodiuseris Sietse Bakker – apie politikos įtaką šou ir priežastį, kodėl konkurso atidarymui pasirinko „The Roop“

Europą sparčiu žingsniu apima „Eurovizijos“ manija. Jaudinantį šiurpuliuką šis konkursas kelia ne vien dėl to, kad į Roterdamą išsiuntėme išskirtiniu skambesiu ir judesiu populiarėjančius „The Roop“, bet ir todėl, kad pandemija negailestingai pakoregavo mūsų rutiną, iš kalendoriaus išplėšdama planuotą ir lauktą „Eurovizijos“ reginį. Žiūrovams tai sukėlė nuostabą, atlikėjams sugriovė planus ir pavogė galimybę pasiekti didesnę klausytojų auditoriją, o „Eurovizijos“ rengėjams atnešė nerimą, nežinomybę ir patikrino jų profesinį lankstumą. Išskirtiniame „Delfi“ interviu – šių metų konkurso vykdantysis prodiuseris olandas Sietse Bakker, prisipažino: „Pastarieji metai buvo sudėtingi“.

„Prasidėjo pandemija, dėl kurios turėjome atšaukti konkursą. Šiemet jį jau rengiame, tačiau pandemija juk nesibaigė. Taigi, privalome laikytis gausybės nurodymų, išmatavimų, kad galėtume kartu dirbti, nekeldami pavojaus vieni kitų sveikatai. Išvengti užsikrėtimo atvejų – mūsų prioritetas. Dabar jaučiamės pasiruošę viskam, tačiau dar tikrai yra ką iki finalo parengti. Esame paruošę atitinkamus scenarijus kiekvienam atvejui, tačiau, kaip sakoma, negirk dienos be vakaro. Iki šou šiek tiek laiko dar liko“, – prieš prasidedant konkursui „Delfi“ sakė vykdomasis šių metų „Eurovizijos“ prodiuseris.

Didesnę nei penkiolikos metų tarptautinę patirtį televizijos, skaitmeninės komunikacijos, viešųjų ryšių, socialinės žiniasklaidos ir renginių valdyme turintis S. Bakker 2006 m. tapo didžiausios pasaulyje televizijos pramogų renginio internetiniu vadovu. Po kelerių metų jis buvo paskirtas konkurso komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovu, o nuo 2011 iki 2016 m. atliko konkurso renginių vadovo pareigas ir buvo atsakingas už daugelį organizavimo aspektų. Nenuostabu, kad per visą šį laikotarpį pandemija nėra pirmasis sunkumas, su kuriuo jam teko susidurti, vis dėlto vienareikšmiškai tai buvo pati sudėtingiausia patirtis.

- Ar jūsų asmeninėje karjeroje buvo netikėtumų, kurių nė už ką nenorėtumėte pakartoti? Galbūt tenka mokytis ir iš svetimų klaidų, pastebimų šou kitose šalyse?

- Iki pastarųjų metų galvojau, kad šis konkursas negalėtų būti atšauktas dėl jokios priežasties. Na, ir praėjusiais metais mes su tuo susidūrėme. Visiškai nežinojome, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis ir kaip ją spręsti. Rengdami tokį konkursą įdėjome be galo daug darbo ir energijos. Ir štai, mes čia. Aš labai džiaugiuosi, kad atsidūrėme šiame taške.

Žinoma, visi daro klaidų tiek gyvenime, tiek karjeroje. Tačiau dėl nieko nesigailiu ir stengiuosi iš tų klaidų mokytis ir augti. Man svarbu yra orientuotis į asmeninį tobulėjimą. Na, o to, kas buvo praeityje, vis tiek nepakeisi.

Kalbant apie konkursą, mes siekiame patobulinti tarpusavio bendravimą, būti vieni kitiems atviresni. Manau, kad nuoširdumas, perregimumas asocijuojasi su tuo, ko reikalauja šis konkursas. Štai, kodėl mes pasirinkome šūkį „Open up“ (atsiverti, liet.).

- Kiekvienais metais belaukiant konkurso, šou gerbėjų nervus tampo lažybininkų prognozės. Šiemet lygiai taip pat – nors kurį laiką lietuviai mėgavosi pirmąja vieta, dabar mus pralenkė kitos šalys ir atsidūrėme ties aštunta pozicija. Galbūt jums teko pastebėti, ar šie spėjimai dažnai sutampa su rezultatais?

- Kartais lažybininkai teisūs, kartais – ne. Kai tik pradeda vykti repeticijos, spėjimų mastai ima keistis. Jie kaitaliojasi iki pat finalo. Manau, kad dalyviams svarbiausia orientuotis į gerą pasirodymą. Ir kas gali žinoti, galbūt rezultatai nustebins. Netgi jeigu esi patyręs lažybininkas, rezultatai gali būti labai netikėti. Galbūt atlikėjui nepavyks įgyvendinti to, ką yra suplanavęs, nepavyks pataikyti į vieną kitą natą ar prisiminti žodžių. Viskas gali netikėtai pasikeisti. Būtent tai ir intriguoja, kad lyg ir galima nuspėti, kam pasiseks labiau, tačiau galutiniai rezultatai gali nustebinti.

- Vis dėlto ir išankstinės nuomonės intriguoja. Ką manote apie lietuvių šiųmetinį pasirodymą? Ar „Discoteque“ skamba tarsi kažkas naujo ir netikėjo „Eurovizijos“ scenoje?

- Apsidžiaugiau sužinojęs, kad Lietuva šiemet, kaip ir praėjusiais metais į „Euroviziją“ išsiuntė tą pačią grupę. Nuostabu žinoti, kad lietuviai taip stipriai palaiko savo atstovus. Daina „Discoteque“ – labai patraukianti dėmesį, moderni, puikiai tinkanti radijo stotims. Be to ją labai mėgsta vaikai, o interneto platybėse ji irgi turi tendenciją plisti, nes yra be galo nuotaikinga. Be to, pasirodymas ant scenos atrodo „kietai“. Štai, kodėl mes pasirinkome su šia daina atidaryti šou. Vėl gi, gali labai mėgti šią dainą, tačiau viskas priklausys nuo žiuri ir žiūrovų namuose nuomonių.

„The Roop“ yra ne tik atlikėjai, bet ir artistai. Jie puikiai supranta, kaip turi atrodyti šou televizijoje, norint, kad žiūrovas juos prisimintų. Ir jie tai daro labai šviesiu būdu, tokiu, kurį ir žiūrovas gali atkartoti namuose, instagrame ar „TikTok“ programėlėje. Išties puikūs artistai ir aš labai džiaugiuosi, kad šiemet jie dalyvauja konkurse.

- Kaip jūs reaguojate į nuomones, kad šio dainų konkurso rezultatai neretai priklauso ne tik nuo pasirodymų, bet ir nuo politinės padėties?

- Jeigu pastebėsime, už ką dažniausiai balsuoja žmonės, akivaizdu, kad jie renkasi dainą, pasirodymą. Štai, kodėl kiekvienais metais rezultatai tokie skirtingi. Kasmet finale atsiduria vis kitos šalys. Na, o politiniai reikalai taip dažnai nesikeičia. Ir tai parodo, kad žmonėms labiausiai rūpi daina bei pasirodymas.

Taip pat yra dalis rezultatų, kuriuos galima pavadinti priklausomais nuo pačių šalių. Kai kurios tautos išties mėgsta pasikeisti balsais. Pavyzdžiui, graikai ir kipriečiai dažniausiai balsuoja vieni už kitus. Manau, kad tai ne tiek susiję su politika, kiek su kultūra ir kalba. Pavyzdžiui, Graikijos ir Kipro gyventojai žiūri panašius arba tuos pačius TV kanalus, skaito tuos pačius žiniasklaidos portalus, domisi ta pačia muzika, susikalba ta pačia kalba ir yra kultūriškai labai susiję. Taigi logiška, kad balsuojantys žmonės prijaučia tiems pasirodymams, kurie jiems visapusiškai yra artimesni. Štai, kodėl Skandinavijos, Baltijos šalys mėgsta apsimainyti taškais. Tai yra kai kas, ko mes negalime pakeisti. Manau, ir nereikia stengtis to daryti, nes kiekvienais metais laimi išties patys geriausi kūriniai.

- Laimei, turime brolius latvius ir estus. Galbūt šiemet lietuviams galėtų nusišypsoti sėkmė?

- Lietuvių daina išties populiari. Ji, kaip ir pasirodymas, puiki. Manau, kad Lietuva šiemet tikrai turi šansų. Kas žino? Man labai daug kartų teko stebėti „Euroviziją“. Pirmąjį kartą konkurse apsilankiau 2003-aisiais, kai jis buvo surengtas Latvijoje. Na, o 2002-aisiais šou vyko kitoje jūsų kaimyninėje šalyje, Estijoje. Iš trijų Baltijos šalių jūsiškė liko vienintelė. Tad aš esu tiesiog įsitikinęs, kad arba šiais, arba kitais metais Lietuva nugalės.

- Ar galėtumėte įvardinti, kuriai šaliai šiemet pats labiausiai simpatizuojate?

- Negaliu jums to atskleisti, kadangi privalau į visus reaguoti lygiai. Tačiau labai smagu, kad „Eurovizijoje“ visada yra dainų, skirtų kiekvienam iš mūsų. Nesvarbu, koks yra tavo skonis, kokia nuotaika ir kaip jautiesi, per 65 metus surinktame bagaže kiekvienas gali rasti dainą, tinkančią kiekvienam gyvenimo etapui. Kasmet į „Eurovizijos“ istoriją įrašome po 40 dainų.

Plačiau apie patirtį „Eurovizijoje“ S. Bakker papasakos konferencijoje „Login“ jau kitą penktadienį.