– Migle, atrankų finale jums teko šokti ir su Rūta Loop, ir „The Roop“ – ar lengvai pavyko nesumaišyti šokio žingsnelių? Kaip jautėtės, kad finale jums teko palaikyti „abi stovyklas“, ar dėl to nebuvo sunkumų?
– Abi choreografijos yra labai skirtingos tiek nuotaika, tiek pačiu judesio charakteriu. Rūtos pasirodymui kūriau pati choreografiją, todėl buvo nesunku atskirti choreografijas, nesumaišyti, kiekvienam pasirodymui atlikti tai, kas ir buvo suplanuota. O tai, kad teko palaikyti „dvi stovyklas“ tikrai nesudarė jokių sunkumų, nes palaikėme vieni kitus. Buvo smagu susipažinti su abiem atlikėjais ir prisidėti prie jų pasirodymų. „Žalgirio“ arenoje abiejų atlikėjų persirengimo kambariai buvo vienas šalia kito, tai juokavau, kad sėdėsiu per vidurį, ant koridoriuje esančio suoliuko (šypteli). Aišku, labai norėjosi su abiem atlikėjais būti iki ir po pasirodymo 100 proc., tačiau tekdavo greit bėgti persirengti bei pakeisti makiažą.
– Koks jausmas apėmė, kai sužinojote, kad laimėjote nacionalinės „Eurovizijos“ atranką? Ar tikėjotės?
– Tikrai nesitikėjau, nes labiau galvojau, kaip viską padaryti kokybiškai. Kai sužinojau, kad laimėjome iš pradžių nelabai patikėjau, bet kai užlipome ant scenos, pajaučiau žmonių susivienijimą, džiaugsmą ir palaikymą – tas jausmas nenusakomas, buvo labai gera būti ant scenos.
– Kuo jus žavi bendras „The Roop“ pasirodymas?
– Man šis pasirodymas yra visiškai kitoks nei esu pratusi šokti scenoje, čia truputį crazy ir reikia išeiti iš savo komforto zonos. Pasirodymas iškart užkabinantis, taip pat žavi, kad yra vietos savo interpretacijoms, kol šokame. Kiekvieną kartą reikia susikurti, koks tuo metu būsiu personažas ir jis vis kažkuo skiriasi, kažką naujo atneša.
– Kaip nutiko, kad tapote šios grupės pasirodymo dalimi?
– Choreografas Marijanas Staniulėnas mane pakvietė prisijungti prie šio pasirodymo, esame dirbę kartu daugelyje projektų. Netyčia susitikome vienoje kavinėje su juo, o jis tuo metu kaip tik buvo su Vaidotu, aptarė būsimą „Eurovizijos“ pasirodymą. Ir manęs užklausė, ar norėčiau, galėčiau pašokti. Aš visai juokais paklausiau Vaidoto, ar laimės atranką, o jis atsakė, kad laimės. Paklausiau, kur vyks „Eurovizija“ ir pasakiau: „Gerai, šoksiu“ (juokiasi). Ir va, kaip iš tikrųjų viskas pasisuko jau ne juokais.
– Kuri vieta pasirodyme jums labiausiai patinka?
– Tuomet, kai apšvietimas tampa raudonas. Ši vieta, iš šokio pusės, niekada nebūna tokia pati, čia leidžiame sau pasireikšti tuo metu užvaldytam personažui, charakteriui, nuotaikai.
– Kaip apibūdintumėte esamą aurą, nuotaikas komandoje?
– Nuotaika komandoje gera, sakyčiau rami. Visi žinome, ką darome. Kai sužinojome, kad laimėjome, su Marijanu pajuokavome, kad va, prisidirbom (juokiasi). Kol kas viskas ramu, dar daug laiko, tad tikrai nereikia „ištaškyti“ energijos ir emocijų.
– Kokių sunkumų iškilo treniruočių metu?
– Sunkiausia visų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų metu buvo suderinti reguliarius darbus, papildomus renginius, projektus, nes šis projektas pareikalavo labai daug laiko ir jėgų, todėl fiziškai tai buvo labai sunku: miego trūkumas, poilsio nebuvimas. Jei jau kas nors vyksta, tai visuomet vienu metu (šypteli).
– Kaip vertinate užsieniečių skiriamą dėmesį „The Roop“? Esame vertinami labai gerai, kai kurie mums mielai skirtų aukštą vietą.
– Labai džiugu, kad Lietuva pastebėta, jog sulaukia daug dėmesio, manau, tai yra labai naudinga mūsų šaliai ir labai svarbu tuo dėmesiu Lietuvai pasinaudoti.
– Atsiranda tikinančių, kad šokis atrodo gana keistokai. O kaip jums? Gal „keistas“ lygu „dėmesys“, kuris gali atvesti iki pergalės?
– Aš manau, kad šiandieniniame gyvenime tik „keistas“ ir „kitoks“ gali būti pastebėtas ir įvertintas, nes tai, kas yra įprasta, tampa nuobodu ir nebeįdomu, o tai, kas kažkiek kitaip – įtraukia, sudomina, užkabina ir veda iki vienokios ar kitokios pergalės. Kad tai įtraukia ir užkabina – matosi iš žmonių, taip pat tą pastebiu su savo mokiniais, vaikai prašo šios dainos nuolat, nebegaliu įprastai dirbti (šypsosi).
– Kokie jūsų lūkesčiai didžiojoje „Eurovizijoje“? Ar tikite, kad pateksime į finalą? O gal net ir laimėsime?
– Labai svarbus kitų šalių palaikymas bei mūsų lietuvių emigrantų susivienijimas kitose šalyse, toks, koks jis buvo per nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalą. Aš labai nemėgstu iš anksti nusistatyti kažkokios nuomonės, kai vyksta konkursai ir ypač, kur vertinimas gali būti labai subjektyvus, tačiau galiu pasakyti, kad šia daina bei pasirodymu tikiu, bet daryti spėjimus manau dar per anksti. Bet juk dalyvaujat kažkur visi tikimės save parodyti geriausiai.
– Kaip apskritai vertinate tą lietuvių užsidegimą „Eurovizija“? Nors jos mums dar neteko laimėti, šio konkurso laukiame ne ką mažiau nei krepšinio čempionato.
– Vertinu teigiamai, nes manau, kad žmonėms svarbi yra Lietuva ir jie nori, kad mūsų šalį pastebėtų, įvertintų, pamiltų. Manau, kad mes norime tiesiog didžiuotis savo šalimi ir čia yra viena iš platformų, per kurią galime pasireikšti.
– Migle, o nuo kada šokis jūsų gyvenime užima svarbią vietą, kada jį pamilote?
– Šokis mane supa nuo mažų dienų, nuo pirmų klasių, žinoma, pradžioje net nežinojau, ką šoku, tačiau buvo gera šokti. Jau 8-9 klasėje žinojau, kad studijuosiu šokį, įgijau šokio edukologijos magistrą, nuolat žinių semiuosi užsienyje pas pasaulyje gerai žinomus pedagogus, dirbu M.K. Čiurlionio menų mokykloje, kur būsimus šokio profesionalus mokau šiuolaikinio šokio, su kolege Agne Petrule turime savo šokių studiją „šok/šok“. Iš tikrųjų net nežinau, kuriame etape šokis tapo svarbiausiu dalyku, manau, kad natūraliai tai atėjo. Bet turbūt išskirčiau studijų metus, kai pradėjau dirbti kaip šokio mokytoja, nuo tada viskas užsisuko iki dabar ir atrodo, kad kitaip būti negalėjo –viskas aplink su šokiu.
– Dažnai sakoma, kad aktoriaus duona sunki, o kaip šokėjo? Ar įmanoma iš šios veiklos Lietuvoje susikurti gerą, patogų ir užtikrintą gyvenimą?
– Būnant tik šokėju Lietuvoje yra sunku pragyventi, nes pas mus labai maža rinka, tik nedaugelis gali iš to gyventi mūsų šalyje, todėl norint susikurti patogų gyvenimą, šokėjai dažnai imasi pedagoginės veiklos.
– Kokie jūsų pagrindiniai planai iki didžiosios „Eurovizijos“?
– Planų, pasiūlymų, darbų yra nemažai, tad pagrindinė užduotis, kurią sau norėčiau skirti – nepervargti ir rasti laiko sau (šypteli).
– Ką norėtumėte pasakyti gerbėjams, kurie pasirūpino, kad „The Roop“ šiemet pasiektų rekordinį balsuotojų palaikymą?
– Kai pamačiau, kiek balsavo už „The Roop“, buvo sunku patikėti, kad toks didelis palaikymas. Norisi labai labai visiems padėkoti, kad taip tiki ir palaiko, ir norėtųsi, kad ir toliau palaikytų, jog taip visa didžioji „Eurovizija“ pasibaigtų. Nesureikšminkim vietos, geriau džiaukimės šia daina ir didžiuokimės Lietuva (šypsosi). Pasileiskime „On Fire“ ir dainuokime bei šokime kartu!