Dovydas Laukys: tai yra aistros projektas
„Nieko nespėju, bet sekasi gerai. Turime tris kartus didesnį žmonių skaičių, nei praėjusiais metais, savo pirmaisiais metais. Atrodo labai faina atmosfera. Dar fainesnė, nei praėjusiais metais. Senoje groja Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis, Vladas Kovaliovas – roko legendos. Turėjome P. Meškėlos nuostabų vokalinį konkursą, kuriame suskambo nuostabūs balsai. Tai – graži tradicija, kurią planuojame tęsti.
Visa komanda dirba puikiai. Visi labai kieti, dirba sinchroniškai, iš širdies. Man pats gražiausias dalykas, kai žmonės daro daugiau ir savarankiškai, negu tu jų paprašai. Tik su tokiais žmonėmis ir reikia dirbti“, – džiaugėsi renginių kūrėjas.
Nors „Farm on Fire“ teritorijoje pramogų netrūko, pats D. Laukys neturėjo laisvos minutės net paieškoti paparčio žiedo.
„Kapitonas iš skęstančio laivo bėga paskutinis, – nusijuokė jis. – Kaip ir praėjusią naktį be miego, taip ir šią – būsiu per visą naktį, reikės prižiūrėti viską, jeigu kas. Tokia dalia. Bet tik kartą metuose.“
Ateityje D. Laukys su savo bendraminčiais norėtų sukurti dar didesnį festivalį, kurio lankytojų skaičius bėgant metams perkoptų daugiatūkstantinį skaičių.
„Tai yra aistros projektas“, – neslėpė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl trumpiausią metų naktį šalia jo nėra antrosios pusės – modelio Simonos Burbaitės, D. Laukys atviravo, kad šis savaitgalis yra dedikuotas darbui, todėl jo mylimoji, puikiai jį pažinodama, davė jam erdvės.
„Nėra mano damos. Mano dama žino, kad aš šiuo laikotarpiu esu visiškai neįmanomas, todėl kartu su šeima išvyko į Austriją. Tai man yra didžiulė pagalba, nes nereikia rūpintis papildomu žmogumi. Mano gyvenime viskas vyksta kardinaliai. Ji sako, kad esu kraštutinis – arba stačia galva neriu į dalykus, arba visai nieko neveikiu ir sėdžiu išvertęs pilvą. Tad dabar yra tas laikas, kai nėra kada išversti pilvo“, – šyptelėjo jis.
Visą pokalbį su D. Laukiu kviečiame išvysti vaizdo įraše:
Festivalyje – net keli „Michelin“ gido įvertinti šefai
Į gastronominę kelionę pakvietė net 3 geriausi „Michelin“ gido įvertinti virtuvės šefai. Būtent čia liepsnojo didžiausi ir įspūdingiausi laužai, kuriuos sukūrė ir uždegė broliai menininkai Kęstutis ir Vytautas Musteikos. Ir tai dar ne viskas. Joninių festivalyje etnologė dr. Daiva Šeškauskaitė supažindino su senosioms Rasų ir Joninių švenčių tradicijomis bei apeigomis – burtais ir įvairiais žaidimais. Buvo pinami vainikai, vyko ugnies ir vandens ceremonijos, lydima ir pasitinkama saulė bei daugybė kitų smagių veiklų.
Pasak etnologės, humanitarinių mokslų daktarės Daivos Šeškauskaitės, Joninės – tai Jonų ir Janių varduvės, o Rasos – saulės, žolynų pagerbimo šventė, todėl svarbu ne tik pasveikinti Jonus ir Janes, bet ir tinkamai, laikantis visų tradicijų ir papročių, smagiai atšvęsti šią mums lietuviams labai svarbią šventę.
„Kupolės, Rasos šventė yra aukščiausias Saulės ir žmonių gyvenimo taškas. Saulė ir Mėnulis – nuo seno buvo baltų garbinami dangaus kūnai. Rasos – tai laikas, kai Saulė mūsų platumoje išbūna ilgiausiai danguje – tai ilgiausia diena. Gamtoje birželio mėnesį viskas žaliuoja ir tai tapatinama su gyvastimi, gyvybe. O kupėjimas, kupa, kupolės, arba Rasos, ir yra pats žydėjimo, sužaliavimo pikas gamtoje ir žmonių gyvenime. Tai – poravimosi, vaisingumo, meilės metas. Kaip ir gamtoje visi gyvūnai, taip ir brandos sulaukęs jaunimas turi susirasti ir išsirinkti sau porą. Vaikinai ir merginos per šią šventę ieško antrosios pusės, o ją radusieji iki Užgavėnių turėtų atšokti vestuves“, – Rasų šventės prasmę paaiškina etnologė.
D. Šeškauskaitė sako, kad per šią šventę būtinai reikia skinti gėles, žoles, įvairius augalus ir iš jų pinti margaspalvius vainikus ir jais puoštis. Radiškyje taip pat buvo pinami vainikai – etnologė ir jos komanda padėjo ir pamokė visus norinčiuosius.
„Nupintus vainikus labai svarbu paleisti į upę ar ežerą. Kai merginos ir vaikinai leidžia į vandenį vainikus, turi žiūrėti, kurie jų susilieja, – tikėta, kad tais metais jaunuoliai sueis į porą. Anksčiau Rasų šventė būdavo skirta suvesti jaunuolius. Svarbiausia, kad trumpiausią metų naktį ne tik gamta pasiekia aukščiausią savo žydėjimo tašką, bet ir žmonės, nes seniau gamta ir žmogus nebuvo atsieti vienas nuo kito, nuo natūralaus gamtos ritmo. Vadinasi, merginos ir vaikinai, pasiekę atitinkamą amžių – žydėjimo, galėjo ir turėjo ieškoti vienas kito.“
Nupynus vainikus „Farm on Fire“ festivalyje vyko įvairūs žaidimai, tokie kaip bokalo (sklidino saldainių) laikymas, rutulio numušimas lazda, „Dramblys“ – šokinėjimas vienas per kitą, rankų lenkimas ir kiti. Kiek vėliau visi buvo kviečiami pagal senąsias tradicijas palydėti saulę, kūrenamas aukuras. Vėliau ugnies ritualai vyko prie akmens – norintieji galėjo basomis pereiti per ugnį, žarijas. Buvo ragaujama šviežia duona, sūris, medus, į ugnį metamos gintaro dulkės. Visa tai, pasak etnologės, turi prasmę ir reikšmę, kurią galima sužinoti dalyvaujant visuose šiuose Rasų šventės ritualuose.
Šiek tiek po 22 val., kad sulauktų ir mažieji, buvo uždegamos skulptūros. Sudegus įspūdingoms brolių menininkų skulptūroms, kurių aukštis siekė net iki 13 metrų, visi buvo kviečiami leisti į vandenį vainikus. Skambėjo liaudies dainos, buvo ieškoma savo laimės – paparčio žiedo.
Įspūdingus Joninių laužus šiemet kūrę broliai menininkai Kęstutis ir Vytautas Musteikos juokavo, kad vilniečiai nuo aukštesnio kalno, obels ar, dar geriau, TV bokšto terasos, tikrai matys Radiškyje liepsnojančias unikalias, trikampes, specialiai šiam festivaliui sukurtas skulptūras-laužus.
„Liepsnojant mūsų sukurtoms trylikos metrų skulptūroms išryškės jų unikalūs, tautiniai raštai ir, žinoma, įspūdingos sodybos „Farmers Circle“ raidės“, – atskleidė menininkai.
Tai jau ne pirmos brolių sukurtos tokio dydžio statulos-laužai. Pernai jie taip pat festivalio lankytojų dėmesį prikaustė savo kūriniais. Daugeliui, tai buvo įsimintiniausias festivalio renginys, dėl kurio būtinai žadėjo grįžti ir šiemet. Paklausti, kiek laiko degs šios įspūdingų raštų ir aukščio skulptūros, broliai buvo atsargūs ir sakė, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų. Jei bus giedra, skulptūros-laužai suliepsnos per pusvalandį, jei bus lietinga, degs kiek ilgiau. Žinomi menininkai pažadėjo, kad kitais metais per Jonines planuoja siekti Gineso rekordo.
Pasak organizatorių, šiais metais laimingųjų laukė žolynuose pasislėpę net trys aukso žiedai su deimantais. Po paparčio žiedo paieškų vyko šokiai ir žinomų atlikėjų koncertai didžiosiose scenose.
„Paparčio žiedo ieškojimas – tai simboliškas mėginimas rasti savo laimę. Ne kiekvienas gali kelias valandas vienas tarp paparčių, naktį, tankioje girioje išbūti. O jei jau išbuvai ir neišsigandai – tai ir yra tavo stiprybė bei laimė. Nes tik stiprūs žmonės gyvenime pasiekia tai, ko trokšta. Paparčio žiedo paieškos – tai būdas pabūti tyliai gamtoje, su savimi, paklausyti gamtos garsų, įsiklausant į save“, – paparčio žiedo paieškų esmę paaiškino etnologė.
D. Šeškauskaitė sako, kad per Jonines būtina eiti į pievas rinkti gėlių ir žolynų ir iš jų pinti vainikus – savo vyrui, vaikams.
„Vainikų pynimas – tai ne tik puikus potyris, bet ir lietuviškų tradicijų pratęsimas. Kitas labai svarbus šios šventės simbolis – laužas. Jis skirtas padėkoti gamtai už tai, kad esame, už tai, kad turime Saulę. Pabūti su ugnimi. Todėl, jei nėra galimybės susikurti laužo, tai bent užsidekite žvakę ar aukurą“, – patarė etnologė.
Joninių vakarą Radiškyje ne tik liepsnojo milžiniški laužai, skambėjo legendinių Lietuvos atlikėjų muzika, bet ir vyko pažintis su naujais, gurmaniškais skoniais. Festivalio organizatoriai restoranų tinklas „Senatorių pasažas“ džiaugėsi galėdami pasiūlyti net trijų „Michelin“ gido apdovanojimuose įvertintų šefų – Andriaus Kubiliaus, Arnor Ingi ir Justino Misiaus – ruošiamą maistą, kuris nepaliko abejingų net ir labiausiai išlavinto skonio gurmanų.
Vyko ir daugiau tradicinių Joninių šventės pramogų
Dieną festivalyje veikė Joninių gėrybių miestelis, amatininkų dirbtuvės, mažiesiems buvo įrengtos specialios vaikų zonos, kuriose dirbo animatoriai, visą dieną vyko programa. Taip pat vyko tvarumo konferencija. Konferencijoje geriausi tvarumo srities ekspertai ir specialistai dalinosi savo patirtimi, naujausiais tyrimais ir įžvalgomis. Festivalyje skambėjo lietuvių liaudies sutartinės.
Vakarinėje festivalio „Farm on Fire“ dalyje koncertavo legendiniai Lietuvos muzikantai: M. Mikutavičius, A. Mamontovas, P. Meškėla su roko legendomis „Trys tūzai“ ir kiti. Atlikėjai surengė atskirus, specialiai šiam Joninių festivaliui pritaikytus koncertus, per kuriuos skambėjo ir jų naujos dainos, ir seni geri šlageriai. Festivalio organizatoriai tikėjosi, kad šiemet, kaip ir pernai, visi dalyviai Jonines švęs ir linksminsis tvariai bei sąmoningai. Kaip ir praėjusiais metais, festivalis skaičiavo savo CO2 emisijas. Šiemet šventėje buvo laukiami ir augintiniai.
