Margas kaip pasaulis, etniniais motyvais užburiantis „Tebūnie šokis!..“, jūros bangų ir Mikio Theodorakio ritmų įkvėpti „7 graikų šokiai“ ir griežtas, dramatiškas, jau septintą dešimtmetį nuo scenos nenueinantis M. Béjart’o „Bolero“ pagal Maurice’o Ravelio muziką: visa tai žiūrovai pamatė iš Lozanos (Šveicarija) atvykusių artistų pasirodyme.
Savo pirmąjį sezoną su „Béjart Ballet Lausanne“ baigiantis lietuvių šokėjas Jeronimas Krivickas pasakoja, kad tarptautinėje trupėje, kurioje dirba nemažą atranką įveikę artistai iš viso pasaulio, bendraujama dažniausiai anglų kalba, nors Lozana – prancūziškai kalbantis Šveicarijos miestas.
„Esame kompaktiška, nuolat keliaujanti trupė, tad teko įsitraukti į visą jos šiuo metu rodomą repertuarą. Dirbti reikėjo nemažai, nes perprasti M. Béjart’o choreografinės kalbos manierą reikia laiko. Trupės repetitoriai labai kruopščiai stengiasi išlaikyti šio kūrėjo spektaklių, tokių, kaip „Bolero“ ar „7 graikų šokiai“, tikslumą – laisvės interpretacijoms čia nėra“, – tvirtina J. Krivickas.
Po M. Béjart’o mirties 2007 m. iki šių metų kovo „Béjart Ballet Lausanne“ trupei vadovavo šokėjas ir choreografas Gilis Romanas (jis – ir Vilniuje rodomo spektaklio „Tebūnie šokis!..“ autorius). Nuo šio pavasario „Béjart Ballet Lausanne“ turi laikinąjį vadovą Julieną Favreau, kuris siekia išsaugoti M. Béjart’o repertuaro autentiškumą, o kartu įkvėpti trupei gaivios, šiuolaikiškos energijos.
