Belgijoje gimusi ir augusi, Europoje bliuzroką pamilusi, o vėliau prie Misisipės bliuzo šaknis ėmusi kasinėti Ghalia yra nenuspėjama, kaip dykumos audra. Vieną dieną ji Floridoje jamm’ina su pačiu Joe Bonamassa, kitą – Čikagoje su Buddy Guy. Norėdama pažinti Ameriką, ji sėda į traukinį ir mėnesį juo skrodžia visas Valstijas.
Ghalios nesustabdė net pandemija: tuomet ji susikrovė visus instrumentus ir susikūrė „One Woman Band“. „Aš skrodžiu bangomis“, – sako multiinstrumentalistė.
Kalifornijoje jai atsiveria muzikos studijų durys, pro kurias vaikščiojo Iggy Pop, „Arctic Monkeys“, PJ Harvey. Naujajame Orleane laukia mylima grupė ir kiečiausios bliuzo scenos, čia pat kviečia Europa: gegužę pradėjusi pasaulinį turą, kasdien Ghalia prabunda vis kitame mieste, šalyje ar žemyne.
Liepos 5 ir 6 dienomis Varniuose įvyks jubiliejinės, 30-osios „Bliuzo naktys“. Ta proga Ghalia Volt su kompanija apsilankys Lietuvoje ir Lūksto ežero pakrantėje atliks savo kaitrią programą, kurią vertina bliuzo pasaulis: vidinis rokenrolo varikliukas jos įrašus kilstelėjo iki įspūdingų šio žanro radijo stočių aukštumų. „O mano pačios mėgiamiausia daina – „Shout Sister Shout!“ – sako G. Volt.
„Bliuzo naktyse“ ji pagaliau galės patirti tai, dėl ko čia kasmet suvažiuoja tūkstančiai. Viena ištikimiausių festivalio gerbėjų ir dalyvių – Arina „Bliuzo naktų“ nepraleidžia dešimtmečiais. Jubiliejaus scenoje ji taip pat gros su savo gausia kompanija. „Scenoje mūsų bus 8-9, visi – gražūs, vibruojantys, transliuojantys, šokantys ir dainuojantys. Juk šventė! – sako Arina. – Tai, kad „Bliuzo naktims“ – 30 metų, skamba neįtikėtinai, ir tų metų būtų dar daugiau, jei ne pauzę privertusi padaryti pandemija. Bet gyvenimas grįžta, o šis festivalis – ypač gyvas organizmas, jis nuolat keičiasi. Man labai patinka, kad Algis (organizatorius Algirdas Barniškis-Blėka) kviečiasi skirtingų kartų muzikantus, todėl „Bliuzo naktys“ niekada nepasens. Mes taip pat mielai einame į kitų muzikantų koncertus, būname iki paskutinės natos.“
Kai natos nutyla scenoje, Arina su kompanija lieka vakaroti prie savo poilsio namelio Lūksto pakrantėje. „Tenka pabendrauti su daugybe įdomių žmonių, nes kažkas eina pro šalį, sustoja, prisijungia prie mūsų. Staiga atsiranda gitaros, kažkas atsineša smuiką. Mistika, fantastika! – pasakoja Arina. – Žmonės nori kalbėtis, o aš – labai gera klausytoja. Jie myli mano ausis ir akis, ir man pačiai jie yra svarbūs. Pernai susipažinome su vienu puikiu muzikos kūrėju. Dabar vis gaunu pasiklausyti jo naujų dainų, kurios – nuostabios. Šis festivalis dovanoja šiltus santykius, nuoširdų bendravimą, o dar ta gamta, saulė, ežeras, muzika... Tai yra taip faina!“
Tokius pat šiltus jausmus festivaliui jaučia ir „Baltasis Kiras“, be šios grupės „Bliuzo naktys“ jau neįsivaizduojamos. Kolektyvo frontmenas Tautvydas Paulius Augustinas kaskart atvykęs pirmiausiai apeina festivalio miestelį, pasidairo po vinilų kioskelius, pabendrauja su publika, kuri vėliau galingu choru drauge atlieka populiariausias ir jaukiausias „Baltojo Kiro“ dainas. Proga padainuoti kartu bus ir šiemet: „Baltasis Kiras“ surengs pasirodymą jubiliejinėse „Bliuzo naktyse“. „Visiems reikia čia atvažiuoti ir susitikti gyvai, nes mes užkuriame rimčiausią „groovą“ bliuzo visatoje“, – sako grupė.
