Kaip rašoma pranešime spaudai, pažaislio muzikos festivalio vienas iš tikslų – publikai pristatyti naujausias muzikines tendencijas. Šį kartą pažintis su Maltoje gimusia airių ir velsiečių kilmės pianiste T. D. Williams, kuri yra viena pirmųjų taikančių naujausias judesio fiksavimo technologijas savo repertuare. Atlikėja yra kviečiama dalyvauti žymiausiuose pasaulio šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertavo įvairiose Europos šalyse, JAV, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje.
„Mano „TRANSITION“ idėja – parodyti klausytojams, kaip vystėsi įvairios grojimo fortepijonu technikos ir kokios yra jų galimybės. Ši idėja nuolat progresuoja, nes savo kūrybiniame kelyje susipažįstu su naujais kompozitoriais ir susiduriu su iki šiol dar nenaudotomis atlikimo technikomis. Lietuvos publiką pakviesiu stebėti mano muzikinę kelionę, praturtintą sensorine technologija ir videomenu. Fortepijonu grosiu ne tik pirštais, bet ir rankomis, alkūnėmis, kumščiais ir delnais. Naudodamasi specialia raumenų impulsus fiksuojančia MYO apyranke kursiu gyvus elektroninius garsus, išgaunamus rankų raumenų padėtimis.“ , – atlikimo subtilybes atskleidė T. D. Williams.
Beveik šimto metų laikotarpį apimsiančiame repertuare kiekvieno kompozitoriaus kūrinys tarsi plauks per nežinomus vandenis, kad atskleistų įdomiausias ir subtiliausias fortepijono skambesio galimybes. Koncertas prasidės elektroninės muzikos kompozitoriaus ir atlikėjo Atau Tanaka kūriniu „Suspensions“. Šis autorius tyrinėja žmogaus reakcijas į garsą, tiek muzikinį, tiek sklindantį mus supančioje kasdienėje aplinkoje, kaip fenomenologinės patirties formą. Savo kuriamose meninėse vizijose, remdamasis sensorinėmis technologijomis, fiksuojančiomis raumenų impulsus, žmogaus kūną paverčia savotišku muzikiniu instrumentu.
Itin organiškai į „Transition“ programą įsilies prieš beveik šimtą metų kompozitoriaus Henry‘io Cowello parašytas kūrinys „The Voice of Lir“. Jame aistringais tonais skambanti muzika yra tikra avangardo klasika.
Dar vienas įdomus T. D. Williams kuriamo avangardinio fortepijono portreto akcentas – amerikiečių kompozitoriaus Stepheno Montague „Mira“ – tonalus ir melodingas kūrinys, kuriame skambinama tik baltais fortepijono klavišais. Šio opuso atlikime naudojama tiek įprasta technika, tiek įvairūs klasteriai, kurie veda į savotišką galaktinę kulminaciją – tai nuoroda į 1980 m. Argentinoje Hugo Miros atrastą asteroidą „Mira“.
Koncerto programos finalas – Rubeno Zahra „Kafkos vabzdys“ fortepijonui, elektroninei muzikai ir vaizdo įrašui, sukurtas pagal Franzo Kafkos romaną „Metamorfozė“. Pasakojimas atskleidžiamas naudojant istorijos dalis, kuriose vaizduojami garsai. Vaizdo įrašas buvo filmuojamas senoviniu 1839 m. objektyvu, kuris padėjo išgauti ypatingai „minkštos“ šviesos ir turtingos tekstūros fono dermę – tai retai pasiekiama naudojant šiuolaikinius objektyvus.