Rugsėjo 7 dieną Kaune vyks populiarus kraftinių gėrimų festivalis „Genys&Friends“. Vienas iš jo organizatorių, UAB „Genys Brewing“ aludaris Jonas Miežys, sutiko pasidalinti nutikimais, kurių pakartoti daugiau nenorėtų. Tarp jų – nusidriekusios ilgos eilės prie tualetų ir sudaužyti patefonai.
Jonai, iki jūsų kraftinių gėrimų parodos, kurios istoriją pradėjote prieš septynerius metus, liko mėnuo. Ką tai reiškia jums? Ar dabar yra pats intensyviausias pasiruošimo periodas?
Dabar organizacinių darbų kaip tik mažėja, jie darosi paprastesni. Didžiausias darbas yra suburti ir suderinti svečius, partnerius ir renginio programą. Pirmieji derinimai vyksta jau paties renginio metu – likus metams iki kito festivalio. Mūsų svečiai atvyksta iš užsienio, tad reikia sukoordinuoti datas, skrydžius, viešbučius, ką jie atsiveš ir kaip atsiveš. Stengiamės jų produkciją užsakyti iš anksčiau, kad ji tikrai spėtų atvykti. Buvo metai, kai dalyviai atvažiavo, tačiau jų gaminiai – ne, nes užstrigo muitinėje. Kitais metais buvo, kad produkcija atvyko, bet jos gamintojai – ne, nes buvo problemų su skrydžiais.
Kaip vyksta svečių paieškos? Stendų skaičius darykloje turbūt yra ribotas, tad kaip atsirinkti, ką kviesti?
Ieškome draugų, bendraujame, klausome, ką jie pasakoja apie save ir atradus sinergiją – kviečiame. Žiūrime, ar malonu bendrauti, ar randame bendrų temų, suprantame vienas kitą. Pasitaiko ir daug arogantiškų ar sunkiai į kalbas einančių aludarių. Žinoma, vertiname jų kuriamų gėrimų kokybę bei stilistiką – ar ji dera prie mūsų filosofijos. Bendravimas vyksta parodose, mums keliaujant po Europą, susirašinėjant internetu ar per kitus bendrus draugus, rekomendacijas.
Jūsų festivalis kasmet sutraukia vis daugiau ir daugiau kraftinių gėrimų mėgėjų, o tai – geriausia jo sėkmės iliustracija. Visgi gal gali pasidalinti, kokios buvo didžiausios organizacinės klaidos, kurių daugiau niekada nekartotumėte?
Natūralu, kad didesnių ar mažesnių nutikimų, iš kurių mokaisi ateičiai, pasitaiko visur. Ryškiausiais mūsų atveju galėčiau įvardinti tris.
Didžiausias mūsų fail’as (aut. past. nesėkmė) renginio istorijoje yra per klaidą užsakytas per mažas tualetų kiekis. Praėjusiais metais apsiskaičiavome ir užsakėme jų stipriai per mažai. Per vienos dienos festivalį mūsų daryklą aplanko daugiau nei 700 žmonių. Turbūt nereikia nė sakyti, kokių eilių būta. Iš šitos klaidos tikrai pasimokėme. Šiemet laukiame dar daugiau žmonių, netoli tūkstančio, tad renginio organizavimą pradėjome užsakydami dešimtis kartų daugiau tualetų nei anksčiau (šypsosi).
Skamba kaip tikrai įsimintina pamoka. Kokių nutikimų būta dar?
Antrąjį iš ryškiausių nesėkmingų nutikimų padariau aš pats – per skubėjimą. Už jį kenčiu iki šiol. Atsiprašydamas su kolega sudariau susitarimą, kurį esu priverstas įgyvendinti kasdien. Tiesa, jo turinio atskleisti negaliu, bet savo kaltę jau baigiu išpirkti. Liko mėnuo iki jo pabaigos, tad svarbu vėl neprisidirbti (šypsosi).
O buvo taip. Mano kolega Laurynas įsigijo labai rimtus plokštelių grotuvus ir jį lydinčią įrangą. Ja naudodavosi tik namuose – saugodavo, grožėdavosi ir džiaugdavosi. Bet artėjo renginys, pasitarėme ir jis pasakė, kad atsiveš – nieko čia per vieną dieną jai nenutiks. Ir tada atėjau aš (šypsosi).
Festivalio rytą norėjosi kuo greičiau padaryti likusius darbus ir lankytojus pasitikti jau ramiai. Problema, jog tuos darbus pradėjome daryti vienu metu. Patefonus pajungėme, bet prieš pastatant juos į vietą, nusprendėme pervežti vieną iš maisto vagonėlių. Virš durų ėjo patefonus jungęs laidas. Pažiūrėjau, kad turėtumėm praeiti, bet neįvertinau maisto vagonėlio viršuje buvusio mažo kamino. Tempiant jis užkliudė laidą. Milžiniškas kritimo garsas. Atsisuku – patefonai kraupiai išguldyti ant žemės. Visa laimė, kad jie veikė, nors ir buvo stipriai apdaužyti. Baisioji dalis buvo visą tai pristatyti savo naujuosius patefonus itin saugojusiam Laurynui. Tiesa, jis žinią priėmė pakankamai ramiai. Tik už tai aš atsiiminėju visus metus (juokiasi).
O koks trečiasis nutikimas?
Sakyčiau, gal ne tiek nutikimas, kiek neapgalvojimas. Daug keliaujame po kitus renginius ir parodas Europoje. Matome, kaip skirtingai mus priima. Nuvykę vienur kartais jaučiamės netgi nepageidaujami – nesulaukiame jokio dėmesio iš organizatorių. Kitur, priešingai – mūsų laukia net vietinių gidų ekskursijos, susipažinimo renginiai ir kitos veiklos. Įvertinę, kaip smagu būti svetingai sutiktiems, nusprendėme daryti ne tik susipažinimo vakarėlį dieną prieš renginį, bet ir pakviesti mūsų svečius vėlyvųjų pusryčių po renginio. Skamba gražiai, bet praktiškai – visiška nesąmonė.
Festivalio užbaigimas įprastai persikelia į mūsų barą senamiestyje ir trunka iki paryčių. Kaip manote, kiek svečių atsikelia pusryčiauti pamiegoję vos kelias valandas? Pirmaisiais metais iš mandagumo jų dar visai pasirodė, bet pernai laiku pasirodėme ir pusryčių pradžią leidome trise – tik mes patys, kolegos. Tad sutarėme, kad tai yra tradicija, kurią laikas nutraukti.
Liko vos kelios savaitės. Gal galite pasidalinti, kas lankytojų laukia artėjančiame renginyje?
Lankytojus pasitiks 12 kraftinių gėrimų stendų, kuriuose bus galimybė išragauti per 100 skirtingų skonių. Juos galėsite derinti su kruopščiai atrinktu gatvės maistu. Bus ir daug puikios muzikos. Atvyks du didžėjai, o gyvą pasirodymą atliks „Make Like A Tree“, vieno žmogaus grupė. Tas žmogus yra charizmatiškasis vokalistas ir instrumentalistas Sergejus Oniščenko iš Ukrainos. Taip pat lauks ir vinilų turgelis bei įtraukiančių pranešimų programa. Mūsų svečiai pasakos apie kraftinių gėrimų kūrimą bei jų kultūrą skirtingose šalyse.
