Karjeros pradžia
L. Karalius-Ezopas pokalbio pradžioje prisiminė grupės pirmuosius žingsnius scenoje. Žinomas vyras pasakojo, kad nuo 12-kos metų įrašinėjo kasetes, dainavo, kaip pats teigė, visokias nesąmones.
„Tai neturėjo jokio realaus pavadinimo. Vėliau gavome kompiuterį, kuriame buvo galima profesionaliai sumontuoti muziką. Pradėjome kurti vieną, antrą dainą. <...> Andrius Mamontovas pamėgo mūsų įrašytas ir vėliau išgirstas dainas. Jis paskambino Tru (Marijus Berenis – aut. past.), sako: „Aš girdėjau vienos nežinomos grupės dainas, gal gali perduoti jiems, kad grupė „Foje“ norėtų, jog jie juos apšildytų koncerte“, – prisiminė L. Karalius-Ezopas.
Jis teigė, kad tuo metu susibūrę vyrai nebuvo nusprendę, kaip save vadins, vis dėlto lauktas pasirodymas prieš „Foje“ padėjo greičiau susėsti ir tai nutarti.
„Atsisėdome su Tru virtuvėje, sakome: „Davai, sugalvojame pavadinimą“. Buvome tokie pankai, sugalvojome „Žertva ant smūgio“. „Žertva“ reiškia „auka“, tai buvo tarsi pasiaukojimas, o „ant smūgio“ – greitai, nes į dainas neįdėdavome tuo metu daug pastangų“, – juokėsi L. Karalius-Ezopas.
Paklausti, kaip į šią grupę pateko G. Šapiras-Bilas, jis prisiminė, kad tai nutiko labai netikėtai. Pasirodo, kad iki tos akimirkos vyras nepažinojo nei vieno „ŽAS“ nario.
„Šeštadienis. Išeinu iš Vilniaus universiteto bibliotekos senamiestyje, skambinu Tru broliui, sakau: „Sveikas, Pauliau, ką jūs?“. Jis atsakė: „Imk alaus, ateik pas mane, eisim į „Foje“ koncertą.“. Negalvojau, kad ten eisiu koncertuoti“, – juokėsi G. Šapiras-Bilas.
Vakarodami pas M. Berenį-Tru vyrai sumąstė koncertui pasipuošti. Žinomo atlikėjo mamos spintoje rado megztų berečių, su šiuo įvaizdžiu vėliau žengė ir į sceną.
„Tada mūsų buvo 13-ka, pirmą kartą mačiau Bilą. Beveik iš 13-kos, 11-ka mūsų po koncerto nieko neprisiminė. Tuo metu nebuvo net interneto, bet pirmasis mūsų pasirodymas yra įkeltas į „Youtube“, – prisiminė L. Karalius-Ezopas.
Pokalbio metu buvo kalbėta ir apie pirmuosius „ŽAS“ interviu. L. Karalius-Ezopas pasakojo tuo metu manęs, kad reikia ryškaus įvaizdžio, todėl jis pats vaikščiodavo su ilgais, garbanotais plaukais, vėliau juos nusikirpo plikai, tuo metu L. Zareckas-Choras juos panoro nusidažyti.
„Nuėjome į „Pasidaryk pats“ parduotuvę, joje apsauginis sako: „Viskas, parduotuvė užsidaro“, sakome: „Baikit bajerius, dar tik 17.55 val., mums rytoj ryte intervas“. Pradėjome jį vadinti piktais žodžiais. Apsauginis atidarė duris, nieko neįspėjęs stipriai trenkė Linui į veidą. Tada ir plaukų dažyti nereikėjo. Pirmas grupės intervas buvo su fingalu“, – juokėsi L. Karalius-Ezopas.
„Nesiaukite live“ metu buvo prisimintas ir grupės indėlis į laisvą Joninių šventės dieną. J. Jankevičius pasakojo žinantis, kad viena reklamos agentūra gavo užsakymą sukurti reklaminę kampaniją, kuri pakviestų susivienyti žmones dėl laisvos Joninių dienos.
„Jie liepė alaus kamštelius nešti į spaudos kioskus, iš viso to išplaukė jūsų daina. Nepaisant to... Kokius kamštelius, į kokius dar kioskus? Bet sakė, kad suveikė. Žmonės iš tikrųjų nešė kamštelius, viskas taip užsisuko, kad dabar birželio 24-ta iš tikrųjų yra laisva diena“, – juokėsi J. Jankevičius.
G. Šapiro-Bilo darbas kiaulių skerdykloje
Pokalbių vedėjas G. Šapiro-Bilo paprašė plačiau papasakoti ir apie savo ankstesnį darbą skerdykloje. Atlikėjas teigė, kad iš jo išėjo iš karto, kai teko pamatyti skerdžiamą jautį.
„Vienas žmogus darė verslą, aš buvau kaip pagalbinis darbininkas, laikydavau kiaulę už uodegos arba ausies. Veiksmas vyko Telšiuose, dalį mėsos veždavo parduoti į Rygos turgų, iš kitos dalies, kadangi gryną mėsą pardavinėjant ne toks navaras, nusprendė gaminti dešras. Pagamino pirmą partiją, bet tik iš kiaulienos jos buvo per riebios. Tada tos pačios gamyklos šeimininkas nusprendė nupirkti jautį ir liepė profesionaliam kiaulių skerdikui jį paskersti. Skerdikas, kuris buvo profesionalas kiaulių skerdime, nežinojo, kaip paskersti jautį. Baisus vaizdas, tą kartą ir baigiau savo darbą skerdykloje“, – pasakojo G. Šapiras-Bilas.
Tuo tarpu L. Karalius-Ezopas pasakojo kartu su L. Zarecku-Choru grojo tuose pačiuose koncertuose, tik skirtingose metalo muzikos stiliaus grupėse.
„Buvau hipis. Kaip ir visi metalistai šokinėjau nuo scenos į žmones, kaip į jūrą. Žinoma, kartais jie pasitraukdavo. Pamenu, vieną kartą jie pasitraukė, kritau žemyn galva, ją susitrenkiau. Viską matė kita metalistų grupė, kurie save vadino „Šėtonke“. Jie mėgdavo mušti kitus, taigi, maža to, kad susitrenkiau galvą, jie mane suspardė“, – prisiminė L. Karalius-Ezopas.
Tą kartą L. Zareckas-Choras pasakojo ir pamatęs savo kolegą: „Užfiksavau, kad Linas – toks keistas hipis. Pagalvojau, kad dirbsime kartu, nes nukritęs atsistojo, parodė charakterį, grojo toliau“.
Organizuoti festivaliai ir įsigytas cepelinų kioskas
Grupės nariai pasakojo rengę ir festivalius, kai kurie jų padėjo neblogai pasipelnyti, kiti, deja, privertė bankrutuoti.
„Iš vieno užsidirbęs nusipirkau šeštą „žiguliuką“, superliuksą. Jis buvo atvarytas iš Norvegijos. Jį nusidažiau šlapio asfalto spalva, 95 proc. užtamsinau langus, įskaitant priekinį, ir važinėjau neturėdamas vairavimo teisių. Taigi, pirmas festivalis labai gerai pasisekė, bet antrasis mus su Choru nuvarė į bankrotą“, – prisiminė atlikėjas.
Anot G. Šapiro-Bilo, po tokios nesėkmės buvo nuspręsta „Gariūnų“ turgavietėje atidaryti cepelinų kioską.
„Kokie trys festivaliai nepavyko, mes likome skolingi visoms įmonėms, kurios nuomojo mums garso aparatūrą, bet tuo metu pradėjo kilti „ŽAS“. Pasidavėme tai bangai ir nuėjome koncertuoti su grupe“, – kolegą papildė L. Karalius-Ezopas.
Kalbėdamas apie „ŽAS“ istoriją L. Zareckas-Choras prisiminė ir faktą, kad po jo prisijungimo stipriai apmažėjo grupės narių. Juokdamasis jis teigė, kad prasidėjo tikri pokyčiai.
„Buvo trylika žmonių. Pradėjau juos masiškai atleidinėti. Užtekdavo priežasties neateiti į repeticiją, neateiti į susitikimą, kuriame susirinkę visi bendraudavome. Be to, iš 13-kos žiauriai nesidalina honoraras, liko 11, vėliau – 5. Dar kažkaip keistai dalinosi. Likome 4-iese: žydo neatleisi, dviejų, kurie sukūrė grupę – irgi neatleisi, reikėjo pačiam išsilaikyti. Taip ir likome“, – juokėsi L. Zareckas-Choras
Kuriozas D. Ibelhauptaitės vestuvėse
„Nesiaukite live“ pokalbiuose buvo prisiminta ir D. Ibelhauptaitės vestuvių šventė, į kurią netikėtai įsivežė „ŽAS“ nariai. G. Šapiras-Bilas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo 25-ojo Marijono Mikutavičiaus gimtadienio.
„Marka žiauriai nemėgsta švęsti gimtadienių. Kadangi buvome jo labai geri draugai, nuvažiavome pas jį į Pilaitę, į vieno kambario butą. Padovanojome jam plaukimo ląstus. Vėliau atsidūrėme prie „Neringos“ restorano. Buvome nauja muzikinė karta, „naujoji bohema“, kuri ten švęsdavo. Nusprendėme, kad „Neringa“ yra geriausia vieta paminėti Marijono gimtadienį“, – istorijos pradžią prisiminė G. Šapiras-Bilas.
Anot jo, tuo metu restorane buvo dvi salės – viena didesnė, kita mažesnė. Susirinkę vyrai pastebėjo, kad pirmojoje vyksta didelis renginys.
„Susėdome mažoje salėje, užsisakėme, kad galėtumėme švęsti gimtadienį. Pasirodo, kitoje salėje vestuves šventė Dalia Ibelhauptaitė ir Dexteris Fletcheris. Tuo metu jis buvo ne ką garsesnis nei „ŽAS“, – toliau kalbėjo L. Zareckas-Choras.
G. Šapiras-Bilas prisiminė, kad tą kartą L. Karalius-Ezopas atsistojo ir nusprendė nuėjęs pasveikinti jaunuosius.
„Linas buvo žymiai stambesnis, plika galva, odine striuke. Vestuvių šventėje stalai buvo sustatyti „U“ forma, o jos viduryje sėdėjo Dalia su Dexteriu, aplinkui svečiai. Linas atėjo su tais kaustytais batais iki vidurio, pamatė Andrių Mamontovą, kuris yra D. Ibelhauptaitės klasiokas. Pamatęs Andriaus žvilgsnį ir gestus, kurie pasakė to nedaryti, būdamas kultūringu žmogumi ir gerbdamas A. Mamontovą, jis apsisuko, išėjo.
Vėliau, kai jau išeidinėjome iš „Neringos“, pamatėme, kad atbėga Dalia. Su savo anglišku akcentu sako: „Jūs, kiaulės, lietuviai, sugadinote mano vestuves, čia Holivudo žvaigždės“. Kokios dar Holivudo žvaigždės? Choras jai kažką atsakė. Tuo metu jis buvo su sulaužyta koja, metė ramentus ant žemės, krito ant jos su tikra emocija, kad jį muša. Ji sutriko, pradėjo klykti“, – juokėsi G. Šapiras-Bilas.
Anot atlikėjų, dabar, kai D. Ibelhauptaitė šneka apie savo sėkmingą gyvenimo istoriją, nepamini fakto, kad kažkokie lietuviai sugadino jos vestuvių šventę.
„Tai buvome mes. Vėliau paskaičiau intervą, kad ten tikai buvo Holivudo žvaigždės. Hugh Jackmanas, kuris galbūt irgi valgė tą pačią silkę, kaip ir mes. D. Fletcheris, kuris jau nuo 5 metų yra Didžiosios Britanijos superžvaigždė, kaip pas mus Genytė“, – juokėsi pašnekovai.
Netikėtas 400 litų honoraras
Pokalbio metu buvo prisiminta ir dar viena „ŽAS“ istorija, susijusi su honorarais. L. Zareckas-Choras pasakojo, kad grupė buvo išvykusi į trijų koncertų turą. Pasirodymas Klaipėdoje nenusisekė, nepavyko parduoti bilietų, vis dėlto vyrai vis tiek sąžiningai koncertavo.
„Vėliau neužteko atsiskaityti už garso ir salės nuomą, todėl koncerto metu po vieną pabėgome nuo scenos iš salės. Su Ezopu atsidūrėme Palangoje, sėdėjome be cento, o kišenėje turėjome „ŽAS“ kasetę. Kiti, kadangi neturėjo pinigų, važiavo į Vilnių.
Pamenu, vaikštome po Palangą, apie ją daug girdėję, bet nebuvę. Žinojome, kad restoranuose koncertuoja grupės. Buvo koncertų aikštelių pasiūla, du jauni gražūs bičai su įrašyta „ŽAS“ kasete, gabalai tikrai ne popsas“, – kalbėjo L. Zareckas-Choras.
Todėl vyrai nusprendė, kad geriausias būdas užsidirbti yra bandymas vaikščioti po restoranus ir prašymas honoraro už savo koncertą.
„Norėjome 200 litų. Praėjome visus restoranus, niekas nepakvietė koncertuoti. Prie estrados sutikome „M-1“ įkūrėją Hubertą Grušnį. Jis kažką gero pamatė mumyse. Sako: „Koncertuokite šiandien, „Vasaros estradoje“, kažkieno gimtadienyje, duosime jums 400 litų. Tie, kas išvažiavo į Vilnių, liko be honoraro, o mes ne tik pakoncertavome, bet paskui ir kalbėjome su Grušniu. Nutiesėme Tru darbo kelią į „M-1“ grupę“, – šypsojosi L. Zareckas-Choras.
Pilną „Nesiaukite live“ įrašą su J. Jankevičiumi ir grupės nariais galėsite išvysti jau netrukus „Youtube“ kanale „Nėra ką žiūrėti“.