20 metų moterimi apsimetinėjęs Shi Pei Pu
Viena neįprasčiausių visų laikų apgaulių – kino operos dainininko, tapusio šnipu, darbas. Du dešimtmečius jis apsimetinėjo esąs moteris, gundė ir vogė paslaptis iš Prancūzijos ambasadoriaus Bernardo Boursicoto. Per nedažnus jų seksualinio pobūdžio susitikimus Shi Pei Pu sugebėdavo paslėpti genitalijas ir netgi įtikino B. Boursicotą, kad jiedu turi bendrą vaiką (berniukas iš tikrųjų buvo nupirktas juodojoje rinkoje). Ši porelė 1986 m. šnipinėjimu, tačiau neilgai trukus jiems valdžia atleido jųdviejų kvailą ryšį.
Atpirkimo ožiu tapusi šnipė Mata Hari
Mata Hari – viena žinomiausių šnipių istorijoje. Margaretha Geertruida Zelle gimė Nyderlanduose, o 1905 m. ėmė dalyvauti pasirodymuose kaip egzotinių šokių atlikėja. Populiarumas beveik nuogus pasirodymus rengiančią šokėją užgriuvo žaibiškai, nors toks pasirodymų formatas tiems laikams buvo ganėtinai rizikingas. 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, ją šantažavo prancūzai reikalaudami, kad ji pasitelkusi savo kaip viliotojos įgūdžius šnipinėtų kronprincą Vilhelmą, rašo oddee.com.
Panašu, kad ji tapo dviguba agente ir pasižadėjo šnipinėti ir vokiečių naudai. Galiausiai ji buvo suimta ir jai įvykdyta mirties bausmė. Tiesą pasakius, Mata Hari labiau panaši į atpirkimo ožį, kuriam teko atkentėti už prancūzų nesėkmes kare, o ne į itin stipriai pasireiškusią šnipę. Daugelis istorikų ją įvardija ne kaip fatališką moterį, o kaip nelaimėlę įkaitę, paskendusią karo siaubuose.
Parašiutu į Airiją nuskridęs nacių šnipas Hermannas Gortzas
Šis vyras – vienas įsimintiniausių Trečiojo reicho šnipų, įvykdęs porą nesėkmingų misijų. Pirmoji įvyko 1936 m., jis buvo suimtas Didžiojoje Britanijoje name, kurį jis nuomojosi, aptikus karinių oro pajėgų bazės brėžinių. H. Gortzas už grotų praleido ketverius metus, po kurių buvo deportuotas į Vokietiją. Vėliau jis sukūrė schemą, kaip parašiutu nuvykti į Airiją, vildamasis įtikinti IRA prisidėti prie nacių.
Pirmoji plano dalis buvo įvykdyta sėkmingai – 1940 m. jam pavyko nusileisti parašiutu Airijos teritorijoje ir užmegzti kontaktą. Deja, airių policijos pajėgos šį planą atskleidė ir H. Gortzui teko 18 mėnesių slapstytis. Galiausiai jis vis tik buvo suimtas ir laikytas nelaisvėje Airijoje karo metais. 1947 m., gresiant deportacijai atgal į Vokietiją, kur neišvengiamai jis būtų stojęs prieš teismą už karo nusikaltimus, jis prarijo kalio cianido piliulę ir tokiu būdu užbaigė savo gyvenimą.
Rusų šnipas Richardas Sorge’as nulėmė Antrojo pasaulio karo baigtį
Daugelis amerikiečių nesuvokia, kad Raudonoji armija iš tikrųjų nukovė nacius. Vienas iš asmenų, kuriems tenka atsakomybė už tai, - rusų šnipas Richardas Sorge’as. Jis buvo vokiečių disidentas ir tuo pačiu atsidavęs komunistas, pradėjęs šnipinėti Vokietijoje rusų naudai XX a. trečiajame dešimtmetyje. Vis tik itin vertinga jo teikiama informacija tapo prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.
Jis gyveno Japonijoje prisistatydamas žurnalistu ir turėjo prieigą prie itin svarbios informacijos apie Hitlerio Vokietijos ir jos sąjungininkių pajėgumus. Kalbant tiksliau, jis išsiaiškino, kad Japonija neketina pulti sovietų. Tokia informacija suteikė galimybę perskirstyti karius taip, kad būtų duotas deramas atkirtis Vokietijai ir atsirastų galimybė sutriuškinti vokiečių pajėgas mūšyje dėl Maskvos, tapusiame esminiu karo eigą pakeitusiu įvykiu. Vis tik R. Sorge’ą japonai sulaikė ir skyrė jam mirties bausmę, o Stalinas taip niekada ir nepripažino, kad jis buvo šnipas. Tiesa, 1964 m. Sovietų Sąjungoje jis oficialiai paskalbtas karo herojumi, o jo atvaizdas dėtas ant pašto ženklų.
Aldrichas Amesas už pinigus sovietams pardavinėjo paslaptis
Aldrichas Amesas nebuvo susijęs su komunizmo idėjomis, jis buvo godus ir savanaudis kapitalistas, tapęs dvigubu agentu, paslaptis pardavinėjusiu sovietams ir tokiu būdu siekdamas asmeninės naudos. A. Amesas buvo girtuoklis, depresijos kamuojamas CŽA agentas, apgaudinėjęs žmoną ir paskendęs skyrybų keblumuose. 1985 m. jis pardavė informaciją apie du KGB pareigūnus, dirbusius FTB, sovietams už 50 tūkst. JAV dolerių.
Per devynerius ateinančius metus jis ir toliau pardavinėjo paslaptis CŽA panosėje. Galiausiai kartu su juo dirbęs agentas pastebėjo, kad tik 60 tūkst. JAV dolerių per metus uždirbantis A. Amesas gali sau leisti 50 tūkst. JAV dolerių kainuojantį „Jaguar“ automobilį, pusės milijono vertės ištaigingus namus, kuriuos jis įsigijo atsiskaitydamas grynaisiais, prabangius dizainerių kurtus drabužius ir akinančią šypseną. Galiausiai 1994 m. jis buvo suimtas ir nuteistas už šnipinėjimą.
CŽA apmokyti misijoms skirti gyvūnai
Slapčiausi šnipai istorijoje nebuvo žmonės. XX a. septintajame dešimtmetyje CŽA Arkanzase vykdė slaptą programą, skirtą apmokyti gyvūnus tam, kad jie galėtų dalyvauti slaptose misijose. Šiuose apmokymuose dalyvavo varnai, vorai ir netgi naminės katės.
Gyvūnai buvo mokomi triukų, pavyzdžiui, pašalinti mikrofonus arba įspėti apie artėjantį priešą, naudojant įvairius metodus. Vienas iš labiausiai neįtikėtinų projektų – „Acoustic Kitty“: katei implantuotas mikrofonas ir ji buvo apmokoma judėti pagal jai siunčiamus impulsus ir klausytis žmonių balsų. CŽA niekada oficialiai nepatvirtino ir nepaneigė šių operacijų vykdymo fakto.
Sutuoktiniai Rosenbergai sovietams pardavinėjo branduolines paslaptis
Julius ir Ethel Rosenbergai priklausė šnipų ratui, nukreipdavusiam itin svarbios JAV branduolinės informacijos srautą sovietams, XX a. penktajame dešimtmetyje skubėjusiems sukurti savo bombą. Šiai sutuoktinių porai pavyko įtraukti į jųdviejų neteisėtą veiklą ir E. Rosenberg brolį Davidą Greenglassą, dirbusį įgyvendinant Manhatano projektą.
Kalbama, kad paslaptys, kurias jie pardavė, paspartino sovietinių ginklų progresą keleriais metais. J. ir E. Rosenbergai kartu su bendrininku Mortonu Sobelliu buvo tardyti, o 1951 m. kovo 29 d. jie nuteisti už šnipinėjimą ir jiems skirta mirties bausmė. M. Sobbelis nuteistas kalėti 17 m., o D. Greenglassas sutiko liudyti prieš savo seserį tam, kad išgelbėtų savo gyvybę.
Joanas Pujolas suklaidino Hitlerį dėl išsilaipinimo Normandijoje
Ūkininkas iš Ispanijos Juanas Pujolas iš tikrųjų galėtų būti pavadintas vienu įsimintiniausių visų laikų dvigubų agentų. Jis Adolfui Hitleriui jautė stiprią neapykantą, tačiau kadangi Ispanija Antrajame pasauliniame kare išsaugojo neutralumą, jis neturėjo jokios tiesioginės galimybės kovoti su naciais. Būtent tada jis sugalvojo apsilankyti Vokietijoje ir įtikinti nacius jį paversti savo šnipu, o tada gautą informaciją perduoti prieš Hitelrį kovojusiems Sąjungininkams.
J. Pujolo planas buvo sėkmingas – abi pusės galiausiai jį užverbavo. Vienu reikšmingiausių jo indelių tapo išsilaipinimas Normandijoje. Bendradarbiaudamas su britų MI5 jis įtikino Hitlerį, kad Sąjungininkų invazija Normandijoje turėtų prasidėti nuo Kalė. Patikėjęs šia melagyste Hitleris atliko kovinius pakeitimus, tokiu būdu užtikrindamas Sąjungininkų atakos sėkmę ir išgelbėdamas tūkstančius gyvybių.
Konfederacijos kariuomenės šnipė Belle Boyd
Maria Belle Boyd – pietietė, Amerikos pilietinio karo laikotarpiu tapusi šnipe. Naudodamasi savo pietietišku žavesiu ji patekdavo į Sąjungos karių stovyklas ir išgaudavo vertingos informacijos. Plačiai nuskambėjo istorija, kai ji atbėgo tekina pas generolo majoro Thomaso J. Jacksono brigadą, kad prieš ataką jam perduotų paskutinės minutės informacijos.
Keletą kartų ji buvo suimta ir galiausiai įkalinta Vašingtone, tačiau niekada taip ir neišsižadėjo meilės Konfederacijai. Jos kameroje buvo pakabinta Konfederacijos vėliava, ji siuntė žinutės savo rėmėjams. Paleista į laisvę ji rašė memuarus, keliavo po JAV, du kartus ištekėjo, o 1900 m. mirė skurde.
CŽA LSD pristatęs Sidney Gottliebas
Vienas giliausią pėdsaką istorijoje palikusių šnipų – amerikietis Sidney Gottliebas, Šaltojo karo metais vadovavęs minčių kontroliavimo eksperimentams, į kuriuos buvo įtraukti JAV piliečiai. XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose jis buvo atsakingas už slaptą CŽA vykdytą projektą pavadinimu MK-ULTRA ir eksperimentavo ieškodamas galimybių kontroliuoti mintis. S. Gottliebas buvo užtikrintas LSD rėmėjas ir daugybė žmonių jo nurodymu patys to nežinodami vartojo šių narkotikų, o jų organizmo reakcijos buvo tiriamos.
Vienas JAV karininkas Frankas Olsonas po devynių dienų nuo šio žiauraus eksperimento pradžios nusižudė. Visa tiesa apie šią programą išaiškėjo aštuntajame dešimtmetyje, tačiau S. Gottliebas buvo reabilituotas ir jam įteiktas garbės medalis. Jis mirė sulaukęs 80 m. Indijoje, kur gyveno išėjęs į pensiją.