1. Th. Ngocas. Ne vienas dešimtmetis be miego
76-erių metų Thai Ngocas tvirtina, kad nuo tada, kai kartą 1973 metais jam pakilo temperatūra, jis niekaip negali užmigti. Galima tik numanyti, kiek avių jis jau suskaičiavo bemiegėmis naktimis.
„Nežinau, ar nemiga turi kokios nors įtakos mano sveikatai, tačiau jaučiuosi sveikas, ūkininkauju kaip ir kiti“, – sakė Th. Ngocas.
Norėdamas įrodyti, kad jo sveikata išties geležinė, senyvas Vietnamo Kue Sono rajono gyventojas papasakojo, kad kasdien sugeba nukulniuoti po 4 kilometrus, be to, ne tuščiomis, o nešdamas po du 50 kilogramų sveriančius maišus trąšų.
„Seniau mano vyras nemiga nesiskundė. Tačiau dabar net alkoholis jo neužmigdo“, – sakė Th. Ngoco žmona.
Ji patikino, kad medicininę apžiūrą atlikusių Da Nango (vienas iš didžiausių Vietnamo miestų) specialistų išvadose nurodyta, jog Thai Ngocas sveikas kaip ridikas: jokių nukrypimų nuo normos, išskyrus nebent ypač nežymius kepenų funkcijos sutrikimus, nustatyti nepavyko.
Šiuo metu Th. Ngocas gyvena nuosavame kalno papėdėje vešinčiame 5 hektarų ploto ūkyje. Darbų nestinga ištisą dieną: reikia kiaulėmis, vištomis pasirūpinti. Neretai Th. Ngocas imasi ir papildomų ūkio darbų, labai dažnai naktimis saugo ūkį nuo vagių. Vyras papasakojo, kaip per tris mėnesius, dirbdamas naktimis iškasė du nemažus tvenkinius, kad galėtų auginti žuvis.
Šeši vietnamiečio vaikai gyvena savo namuose Kue Trunge.
2. S. Bhagatas. Su broliu dvyniu pilve
Sanju Bhagato pilvas sykį taip išsipūtė, kad jis atrodė tarsi skaičiuotų devintą nėštumo mėnesį, be to, vos begalėjo kvėpuoti. Nagpuro mieste, Indijoje, gyvenantis vyras sakė visą gyvenimą supratęs, kad jo pilvas keistai didelis. Tačiau vieną 1999 metų birželio vakarą jį kankinusi problema peraugo į šį tą daugiau nei tik rūpestį dėl išvaizdos.
Jį apžiūrėjęs gydytojas Ajay Mehta prisipažino, kad pradėjęs operaciją manė, jog teks išpjauti auglį. Visgi tai, ką jis aptiko, pranoko visus įmanomus lūkesčius.
Prapjovus S. Bhagato pilvą, pirmiausia iš jo ištekėjo neįtikėtinas kiekis skysčio, o tada nutiko šis tas ypač keisto.
„Pirmiausia pasirodė viena galūnė, tada – kita. Netrukus pasimatė kažkas panašaus į lytinius organus, plaukus. Buvo galima įžvelgti ir kitas galūnes, žandikaulį“, – pasakojo S. Bhagatą operavęs chirurgas.
Galėjo atrodyti, kad S. Bhagatas tiesiog pagimdė, o iš tiesų A. Mehta pašalino iš paciento pilvo mutavusį jo brolio dvynio kūną. S. Bhagatos būklė buvo pripažinta vienu iš rečiausių ir keisčiausių atvejų medicinos istorijoje. Gemalo gemale fenomenas – ypač retai pasitaikanti anomalija, kai vieno vaisiaus gemalas neįtikėtinu būdu įstringa kito vaisiaus gemale. Po gimimo įstrigęs gemalas nemiršta, o kaip parazitas gyvena svetimame kūne. Per bambagyslę jis jungiasi su organizmo, kuriame vystosi, kraujotakos sistema. Tačiau kai išauga toks didelis, kad ima kenkti „šeimininko“ organizmui, gydytojams paprastai jau būna akivaizdu, kad chirurginė intervencija neišvengiama.
3. Sh. Yokoi. 28 metai slėptuvėje
Shoichi Yokoi buvo kareivis, 1941 metais papildęs Japonijos imperatoriškosios armijos gretas, o netrukus išsiųstas kariauti į Guamą. 1944 metais, kai amerikiečių pajėgos atsikariavo salą, Sh. Yokoi pasislėpė slėptuvėje.
1972 m. sausio 24 d. atokioje salos dalyje besislapstantį Sh. Yokoi atrado du Guamo gyventojai. Net 28 metus japonas slėpėsi žemėje iškastame urve. Išlysti jis neišdrįso net tada, kai aptiko brošiūrų, skelbiančių apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą.
„Jaučiuosi labai nejaukiai dėl to, kad grįžau gyvas“, – sakė jis sugrįžęs į Japoniją, prie šono spausdamas surūdijusį automatą.
4. A. Mehranas. Nuo 1988-ųjų gyveno oro uoste
Mehranas Karimi Nasseri, dar žinomas kaip Seras, Alfredas Mehranas (tas kablelis išties būtinas), yra pabėgėlis iš Irano, nuo 1988 m. rugpjūčio 8 d. gyvenęs Šarlio de Golio oro uosto pirmojo terminalo keleivių laukimo salėje. Šis gimtojoje šalyje kalintas, kankintas, o vėliau iš jos išguitas asmuo prašė suteikti prieglobstį daugelyje Europos valstybių. Deja, nesėkmingai.
Jis teigia, kad pakeliui į Jungtinę Karalystę buvo apiplėštas: Paryžiaus metro stotyje, iš kurios turėjo vykti į Šarlio de Golio oro uostą, o tada skristi į Hitrou oro uostą, užpuolikas iš jo atėmė kuprinę. M. K. Nasseri vis dėlto įsėdo į lėktuvą, tačiau į Hitrou be dokumentų atskridusį vyrą pareigūnai sugrąžino į Prancūziją, tiksliau, tą patį Šarlio de Golio oro uostą.
M. K. Nasseri pareigūnams Prancūzijoje negalėjo pateikti nei tapatybę, nei pabėgėlio statusą patvirtinančių dokumentų, todėl buvo nukreiptas į vadinamąją laukimo zoną, kurioje buvo sulaikomi be dokumentų keliaujantys asmenys.
M. K. Nasseri istorija įkvėpė 2004 metais pasirodžiusio Steveno Spielbergo režisuoto filmo „Terminalas“ („The Terminal“) siužetą. Vis dėlto, kitaip nei Tomo Hankso sukurtas personažas, priverstas gyventi neapmuitinamoje tranzito zonoje, M. K. Nasseri bent nuo 1994-ųjų laiką leido tiesiog laukimo salėje – apatiniame aukšte esančioje parduotuvių ir restoranu supamoje perėjoje.
Teoriškai jis bet kuriuo metu galėjo palikti terminalą, tačiau, kadangi visi jį jau pažinojo, jo dingimas netrukus būtų pastebėtas. Per visą tą laiką iranietis su niekuo normaliai nesišnekėjo. Kadangi stūmėsi vežimėlį ir buvo apsikrovęs krepšiais, jį be vargo buvo galima palaikyti keliautoju arba benamiu, todėl žmonės jo arba nepastebėdavo, arba tiesiog jį ignoruodavo.
5. M. Mitsuo. Jėzus Kristus iš Japonijos
Matayoshi Mitsuo yra ekscentriškais veiksmais pagarsėjęs Japonijos politikas, šventai įsitikinęs, kad yra Jėzus Kristus. Politinėje savo programoje jis nurodo, kad įvykdys Paskutinį teismą, tačiau ne bet kaip, o pasitelkdamas dabartinę politinę sistemą ir įstatymus atitinkančias priemones. Pirmasis jo, kaip gelbėtojo, žingsnis neva būtų siekti Japonijos ministro pirmininko posto. Tada jis galėtų imtis šalies visuomenės reformų, o neužilgo Jungtinės Tautos suteiktų jam garbę tapti generaliniu sekretoriumi. Kai taip nutiktų, M. Matayoshi, kaip pats teigia, galėtų valdyti visą pasaulį, turėdamas savo žinioje dvi teisėtas institucijas – religinę ir politinę.
M. Mitsuo jau yra dalyvavęs ne vienuose rinkimuose, bet laimėti kol kas nepavyko. Jis išgarsėjo tik ekscentriškomis kampanijomis, per kurias ragino oponentus atlikti ritualinę savižudybę – charakirį.
6. L. Bihari. Oficialiai miręs asmuo
Lal Bihari (g. 1961 m.) yra ūkininkas iš Utar Pradešo, Indijos. Nuo 1976 iki 1994 metų jis oficialiai buvo laikomas mirusiu. Gimtajame Utar Pradeše jis įkūrė mirusiųjų asociaciją „Mritak Sangh“. Net 18 metų šis vyras kovojo su biurokratiškais Indijos vyriausybės įstatymais, stengdamasis įrodyti, kad yra gyvas.
Kad oficialiai yra laikomas mirusiu L. Bihari išsiaiškino 1976 metais, kai kreipėsi su prašymu gauti banko paskolą. Pasirodo, jo dėdė papirko vieną vyriausybėje dirbantį pareigūną, kad šis užregistruotų giminaičio mirtį. Šitaip dėdė užsitikrino teises į L. Bihari priklausiusią žemę.
L. Bihari išsiaiškino, kad panašioje situacija yra atsidūrę ne mažiau kaip šimtas Indijos gyventojų. Šis atradimas jį ir paskatino įkurti „Mritak Sangh“ Azamgaro rajone. L. Bihari ir nemažam būriui jo likimo brolių iškilo rimta grėsmė būti nužudytiems tų, kurie apgaulės keliu pasisavino jų turtą. Dabar asociacijai priklauso daugiau nei 20 tūkst. narių iš įvairių Indijos regionų. Iki 2004-ųjų, kad yra gyvi, deklaruoti sugebėjo tik keturi piliečiai. 2004 metais L. Bihari bandė laimėti vietą Lalgandžo parlamente.
7. D. Icke. Gelbėtojas nuo driežažmogių
Davidas Icke yra buvęs profesionalus futbolininkas, BBC televizijos sporto komentatorius ir Didžiosios Britanijos žaliųjų partijos pirmininkas. Nuo 1990 metų šis veikėjas užsiėmė, jo paties žodžiais tariant, ypač nuodugniais tyrimais, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kas iš tiesų valdo pasaulį. Jo įsitikinimu, šia privilegija naudojasi driežažmogiai.
Šis žalsvai melsvos spalvos drabužius pamėgęs vyras įsitikinęs, kad pasaulį valdo slapta elitu vadinama grupė – reptiloidų padermė, senovėje vadinta Babilono brolija. D. Icke teigė, kad daugelis šiandien įtakingų žmonių, įskaitant buvusį JAV prezidentą George‘ą W. Bushą, Didžiosios Britanijos karalienę Elžbietą II ir dainininką Krisą Kristoffersoną, yra šios rasės palikuonys. Keistuolis įsitikinęs, kad iš driežarmogių kilę asmenys yra susiję su vaikų žaginimu ir satanizmu. Savo įžvalgas jis kuo aiškiausiai išdėstė 15-oje parašytų knygų. Įdomu tai, kad po penkias valandas trukusios kalbos, 1999 metais pasakytos Toronto universitete, auditorijoje susirinkę studentai jam plojo atsistoję.
8. D. A. Bawdenas. Popiežiumi Maiklu I pasiskelbęs asmuo iš Kanzaso
Davidas Allenas Bawdenas (g. 1959 m.) yra amerikietis, kurį šeši konklavistai, o tiksliau – sedisvakansiją (kad sostas laisvas) teigiantys katalikai, išrinko popiežiumi Maiklu I. Sedevakantistai tvirtina, kad šešių pastarųjų popiežių rinkimai laikytini neteisėtas, nes išrinktieji popiežiai – modernizmo propaguotojai.
Šiai krypčiai atstovaujantys katalikai teigia, kad Kardinolų kolegija negali ir negalės išrinkti teisėto popiežiaus, tačiau tai, laikantis „Epikeia“ (sąžinės) principo, gali padaryti eiliniai katalikai.
Vadovaujantis tokia logika, 1990 metais popiežiumi buvo išrinktas D. A. Bawdenas. Jį išrinkusieji – šeši asmenys, tarp kurių ir jis pats bei jo tėvai. Sau prisiskirtas pareigas šis žmogus eina iki šiol.
9. Y. Nakamatsu. Daugiau nei 34 metus fotografavo visus valgomus patiekalus
Yoshiro Nakamatsu (g. 1928 m. birželio 26 d.), dar žinomas kaip Dr. NakaMats, yra išradėjas iš Japonijos, teigiantis, kad yra rekordinio skaičiaus išradimų autorius. Tarp daugiau nei 3 tūkst. jam, esą, priskirtinų išradimų – diskelis bei šoklieji batai „PyonPyon“. Daugiau nei 34 metus jis fotografuodavo kiekvieną valgomą patiekalą. Vėliau tuos atvaizdus išsamiai analizuodavo. Y. Nakamatsu tikslas – pragyventi daugiau nei 140 metų.
10. M. Lotito. Viską valgantis žmogus
Michelis Lotito (1950–2007) buvo humoristiniais pasirodymais garsėjęs prancūzų artistas. Šis žmogus gimė Grenoblyje. Labiausiai jis žinomas kaip gebantis valgyti viską, kas nevalgoma. Dėl šio savo „talento“ M. Lotito buvo pramintas „Monsieur Mangetout“ (viską valgantis žmogus). Per savo pasirodymus M. Lotito stebindavo gebėjimu nuryti metalines, stiklines, gumines ir iš kitų medžiagų pagamintas įvairių mechanizmų detales. Dviračius, televizorius ir įvairius aparatus jis išrinkdavo, jų komponentus susismulkindavo, o tada nurydavo. „Valgymas“, beje, kiek užtrukdavo. Pavyzdžiui, orlaivį M. Lotito suvartojo tik per porą metų – nuo 1978 iki 1980. Nevalgomas medžiagas šis komikas pradėjo valgyti dar vaikystėje, o viešus pasirodymus rengė nuo 1966-ųjų.
Nepageidautinų reakcijų tokio tipo racionas artistui sukeldavo gana retai. Problemų pavykdavo išvengti net pavartojus nuodingomis laikomų medžiagų. Per pasirodymus jis paprastai suvartodavo maždaug kilogramą kokių nors daiktų, užgerdamas juos gausiais kiekiais vandens.
