Kompiuterinių žaidimų mėgėjus ir žaidimų industriją sieja ne tik vartotojo ir tiekėjo santykis: norint sudominti žaidėją būtina, kad ir paslaugą ar produktą jam siūlytų dar aistringesnis žaidimų mėgėjas, rašoma pranešime spaudai. Todėl nereikia stebėtis, kad itin didelė dalis Kaune įsteigtos pasaulinės žaidimų pardavimo platformos „Eneba“ darbuotojų yra aistringi žaidimų mėgėjai, o šioje įmonėje dirbančios moterys pasaulinę statistiką lenkia beveik du kartus: 75 proc. jų – žaidimų mėgėjos.
Apklausos duomenys parodė, moterys, sudarančios trečdalį „Eneba“ kolektyvo, yra itin aistringos žaidėjos: daugiau nei 25 proc. jų žaidimams skiria bemaž visą savo laisvalaikį — 3-4 valandas kasdien. Pramogoms jos naudoja 2-3 skirtingas platformas (dažniausiai – asmeniniais kompiuteriais, taip pat – konsolėmis, rečiau — mobiliaisiais telefonais), mėgsta įvairių žanrų žaidimus, kuriuose pasakojamos įmantrios istorijos arba žmonių žaidimus, kurių neatsiejama dalis yra bendravimas tarp tikrų žmonių (pvz., MMORPG žanrą).
„Natūralu, kad mūsų darbuotojos į žaidimus žvelgia gerokai pozityviau nei įprasta visuomenėje. Patirtis parodė, jog kuomet virtualios pramogos yra neatsiejama gyvenimo dalis, darbuotojas labai aiškiai suvokia ir kitų žaidimų mėgėjų poreikius bei mąstymo būdą, todėl puikiai įsilieja į mūsų komandą bet kuriame skyriuje – klientų aptarnavimo, rinkodaros ar produktų kūrimo“, — sako vienas iš įmonės „Eneba“ įkūrėjų ir rinkodaros vadovas Žygimantas Mikšta.
Stereotipai paseno
Iš dalies tokia vidinė įmonės statistika iliustruoja, jog prasmės nebetenka ir praėjusiame tūkstantmetyje susiformavęs stereotipinis įsivaizdavimas, jog kompiuterinių žaidimų mėgėjai yra vien vyriškos lyties jaunuoliai. Tai, jog šiuolaikinė situacija yra visiškai kitokia, rodo ir naujausi pasauliniai statistikos duomenys: visame pasaulyje žaidimus kaip laisvalaikio praleidimo būdą renkasi net 40 proc. visų žmonių. JAV moterys sudaro 41 proc., o Azijoje – 40–45 proc. visų žaidimų mėgėjų.
„Eneba“ naudotojų duomenų bazėje moterų yra mažiau – 25 proc., tačiau šis skaičius itin sparčiai auga. Pastaruosius dvejus metus naujų registruotų vartotojų moterų kiekis didėjo maždaug 1,5-2 karto sparčiau nei vyrų.
„Nors tarp mūsų parduotuvės registruotų vartotojų moterų yra santykinai mažiau, nei rodo pasaulinė statistika, jų skaičius auga itin sparčiai. Be to, negalime apskaičiuoti tarp moterų itin populiarių mobiliųjų platformų duomenų, o tai prideda dar papildomų skirtumų tarp mūsų turimos ir pasaulinės statistikos“, — tvirtina Ž. Mikšta.
Pagal registruotų elektroninės žaidimų parduotuvės vartotojų duomenis galima spręsti, žaidimais besidominčių moterų amžiaus spektras yra labai platus. Beveik trečdalį registruotų „Eneba“ vartotojų moterų sudaro 18–24 m. merginos, daugiau nei ketvirtis yra 25–34 m. amžiaus, o 35–44 m. moterys sudaro 16 procentų. Dar 13 proc. moterų yra 45–54 m. amžiaus, beveik tiek pat yra ir 55 m. bei vyresnio amžiaus moterų.
Moterys žaidžia ir pinigus leidžia visai kitaip
Tačiau pasak Ž. Mikštos, pasaulinėje statistikoje pateikiami skaičiai, rodantys, jog žaidimų mėgėjų moterų yra beveik tiek pat, kaip vyrų, neatskleidžia tikrosios padėties: nors moterys žaidžia, jos tai daro visai kitaip, nei vyrai. Smarkiai skiriasi ir žanrai, kuriems teikiama pirmenybė, ir požiūris į pinigus, kurie išleidžiami žaidimams.
Ž. Mikštos teigimu, vyrai jų parduotuvėje ieško pačių įvairiausių žanrų žaidimų, o moteris labiausiai domina vienas išskirtinis žaidimų tipas: ilgą laiką populiarumo neprarandantys žaidimai su bendravimo internetu galimybe.
Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys yra labiau linkusios rinktis „nemokamus“ žaidimus, tuo tarpu vyrai labiau linkę už savo pramogas sumokėti iš anksto. Tą patvirtina ir žaidimų parduotuvės statistika: moterų joje registruota 25 proc., jų pirkiniai sudaro tik 17,5 proc. visų „Eneba“ pajamų, nors vidutinė moterų perkamų žaidimų kaina praktiškai nesiskiria nuo „vyriškų“ pirkinių.
Lyčių skirtumas dar ryškesnis kuomet kalbama apie naudojimąsi „Eneba“ prekybos fiziniais daiktais platforma. Žaidimų ir žaidimų įrangos tarpusavio prekybos galimybėmis naudojasi tik 14 proc. moterų ir 86 proc. vyrų.
„Veikiausiai tikrasis skirtumas yra mažesnis – esame linkę manyti, jog šiuo atveju fizinius daiktus perka arba parduoda ne asmenys, o namų ūkiai. Tuo tarpu vyras yra tik nominalusis vartotojas, kurio vardu naudojamasi šia paslauga“, – svarsto Ž. Mikšta.
Vis palankesnis moterų požiūris į žaidimus gali būti vertintinas ne tik kaip ženklas, kad praėjusį tūkstantmetį gimę stereotipai prarado prasmę – taip pat tai gali būti signalas, kad kompiuteriniai žaidimai visuomenėje įsitvirtino kaip laisvalaikio praleidimo būdas, niekuo nenusileidžiantis kinui ar televizijos serialams.