Paulai, kaip prasidėjo Tavo ir Ievos pažintis?
Pirmą kartą ją pamačiau nedideliame kalnų bare Girduve, Aliaskoje. Ji į barą atėjo su keliais draugais lietuviais, vienas iš jų buvo jos vaikinas. Vos tik mūsų akys susitiko – pamilau ją. Tikiuosi, kad ir ji tą akimirką tai pajuto... Maniau, kad nuaplsiu, kai ji mane užkalbino.
Vos tik jos vaikinas atsitraukė per kelis žingsnius užsakyti gėrimų, paklausiau, ar jis – jos vyras. Ji pakėlė ranką ir paklausė manęs, ar ant jos matau žiedą. Tą akimirką supratau, kad ją vesiu. Tą patį vakarą gavau jos telefono numerį ir susitariau, kad aplankysiu ją netoliese esančiame žvejų kaimelyje, kur ji dirbo barmene.
Ar daug laiko praėjo po pirmojo susitikimo, kol nutarei pas ją nuvykti?
Trys naktys. Nuvažiavęs iš karto prisipažinau meilėje, dar kitą vakarą pasipiršau jai.
Susipažinai su lietuvaite, tačiau ar žinojai ką nors apie pačią Lietuvą?
Ne, tik tiek, kad ji viena iš trijų Baltijos šalių. Ieva su drauge man daug pasakojo apie savo šalį ir jų pasakojimai išties sudomino. Lietuvos gamta labai graži, man ji šiek tiek primena Angliją. Labai tikiuosi, kad kai būsiu Lietuvoje, teks pamatyti tikrą žiemą.
Ar ilgai ketini viešėti Vilniuje?
Šešias savaites, tada vyksiu atostogauti į Bostoną. Po atostogų trumpam grįšiu į Europą. O nuo kovo pradžios iki vasaros pabaigos apsistosiu Portugalijoje. Mano sužadėtinė studijuoja ne Lietuvoje, tad, kol tęsis jos mokslo metai, būsiu kartu su ja.
Keliauji po visą pasaulį ir visur apsistoji po kelias savaites ar mėnesius. Ką vadini savo namais?
Keliauju kartu su savo namais. Prie automobilio turiu nedidelį kemperį, kurį Ieva juokais praminė šuns būda (juokiasi). Joje gyvenau visą vasarą, kol Ieva dirbo žvejų miestelyje. Vasaros pabaigoje kartu su merginomis (Ieva ir jos drauge) keliavome po Aliaską, po to vykome į Kanadą ir Montaną.
Montanoje mes su Ieva apsistojome Nacionaliniame Glacier parke. Ten gyvenome mano namelyje ant ratų, kuris jau buvo įgavęs būdos pravardę, grožėjomės ežerais ir gamta. Ten antrą kartą pasipiršau Ievai, šįkart oficialiai – su žiedu.
Žinote, ilgą laiką tiesiog nesupratau, ką reiškia žodžiai „gimininga siela“, tačiau, kai sutikau savo išrinktąją, šie žodžiai įgavo prasmę.
Į Lietuvą atvyksi ne tik dėl Ievos, čia surengsi ir kelis koncertus. Kokio stiliaus muziką atlieki?
Tai amerikietiško stiliaus muzika, joje telpa viskas, kas siejasi su tradicijomis: šiek tiek folkloro, kantri, bliuzo ir daugelis kitų elementų. Gyvendamas Niujorke, scenoje pasirodydavau su gitara ir armonikėle, panašiai kaip Bobas Dylanas ar Neilas Youngas. Būtent jie manyje įkvėpė meilę tokiai muzikai. Sulaukęs 25-erių, persikėliau gyventi į Ašvilį, ten idėjų sėmiausi iš kalnų muzikos.
Lietuvoje surengsiu kelis koncertus Vilniuje. Jau turiu suplanavęs kelis pasirodymus, tačiau kai kurie koncertai dar derinami, tad jų grafikas mano svetainėje paulcataldo.com vis dar pildomas.
Ar Tavo sužadėtinė taip pat turi ryšių su muzika?
Ji dešimt metų studijavo klasikinę gitarą. Ir ji taip pat keliavo aplink pasaulį grodama su grupe, tačiau prieš kelis metus metė šią veiklą. Tikiuosi, kad mūsų meilė vėl įkvėps ją gitaros aistrai.
Ar jau išmokai šiek tiek lietuviškai?
Šiek tiek. Labai tikiuosi, kad kitų metų pabaigoje jau puikiai kalbėsiu šia kalba. Viliuosi, kad negadinu jos savo amerikietišku akcentu (juokiasi). Kalbą lavinu klausydamasis Andriaus Mamontovo dainų ir žiūrėdamas laidą „Gustavo enciklopedija“. Nors suprantu vos kelis žodžius, tačiau Gustavo laida man labai patinka, ypač jo gaminimo rubrika.
Be to, Ieva mane įpratino žiūrėti krepšinio varžybas. Esu Lietuvos sirgalius.