„Paukščiai kultūros istorijoje užima labai svarbią vietą. Beveik visos tautos turi mitą apie pasaulio atsiradimą, ir dažniausiai tame mite jis atsiranda iš kiaušinio.
Mes turime mitą apie nepaprastą antį, kuri padėjo kiaušinį, paskui tas kiaušinis iškrito iš lizdo, beriedėdamas įskilo, ir prasidėjo stebuklai“, – sako fizikas, etnologas, gamtos mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka. Jis laidoje atskleidžia su paukščiais susijusių prietarų reikšmes: kodėl taip svarbu, iš kurios pasaulio pusės pavasarį parskrenda gandrai, kaip mūsų senoliai pagal paukščius orus spėdavo arba kodėl reikėdavo kūlvirsčiais verstis.
Rudenį užvertę galvą į dangų, išlydėdami išskrendančius paukščius, jaučiame ilgesį. Širdyje apsigyvena keistas liūdesys, tarsi kažkokio gyvenimo tarpsnio pabaiga, lydima negeros nuojautos. Nuotaika visai kitokia, kai iš šiltųjų kraštų parskrenda pirmieji paukščiai, skelbdami džiugią pavasario naujieną. Ne tik žmogus, bet ir pati gamta džiaugiasi pirmomis vieversių giesmėmis, varnėnų kalenimu, pirmųjų gandrų sklandymu. „Retorinis klausimas: ką darytų žmogus, vieną dieną neišgirdęs paukščių čiulbėjimo? Suklustų net ir tas, kuris visiškai nesidomi sparnuočiais“, – sako ornitologas Saulius Karalius. Jis jau penktadienį 20.50 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją laidoje „Pasaulis X“ pasakos apie paslaptingą, iki šiol neištirtą paukščių pasaulį ir jų gebėjimą kiekvieną pavasarį rasti kelią namo. Laidoje ne viena istorija apie senuosius magiškus užkalbėjimus, kuriuose pagal paukščių elgesį žiniuoniai likimą spėdavo, nelaimes ir bėdas atitolindavo.