Knyga – dešimties metų darbo vaisius
Knygos autorius jau daug metų kolekcionuoja viską, kas susiję su pramonine alaus gamyba: etiketes, butelius, reklamines iškabas ir plakatus. Apsisprendęs kolekciją formuoti ne kiekybės, o kokybės principu, kolekcininkas apsiribojo buvusios carinės imperijos teritorija, laikotarpiu iki ankstyvojo pokario. Latvijos teritorijoje veikusių alaus daryklų etikečių, lyginant su Lietuva, –gerokai daugiau.
Senai gimusi mintis viską sudėti į vieną knygą, t. y. visas žinomas latviškas etiketes, vertė kolekcininką „kankinti“ bendraminčius Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje ir, žinoma, Latvijoje. Renkant medžiagą, nuvažiuotas ne vienas tūkstantis kilometrų. Tad nenuostabu, kad knygoje beveik 1200 iliustracijų, didžioji dalis iliustracijų yra iš autoriaus rinkinio.
Knyga išleista surinkus visas žinomas ir pasiekiamas alaus etiketes, padėkliukus ir reklamines iškabas. Nesuprantantiems latviškai, – visų užrašų etiketėse žodynėlis. Tad kiekvienas, vartantis knygą, galės suprasti, ką reiškia latviškas alaus pavadinimas „iemet papin“, žodžiai „atspirdzinošs“ ar „tvaika daritava“.
Visi knygos tekstai latvių, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Ši knyga domina ne tik Latvijos kolekcininkus, ji jau skaitoma ne viename žemyne (puikus idėjų rinkinys reklamos dizaineriams).
Latvijoje – daugiau kaip 350 alaus daryklų
Knygoje ne tik gausybė iliustracijų. Pateikiami surinkti duomenys iš visų rastų ir pasiekiamų šaltinių apie oficialiai veikusias alaus daryklas Latvijos teritorijoje iki 1946 m. Retas gali įsivaizduoti, kad dabartinėje Latvijoje XIX a. – 1946 m. veikė daugiau kaip 350 alaus daryklų (!), kurios oficialiai buvo registruotos, mokėjo mokesčius, turėjo savo etiketes.
Specialiai šiai knygai sukurtas žemėlapis, kuriame pažymėtos knygoje iliustruojamos alaus daryklos. Gal kada net kam nors kils mintis rengti pažintinius turus per šias vietas? Renkant mežiagą knygai ir keliaujant po Latviją, autorių ypač stebino vietovės, kuriose nerasdavo nė ženklo kadaise stovėjusių didžiulių alaus daryklų pastatų. Tik archyviniai duomenys, išlikusios fotografijos liudija apie šios pramonės šakos buvusią didybę. Daugybė Latvijos vietovių ir miestų pavadinimų ne kartą keitėsi: vienaip vietovardžiai skambėjo XIX a., paskelbus Nepriklausomybę – kitaip. Susigaudyti vietovardžių raidoje padeda knygoje pateikiama pavadinimų raidos rodyklė.
Latvijoje – šokas
Ne kartą autorius girdėjo pasakojimus apie tai, jog kažkas Latvijoje „jau jau beveik parengė“ tokią pačią knygą... Ar iš tikro kažkas panašaus buvo daroma – nežinoma, o visi tie „jau jau“ buvo aplenkti...
Dauguma besidominčiųjų (ir ne tik) birofilija Latvijoje pritrenkti. Ar net supykę. Niekas, nei prisidėję prie knygos gimimo, nei kiti besidomintieji nesitikėjo, jog knyga-albumas bus tokios apimties, išsamumo. Didžiausias šokas kaimynams latviams buvo tai, kad tokį titanišką ir kruopštų darbą padarė lietuvis.
Jau ne vienas latvis yra garsiai uždavęs klausimą, „kodėl ne mes, o kaimynai išleido tokią knygą?“ Kaip sako knygos autorius Ž. Šalkauskas – tai puiki dovana Lietuvos kaimynei artėjančio Nepriklausomybės šimtmečio proga.
Tad „kodėl Latvija“?
Ir vis dėl to: kodėl Latvija? Knygos autorius juokauja , kad turėjo kažkaip pasitreniruoti, prieš ruošdamasis išleisti kitas knygas, šį kart apie alų Lietuvoje. Šiuo metu Ž. Šalkauskas surinktą medžiagą apie sovietinės okupacijos alų nuo nacionalizacijos iki 1990 m. jau rengiasi perduoti leidyklai.
Kaip visuomet, net ir paskutiniu momentu vis atrandami nauji eksponatai: fotografijos, padėkliukai, etiketės... Kitais metais jau ir Lietuvos skaitytojai, alaus atributikos ar pramoninio dizaino tyrinėtojai bus nudžiuginti ne prastesniu ir ne mažesniu leidiniu – albumu, kaip šiemet buvo nudžiuginti ir pritrenkti kaimynai latviai.