Lietuvės meilės paieškos TV laidoje ir dviprasmiški komentarai
Avantiūroje prieš kameras išdrįsusi dalyvauti lietuvė svečioje šalyje gyvena jau 15 metų. 37-erių Kristina yra kilusi iš Anykščių, bet dabar gyvena ir dirba Londone. Iki pilnos laimės moteriai trūksta mylimojo, kurio ji nusprendė ieškoti net televizijos laidoje.
Realybės šou kūrybinė komanda vakarienės pakviečia du nepažįstamus žmones, kurie po pirmojo susitikimo arba noriai pratęsia pažintį, arba mandagiai atsisveikina ir palinki vienas kitam sėkmės. Naujasis sezonas filmuojamas viename Mančesterio restorane. Į kūrybinę komandą įtraukiami ir maitinimo įstaigos darbuotojai, pavyzdžiui, padavėjai, barmenas.
Kiekvienas dalyvis, į šou atvykęs ieškoti antros pusės, prieš kameras trumpai prisistato, papasakoja savo istoriją. Netrukus po to žiūrovai supažindinami su restorano erdve, kurioje ir vyksta pirmasis pasimatymas.
„Esu čia, kad surasčiau savo gyvenimą. Žinoma, aš esu laimingas žmogus, bet kažko trūksta. Noriu turėti vaikų, noriu ištekėti, noriu turėti sužadėtuvių žiedą“, – nusijuokė laidos viešnia, dirbanti SPA centre.
Į žmonių pašnekesių pripildytą restoraną aukštakulniais atkulniavusi Kristina netrukus pasisveikino su čia plušančiais ir besifilmuojančiais darbuotojais. Vienas jų paklausė, ar jai patinka anglai vyrai.
„Taip, man patinka anglai. Jie tokie mieli, labiau draugiški, labiau mandagūs, labiau džentelmeniški“, – pagyrų negailėjo ji.
„Kai atvykau į šią šalį, aš buvau jauna mergina, nežinojau, kokį vyrą pasirinkti. Aš visada buvau pasiruošusi jį sutikti, bet mane supo netinkami žmonės“, – pridūrė ji.
Kristina atviravo, kad nekantrauja susipažinti su į pasimatymą atvykusiu kitu dalyviu ir neslėpė, kad šiek tiek jaudinasi.
„Man tai – jaudinanti patirtis, kadangi aš niekada neturėjau ilgų, teisingų santykių, – atviravo pašnekovė. – Ieškau tokio, kuris būtų šiek tiek vyresnis už mane, kuris būtų šeimos žmogus.“
Regis, dalyvės norai buvo išklausyti – jos vakarienės kompanionu tapo 43-ejų Billy'is, pardavinėjantis automobilius ir taip pat ieškantis „tos vienintelės“.
Žvelgiant iš šono, poros pasimatymas ėjo išties sklandžiai – jiedu ne tik iš arčiau pažino vienas kitą, bet ir nemažai juokavo. Tą pastebėjo ir žiūrovai, kurie negailėjo gražių žodžių Kristinai – užsieniečiai gyrė ją už puikų humoro jausmą ir užkrečiantį juoką.
Realybės šou socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinta laidos iškarpa, kurioje įamžintas minėtasis poros pasimatymas. Po oficialiu projekto įrašu pasipylė begalė komentarų – šiuo metu jų skaičius perkopė porą tūkstančių. Reakcijų skaičius dar didesnis – beveik 7 tūkst. paliko „patiktuką“, „širdelę“ ar „juokutį“.
Komentarų skiltyje galima išvysti ir anglų, ir lietuvių kalba parašytų komentarų. Didžioji internautų dalis Kristiną palaiko, žavisi jos ryškia asmenybe ir tai, kad ji nevynioja žodžių į vatą, pavyzdžiui, savo pasimatymo partneriui tiesiai šviesiai pasakė, kad gyvenime ji ieško rimto partnerio, kuris netrukus norėtų sukurti šeimą.
Visgi šalia komplimentus žarstančių internautų, kurių didžioji dalis buvo užsieniečiai, atsirado ir piktesnių nuomonių. Deja, bene daugiausiai neigiamas replikas laidė ne kas kitas, o lietuviai. Tautiečiai pašiepė Kristinos anglų kalbos žinias, tarimą, kaip ji atrodo ar tai, kad ji pirmame pasimatyme neva buvo per atvira. Drąsesni sau leido aptarinėti net ir tai, kad „jos biologinis laikrodis tiksi“.
Tokie aštrūs komentarai sulaukė kitų, jauną moterį palaikančių lietuvių nusivylimo. O pati laidos herojė Kristina atsiraitojo rankoves ir maloniai atrašė net įžeidžiamus komentarus rašantiems autoriams. Lietuvė mano, kad tokius neigiamus įrašus apie kitą asmenį internete palikti gali tik sužeistas, nelaimingas žmogus, tad prieš blogį ji mieliau kovoja gėriu.
Iki filmavimosi televizijoje teko daug nuveikti
„Man atrodo, kad ši patirtis televizijoje man buvo tarsi nulemta, – tiki Kristina. – Pastaruoju metu man teko kraustytis, ilgą laiką neradau sau tinkamų namų. Nebeturėjau, kur dėtis, o laikas spaudė. Turiu ne vieną brolį Anglijoje, bet nenorėjau kitiems užkrauti savų problemų, norėjau viską savarankiškai susitvarkyti. Galiausiai nusprendžiau kuriam laikui kraustytis į viešbutį. Ten atvykau su pora lagaminų, bet užsibuvau. Kadangi viskas jame buvo labai tvarkinga, – turėjau šaldytuvą, spintą, nuolat keičiamą patalynę, pusryčius, – viešbutyje prabuvau kone metus. Nuo pat atvykimo ten savo kambaryje ėmiau dažnai žiūrėti televizorių, o tas pasimatymų šou buvo mano mėgstamiausia laida, ėmiau sekti kiekvieną seriją.
Tuo metu aš buvau tapusi uždaresnė, retai kur išeidavau, mėgdavau laiką leisti tiesiog viena prie televizoriaus. Viena draugė mane ėmė kviesti prasiblaškyti į miestą ir leptelėjo, kad tas televizorius man vyro nesuras. O aš, žiūrėdama tą laidą, pagalvojau, o kodėl negali? Juk tame šou žmonės ieško meilės. Tą akimirką aš tarsi iš principo, sakau, imsiu ir užsiregistruosiu į tą laidą. Esu Avinas, užsispyrusi, tad po tokių draugės žodžių aš specialiai norėjau įrodyti savo. Tiesa, ilgą laiką šis sumanymas buvo tik mano galvoje, svarsčiau apie tai beveik porą savaičių. Kadangi ši mintis niekaip neišėjo iš galvos, galiausiai pasiryžau tam. Užsiregistravau ir ėmiau matyti save tame šou.“
Užpildžiusi išsamią anketą Kristina per daug vilčių neturėjo, kadangi į pasimatymų šou patekti nori tūkstančiai, o atrenkami vos keli herojai. Visgi jos atvirumas neliko nepastebėtas.
„Reikėjo nusiųsti savo prisistatymą, nuotrauką ir vaizdo įrašą. Vaizdo įraše, kurį prisegiau, ėjau šalia jūros, vėjas taršė mano plaukus, o prisistatyme, atrodo, papasakojau vos ne visą savo gyvenimo istoriją. Neslėpiau, kad Anglijoje esu jau 15 metų, jog aš esu nusivylusi santykiais, kad man nesisekė su mylimaisiais. Man 37-eri metai, jau noriu šeimos, vaikų. Mano atveju labai sunku rasti tinkamą širdies draugą, nes įprastai mano amžiaus partneriai jau turi vaikų, tad dažniausiai jie daugiau atžalų nebenori, o man atvirkščiai. Išsilakstyta, išsiilsėta ir noriu kurti šeimą. Apie tai atviravau ir laidos kūrėjams. Nenuslėpiau ir savo skaudžios patirties – to, kad turėjau abortą. Parašiau, kad ieškau šeimos žmogaus. Matyt, tas atvirumas ir papirko organizatorius, nes buvau pakviesta dalyvauti“, – bendraudama su Delfi šyptelėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, kaip reagavo, kai sužinojo, kad yra kviečiama į populiarų pažinčių šou, Kristina nusijuokė, kad iki tol, kol sulaukė šios žinios ji spėjo net kelis kartus pamiršti, jog apskritai pildė anketą.
„Nuo to laiko, kai užsiregistravau, praėjo ne vienas mėnesis. Po poros mėnesių jau nebegalvojau apie tai. Jau buvau pamiršusi. Galvojau, kad nepakliuvau. Bet praėjo trys mėnesiai ir sulaukiau lemtingo skambučio. Simboliška, kad jo sulaukiau praėjus dienai po savo gimtadienio, tai buvo kiek pavėluota dovana, keistas sutapimas. Iš pradžių nesitikėjau, bet po to apėmė džiaugsmas. Tąkart telefonu prakalbėjome valandą. O kitą dieną buvo prašoma pabendrauti ir prieš kamerą. Prašė, kad atsistočiau, pavaikščiočiau – norėjo mane pamatyti iš visų pusių. Po to vėl sekė kelių mėnesių laukimas ir galiausiai sulaukiau begalės skambučių, el. laiškų, žinučių. Kūrybinė komanda viską papasakojo taip smulkiai, kad net kvailas suprastų.
Viskas labai užtruko, gal metus su pertraukomis buvo bendraujama su organizatoriais iki to didžiojo filmavimo. Buvo atsiųsta bent keturiolikos puslapių anketa, kurią teko užpildyti. Kartais būdavo, kad jau tiesiog pamiršti, jog netrukus ten teks dalyvauti. Tas jaudulys šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn, kadangi viskas vyko tarpais“, – prisiminė ji.
Visgi ilgai laukta filmavimo diena išaušo. Londono centre gyvenanti lietuvė pirmiausiai turėjo vykti filmuotis interviu į Stratfordą, o kitą kartą Mančesteryje jos laukė jaudinantis pasimatymas prieš kameras.
Kūrybinė šou komanda pasirūpino visomis Kristinos transporto išlaidomis, poros naktų apgyvendinimu viešbutyje, pusryčiais, koronaviruso testu.
„Taip pat buvo skirti 25 svarai pasimatymo vakarienei, tad jei norisi kažko prabangiau, pavyzdžiui, šampano, jau būtų reikėję užsisakyti pačiam. O pats viešbučio kambarys buvo puikus, tarsi skirtas medaus mėnesiui“, – pasakojo TV šou dalyvė.
Pasimatymas eteryje ir trys šansai vyrui, kuris jai nepatiko
„Manęs pasiimti atvyko taksi. Buvau pilnai pasiruošusi, dėl šios patirties nusipirkau naujų drabužių, lagaminą. Iš viso buvo du filmavimai. Pirmajame, kuriame herojus kalba priešais kamerą, pristato save, atsakinėja į klausimus, jutau didžiulį jaudulį, nes manęs laukė didelė salė su daug kamerų. Galutinėje laidoje, kuri pasiekė televiziją, buvo įdėta tik pusė to, ką kalbėjome interviu metu. Pasakojau daug daugiau, bet jie atrinko įdomiausius dalykus. Nepatogių klausimų nebuvo.
Antras filmavimas įvyko vėl po poros mėnesių. Manęs ir vėl atvažiavo taksi, kuris mane nuvežė į Mančesterį, kur turėjo įvykti pasimatymas. Mane atvežė iki viešbučio, kuriame manęs jau buvo laukiama, nuvedė į kambarį. Tą naktį viešbutyje ilgai nebuvau, ėjau pasivaikščioti į miestą, nusipirkau maisto, o norėdama prišaukti sau sėkmę, įsigijau simbolinį suvenyrą – dvi statulėles – ruonių porelę. Galiausiai grįžau į viešbutį, pernakvojau, o kitą dieną manęs laukė pusryčiai, koronaviruso testas ir pasimatymo filmavimas“, – prisiminė ji.
Daugelis Kristinos pasimatymą televizijoje mačiusių žiūrovų veikiausiai nustebs, kadangi jai parinktas vakarienės kompanionas jai visai nekrito į akis. Visgi lietuvė nutarė nesugadinti nuotaikos nei sau, nei plačiai besišypsančiam vyrukui.
„Į restoraną atėjau pirma, vėliau atėjo ir vyras. Pirmas įspūdis buvo „oi, tikrai ne“, nes šis dalyvis buvo visiškai ne mano skonio. Man patinka šviesūs vyrai, o jis buvo tamsių plaukų. Bet pagalvojau, kad nereikia leisti šiai minčiai sugriauti pasimatymo, tad nutariau geriau praleisti smagiai laiką, nei iškart nuvilti žmogų. Visa ta vakarienė praėjo puikiai, viskas buvo filmuojama, po to reikėjo kalbėtis su restorano darbuotojais, atsakyti – patiko vyras ar ne? Kai pasakiau, kad jis yra ne mano skonio, visi labai nustebo, jiems buvo šokas, kadangi iš šono atrodė, jog mes puikiai leidžiame laiką, kad kritome vienas kitam į akį, flirtavome, juokavome. O aš iš geros širdies nusprendžiau suteikti mums abiems gerą patirtį, kadangi aš žinau, kiek laiko ir pastangų reikalavo, jog apskritai patektum į šį šou. Norėjau, kad abu pasilinksmintumėme, juk ne jo problema, jog jis ne mano skonio vyrukas“, – su šypsena pasakojo lietuvė.
Nors Kristinos 43-ejų Billy'is nesužavėjo, ji visgi buvo linkusi duoti antrą ir net trečią šansą. Pastarieji du bandymai vyko jau išjungus kameras.
„Jis norėjo dar vieno pasimatymo, o aš leptelėjau, kad man nelabai patinka vyrai juodais plaukais. To laidoje neparodė. Filmuojama buvo taip, kad mes įsėdame į taksi ir nuvažiuojame, o iš tiesų taip nebuvo. Taksi pavažiavo už kampo ir sustojo. Reikėjo, kad mums būtų nuimti mikrofonai, atjungtos kameros ir tik po to mane nuvežė į mano viešbutį, o jį – į jo viešbutį. Mes apsikeitėme numeriais ir susirašinėjome. Jis priprašė, kad susitiktumėme rytą, prieš mums išvažiuojant iš Mančesterio. Sutikau, jau buvau susikrovusi lagaminą namo.
Jis buvo nusiteikęs tęsti pažintį su manimi, aš pagalvojau, kad pabandysiu dar suteikti jam šansą, galvojau, gal mano požiūris pasikeis į jį. Susitikome prie mano viešbučio, jis norėjo pasivaikščioti, o aš, prieš kelionę į Londoną, kuri truko bent tris valandas, norėjau atsigerti kavos, užkąsti. Aš jį pasikviečiau į viešbučio kambarį, padariau kavos, užkandžiavome ir... Jis netikėtai paprašė pasibučiuoti. Mes pasibučiavome. Aš jam daviau ne vieną šansą, o tris. Pirmąjį, kai įvyko mūsų filmuojamas pasimatymas, antrąjį, kai sutikau susitikti rytą po jo ir trečiąjį, kai sutikau pasibučiuoti. Tai buvo tarsi pasitvirtinimas, maniau, gal ką pajausiu, bet manyje niekas nesuvirpėjo. Galutinai supratau, kad tai ne mano žmogus. Tikrai bandžiau bent pamėginti su šiuo žmogumi, bet kai netinka – neprisiversi.
Kelias dienas dar susirašinėjome, bet laikui bėgant ėmėme bendrauti vis rečiau. Visgi praėjus kuriam laikui jis man parašė, kad nepraleisčiau mudviejų pasimatymo per televiziją. Laidos kūrėjai su manimi taip pat susisiekė, klausė, ar sutikčiau dalyvauti dar kartą. Žinau, kad jis tokio pasiūlymo nesulaukė. Gal nuskambės naglai, bet esu pirma eilėje, kurios sugrįžimo labai laukiama. O kodėl gi nesudalyvavus dar kartą? Esu kovotoja, eisiu iki galo“, – užtikrintai sako meilės ieškanti moteris.
Kristinos gyvenime – ne vienas sunkus išbandymas
Kristina tiki, kad meilę galima rasti visur – net ir televizijos laidoje, todėl šiai avantiūrai ji ryžtasi dalyvauti dar kartą.
„Nežinosi, kur laukia tavo žmogus. Manau, kad jį galima sutikti ir gatvėje, ir televizijoje. Vyro aš ieškau intensyviai. Aš net užsiregistravau į bene geriausią sporto klubą, už kurį reikia kas mėnesį mokėti apie 200 svarų. Laimei, į šį klubą galiu eiti už pusę kainos. Ten lankausi su intencija, kad gal susipažinsiu su kokiu nors vyru. Į sporto salę aš neinu, esu patenkinta savo figūra, didžiuojuosi ja. Ten lankausi tik baseino ir pirčių komplekse. Mačiau kelis išvaizdžius vyrus. Aš gyvenu Londone centre, gerame rajone, o ten tikrai labai išvaizdūs vyrai, pasitempę, išauklėti“, – pasakojo ji.
Laidoje Kristina žarstė komplimentus anglų kilmės vyrams, ar ji nusivylė lietuviais?
„Nusivyliau santykiais su jais. Žinote, kiekviena šalis turi ir gerų, ir blogų žmonių. Man tiesiog taip nutiko, kad nepasisekė su tautiečiais, tad norisi pabandyti kažką kito. Nieko prieš lietuvius neturiu, tiesiog man kol kas nepasisekė. Gal visgi surasiu savo artimą žmogų ir jis bus lietuvis. Tikrai to norėčiau.
Be to, kadangi ėjau dalyvauti į Anglijos televizijos laidą, pasakiau, kad ieškau anglų kilmės vyro, bet iš tiesų tai nėra tautybės klausimas. Durys į mano širdį yra atviros, tik nežinia, kas į jas pasibels. Noriu paprastų dalykų – to, ko iš gyvenimo tikisi daugelis: mylimo žmogaus, sužadėtuvių, vestuvių, šeimos, vaikų. Visko norisi, bet manau, kad tai yra natūralu“, – neslepia pašnekovė.
Pasiteiravus, kokios žmogaus savybės ją žavi, ilgametė emigrantė atviravo, kad bėgant laikui jos kriterijai kinta.
„Kai buvau jaunesnė, man buvo svarbi vyro išvaizda, kad būtų aukštas, tvirtas, bet kai tapau brandesnė, man svarbiau tapo tarpusavio ryšys, bendri interesai. Pavyzdžiui, man svarbu, kad vyras nerūkytų. Ne dėl to, kad mane erzintų kvapas, o dėl to, jog aš bijau pati grįžti prie šio žalingo įpročio. Jaunystėje esu rūkiusi ir nebenoriu grįžti prie to, saugau save. Taip pat svarbu, kad vyras būtų šeimos žmogus, norėtų vaikų“, – sako K. Skapaitė.
Interviu metu pašnekovė prabilo ir apie ją sukrėtusią patirtį, kurios ji nepamiršta iki šiol. Būdama jauna Kristina neplanuotai pastojo ir ryžosi atsisakyti vaikelio.
„Esu atvira. Tuo metu, kai pasidariau abortą, turėjau rimtų psichologinių problemų, buvau linkusi į depresiją. Buvau gilioje duobėje, o jau įvykus procedūrai ėmiau jaustis kaip žmogžudė. Dabar stočiau ginti savo vaiko visu kūnu, bet tuomet padariau klaidą. Gailiuosi dėl to, bet kito pasirinkimo nebuvo. Tuo metu neturėjau jokios paramos iš šono, neturėjau, kas mane palaikytų, kas man patartų. Juk vaiką planuoja du žmonės, o tas vyras, nuo kurio pastojau, vaiko nenorėjo. O aš pati viena vaiko auginti neišgalėjau. Tuo metu buvau tik ką atvykusi į Angliją. Be to, nemokėjau anglų kalbos, neturėjau užtektinai santaupų, pinigų tam vaikeliui. Dar be viso to, neturėjau šeimos palaikymo, tėvai buvo išsiskyrę, išgeriantys. Taip, galima sakyti, kad kažkiek pinigų turėjau, juk vis tiek dirbau restorane, bet tuo metu aš padėjau savo jaunesniems broliams ir seserims. Jie man buvo kaip vaikai, turėjau juos auginti, jai rūpintis. Iš savo mažos algos aš padėjau daliai savo šeimos – iš viso esame šeši vaikai. Viskas susidėjo į vieną ir nusprendžiau negimdyti.
Komentaruose mačiau ne vieną žmogų, rašantį, kad vaikus reikia gimdyti jaunai, o ne artėjant 40-mečiui, bet juk kiekvieno žmogaus gyvenimas kitoks. Taip, dabar aš labai noriu vaikų, bet tuo metu, kai pasirinkau neturėti vaiko, neturėjau kitos išeities. O laiko atgal, net jei gailiuosi, neatsuksiu.
Dabar ir pati visoms jaunoms merginoms patarčiau geriau nesidaryti jokių abortų, gerai apgalvoti tokį žingsnį, kadangi netrukus to galima labai stipriai gailėtis. Aš kiekvienais metais atsimenu tą dieną, kai netekau vaikelio. Kartais verkdavau, kartais uždegdavau žvakutę. Visada atsimenu ir labai gailiuosi, kad tai padariau“, – atviravo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar tuo sunkiu metu jai nebuvo kilusi mintis ieškoti psichologinės pagalbos ar kreiptis į moterims skirtus krizių centrus, Kristina neslėpė, kad tuo metu ją apskritai supo žalinga aplinka, tad pagalbos ji neieškojo. Laimei, grįžti į visapusiškai sveikesnį gyvenimą jai padėjo visiškai nepažįstamas žmogus.
„Tuo metu mano gyvenime buvo daug žalingos aplinkos ir įpročių. Aplink mane buvo netinkami žmonės, nevengiau rūkyti, išgerti, turėjau psichologinių problemų, bet pagalbos nesikreipiau. Laimei, mane pastebėjo tinkamas žmogus. Kartą, kai jau visai nusilpusi patekau į ligoninę, mane pamatė viena seselė, kuri man atstojo psichologę. Ji buvo labai gera, švelni ir pasakė auksinę mintį: „Gyvenimas ir taip sunkus, kam jį mums patiems dar apsunkinti?“. Šis žmogus mane privertė atsipeikėti. Suprantu, kad tai gali skambėti kiek neįtikimai, bet nuo tos akimirkos mano gyvenime viskas ėmė keistis. Paprasta frazė pataikė tiesiai į mano širdį. Supratau, kad aš pati esu atsakinga už savo gyvenimą ir kas vyksta jame. Iš tiesų mus gyvenimas ir taip skriaudžia, tad nuo to laiko savo gyvenime stengiuosi neįsileisti negatyvių emocijų. Man gyvenime ir taip buvo lemta nemažai kentėti, tad sureagavau į tą pastabą ir dabar gyvenu kitaip“, – džiaugiasi ji.
Kristina pasakoja, kad anksčiau mintys apie grįžimą į Lietuvą būdavo gana dažnos. Į gimtinę ji atskrisdavo kartą ar dukart į metus. Galiausiai didžioji šeimos dalis emigravo į Angliją, tad grįžinėti į Lietuvą nebebuvo tikslo. Visgi Kristina neatmeta galimybės kurti savo gyvenimą ten, kur gimė, ypač jei būsimas mylimasis būtų lietuvis.
„Bėgant metams Anglijoje ėmiau jaustis kaip namuose, tad nebegalvoju apie grįžimą. Bet bus, kaip bus. Jei sutiksiu vyrą lietuvį, kuris norėtų gyvenimą kurti gimtinėje, manau, nesispyriočiau ir tikrai grįžčiau, nes būtų su kuo, nebūčiau viena.
Iš pradžių į tėvynę grįždavau bent kartą į metus. Dabar nebegrįžinėju. Aš čia esu atvežus lygiai 10 žmonių ir kiekvienu iš jų reikia pasirūpinti: apgyvendinti, padėti su dokumentais, nuoma, darbu. Su mama esu gyvenusi ketverius metus, dabar ji gyvena su seserimi. Visi čia atvažiuoja, tad nebėra ko man važiuoti atgal į Lietuvą. Žinoma, norėčiau aplankyti gimtinę, reikėtų sutvarkyti senelių kapus, bet tik tiek“, – sako anykštietė.
Po pasirodymo britų televizijoje Kristina sulaukė daug palaikymo, bet buvo ir neigiamų vertinimų. Ne vienas lietuvis brūkštelėjo piktesnį komentarą, bandė ją pašiepti, tačiau to pašnekovė nesureikšmina.
„Prie komentarų esu sėdėjusi visą naktį. Bandžiau sekti, ką žmonės rašo apie mane, bandžiau atsakinėti, bendrauti – buvau viso to dalimi. Kiek galėjau, tiek atrašiau. Net ir tiems, kurie rašė neigiamus komentarus, kritikavo. Visus juos vienodai priėmiau. Daug kas prisikabino, kad kalbėdama angliškai turiu ryškų akcentą. Taip, taip yra, nes į Angliją atvažiavau nemokėdama jų kalbos, mokykloje mokiausi prancūzų ir rusų, tad atvykusi čia nemokėjau nė vieno žodžio. Anglų kalbos mokiausi jau gyvendama ir dirbdama čia. Jei būčiau daugiau bendravusi su anglų kilmės žmonėmis, tikiu, kad ir akcentas būtų silpnesnis, bet daugiausiai laiką leidau tarp kitų emigrantų, tad nutiko, kaip nutiko.
Aš į visus žiūriu draugiškai, net jei žmogus mane kritikuoja, aš suprantu, kad, matyt, tam žmogui dabar sunku. Atsimenu pati save, kai buvau duobėje, buvau pikta, negatyvi. Išsigelbėjus iš to aš tapau priešingybe. Bet nepamiršau, kaip kartais žmonės gali prastai jaustis. Stengiuosi suprasti, kad tie pikti žmonės ne veltui tokie, gal jie ką tik po skyrybų, gal neseniai turėjo skaudžią netektį, gal neturi iš ko valgyti ir t.t. Aš suprantu juos, nes aš pati esu patyrusi sunkių etapų. Nesinori su tokiais žmonėmis pyktis, kam kelti dar daugiau negatyvo? Norisi gražiai atrašyti, gal taip ir kitam pakelsiu nuotaiką.
Be to, man rašė labai daug merginų, kurios mane palaiko. Manau, kad pažintis su jomis gali virsti draugyste. Bus naujų draugių, smagu. Beje, ne viena jų bandė mane supiršti su savais bičiuliais, kurie taip pat jau kuris laikas yra vieniši. Kas žino, gal vienas iš jų ir bus tas išrinktasis? Džiaugiuosi naujais ryšiais, nes tai gali suteikti naujų patirčių“, – linksmai Delfi pasakojo lietuvė.
Šiuo metu Kristina gyvena maloniu laukimu – ji ir vėl bandys laimę pasimatymų šou „First dates“. Meilės ieškanti moteris nepraranda vilties ir to paties linki kitiems vienišiems žmonėms.
„Laidoje dalyvausiu dar kartą, tik manau, kad ir šįkart viskas užtruks, kadangi visus organizacinius ir filmavimo darbus stipriai stabdo koronavirusas. Tiesa, ir antrąkart filmuojantis teks prieš kamerą stoti bent porą kartų, nes viskas, net ir prisistatymas, bus filmuojama iš naujo. Viskas gali užtrukti iki metų. Kaip ir minėjau, kūrybinė komanda viską padarė be priekaištų, bet padarė vieną klaidą – parinko ne mano skonio vyruką, nors aš ne kartą pabrėžiau, kokie vyrai man patinka. Tikiuosi, kad kitą kartą į tai bus atsižvelgiama ir iki Kalėdų jau turėsiu širdies draugą. Noriu taip tikėti. Be to, linkiu ir kitiems, ieškantiems antros pusės, ją surasti“, – optimizmu tryško K. Skapaitė.
| Pagalba krizinio nėštumo atveju | ||||||||||
| VšĮ "Krizinio nėštumo centras" Tel. +370 603 57912, pagalba@neplanuotasnestumas.lt, www.neplanuotasnestumas.lt | ||||||||||
|
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |