Užuot leidusi žmonėms patiems darytis prielaidas apie antisocialų asmenybės sutrikimą (ASPD) turinčius asmenis, Kanika Batra – Matheson trokšta pasitelkti savo pačios patirtį ir apšviesti žmones, ką reiškia gyventi su šiuo sutrikimu, rašo svetainė ladbible.com.
Australijoje gyvenantis modelis ir turinio kūrėja per pastaruosius metus nuolat stengėsi kalbėti apie savo psichikos sveikatos būklę.
Ji pasakoja, kaip atpažinti sociopatą, ką reiškia užmegzti santykius su sociopatu ir kokie gali būti trys dažniausiai pasitaikantys sociopato elgesio modeliai.
Jos socialinės žiniasklaidos puslapiai yra tikras žinių lobynas tiems, kurie nori gauti daugiau informacijos apie šį sutrikimą. Maža to, ši informacija yra itin vertinga, nes sklinda tiesiai iš ASPD turinčio žmogaus lūpų.
Tačiau vienas iš naujausių Kanikos įrašų apie tai, „kaip ji slėpė“ savo sociopatiją, sugebėjo sujaudinti ir apšviesti daugybę žmonių.
Kas yra sociopatas?
Anot Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos, sociopatams būdinga sunki ASPD forma, susijusi su neatsakingu, impulsyviu ir net nusikalstamu elgesiu.
Žmonės, turintys šį sutrikimą, „paprastai stengiasi manipuliuoti ir apgaudinėti kitus žmones, elgiasi neapgalvotai ir nesirūpina kitų žmonių jausmais“.
Buvusi grožio konkursų „Mis Visata“ ir „Mis Pasaulis“ finalininkė aiškino, kad prieš pradėdama dalytis savo istorija internete, ji buvo atradusi keletą metodų, kaip „nuslėpti“ savo sutrikimą, turint santykių su partneriu.
„Sakykime, kad mano mirksėjimas nebuvo natūralus, ir žmones toks ilgas akių kontaktas labai gąsdindavo“, – sakė modelis ir paaiškino, kad jai būdingas žudikiškas gebėjimas išlaikyti šaltą, bejausmį žvilgsnį. Kad nesukeltų įtarimų, ji buvo priversta išmokti mirksėti dažniau.
„Tačiau daugiausia sėkmės man atnešė tai, kad išmokau nebijoti bet kuriuo momentu ką nors prarasti, – tęsė ji. – Visada priverčiu žmones pereiti į mano gatvės pusę, ir jie mano, kad tai jų sumanymas, todėl iš pradžių manimi būna sunku pasinaudoti“.
„Tačiau jei sutinku patrauklų asmenį, galiu tapti bet kokiu žmogumi, kokio jie trokšta. Tai gali būti merginos ar vaikinai, bet dažniausiai merginos“.
Ji tęsė: „Man atrodo, kad negaunu pakankamai padėkų už tai, kad sėdžiu ir klausau žmonių problemų… Tai iš tikrųjų neturi nieko bendro su manimi, bet aš į tai investuoju, ir niekas man už tai neišreiškia dėkingumo“.
Iš Naujosios Zelandijos kilusi mergina teigė, kad žmonės dažnai jai sako, jog ji yra „pernelyg graži, kad būtų sociopatė“, o tai, jos manymu, atspindi, kiek mažai žmonių iš tikrųjų supranta šį sutrikimą.
„Kai neturi moralinio kompaso, susikurti charizmą būna gana lengva, – sakė ji. – Tereikia sakyti tai, ką žmonės nori girdėti, ir tai visada suveikia... O vėliau gali sudaužyti jų iliuzijas“.
Tuomet ji pabandė pavaizduoti sociopatiją konkrečiu pavyzdžiu, kad žmonėms būtų lengviau ją suprasti.
„Jei norite sužinoti, kaip giliai sociopatija gali prasiskverbti, įsivaizduokite tokį pavyzdį, – sakė Kanika. – Jūs nueinate į kavinę, kurioje sėdi senutė, primenanti jums jūsų močiutę“.
„Ji be galo miela, pavaišina jus karštu šokoladu su zefyriukais ir pasakoja apie sūnų, kurio neteko Vietname. Ar galėtumėte išgerti tą karštą šokoladą, sudaužyti puodelį į grindis ir tada ją iškeikti? Ir po viso šito nejausti jokių su tuo susijusių jausmų?“
„Štai ką reiškia turėti antisocialų asmenybės sutrikimą“.
Socialinės žiniasklaidos vartotojai liko apstulbinti tokios atviros Kanikos išpažinties ir komentarų skiltyje ėmė dalytis savo mintimis.
Vienas iš jų parašė: „Pradedu galvoti, kad ir aš esu sociopatas“, o kitas pridūrė: „Mes klausome ir nesmerkiame!“
Trečias pažymėjo: „Žmonės, tai tikra tiesa“.
Ketvirtasis pridūrė: „Jokio dėkingumo už tai, kad klausaisi problemų… Tai taip REALU.
Man jūsų problemos NĖRA svarbios, aš klausausi, todėl jums patinku, ir gaunu tai, ko man reikia“.
O penktasis tiesiog pasakė: „Man baisu“.