Tokie melagingi pranešimai pasirodo dešiniojoje naujienų kanalo skiltyje, kur vartotojams mažiau aišku, kaip juos užblokuoti ar apie juos informuoti. Informuotas apie melagingus pranešimus, „Facebook“ atstovas spaudai sakė, kad kompanija stengiasi „nuolat mažinti bet kokios rūšies dezinformaciją“.
Viename iš neseniai pastebėtų pranešimų buvo teigiama, kad „Apprentice“ žvaigždė lordas A. Sugaras „nesikontroliavo“, taip pat buvo įdėta akivaizdžiai suklastota kompanijos „Amstrad“ įkūrėjo nuotrauka su mėlynėmis ant veido.
„Facebook“ vartotojai, paspaudę ant šio pranešimo, buvo perkelti į puslapį, kuris priminė laikraščio „The Sun“ interneto svetainę. Čia buvo teigiama, kad lordas A. Sugaras remia pasipinigavimo schemą.
„Šiose skelbimuose pateikti teiginiai neturi pagrindo ir yra visiškai klaidingi“, – sakė lordo A. Sugaro atstovas spaudai Andrew Blochas. Jis pridūrė, kad verslo magnatas žino apie minėtus pranešimus ir imsis „teisinių priemonių“.
Reklamuojama schema žada uždarbį nuo 47 tūkstančių iki 188 tūkstančių eurų per savaitę, o skelbime naudojama filmuota medžiaga apie prabangų gyvenimo būdą ir žinomus aktorius. Šią aferą interneto vartotojai plačiai išjuokė.
„Lordas A. Sugaras netoleruoja, neremia ir nesinaudoja tokiomis paslaugomis, jis buvo tyčia klaidingai pristatytas, bandant suklaidinti visuomenę“, – pridūrė jo atstovas spaudai.
Tokio pobūdžio skelbimai aptinkami tuo metu, kai minėtas socialinis tinklas deda dideles pastangas, stengdamasis kovoti su dezinformacija šioje platformoje.
Praėjusią savaitę socialinis tinklas pristatė dar vieną naują „daugiakryptės strategijos“ iniciatyvą, kuria siekiama spręsti šią problemą – vartotojams buvo pateikti patarimai, kaip atpažinti jų naujienų sraute pasirodžiusius melagingus pranešimus.
Studentas Fredas Stonehouse’as iš Portsmuto universiteto pastebėjo, kad skelbimas apie lordą A. Sugarą pasirodė jo „Facebook“ naujienų sraute dviem skirtingomis progomis. „Priežastis, dėl ko pastebėjau tai – mano kanalo viršuje buvo „Facebook“ patarimai, kaip pastebėti melagingus pranešimus. Iš tikrųjų nepaspaudžiau ant jo, nes atrodė absoliučiai melagingai. Tai aiški klastotė ir galima pasakyti pagal interneto adresą, kad tai nėra normali svetainė.“
„Facebook“ taip pat susisiekė su naujienų leidėjais JAV, Vokietijoje ir Prancūzijoje, kad vartotojus įspėtų apie abejotiną turinį. Ši svetainė stipriai priklauso nuo vartotojų pranešimų ir leidžia jiems atkreipti dėmesį į istorijas, kurios, jų manymu, yra melagingos, paspaudžiant mygtuką ant pranešimo. Tačiau šios funkcijos nėra svetainės „reklamos“ skyriuje, kur vartotojai turi užvesti pelės žymeklį ant skelbimų, kad jiems būtų suteikta galimybė juos pašalinti.
„Melagingų naujienų“ problema ėmė persekioti „Facebook“ pastaraisiais metais. Ypač aktuali ji buvo per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kai suklastotų svetainių ir melagingų straipsnių industrija atkreipė pasaulio dėmesį į internetinės dezinformacijos klausimą.
Tuo metu „Facebook“ atstovas spaudai pakartojo šio socialinio tinklo pažadą sustabdyti pramanų autorius, skleidžiančius melagingą informaciją naudojantis šios platformos reklamos tinklu, dedančiu stelbimus į išorines interneto svetaines.
Vis dėlto, per automatizuotą sistemą bet kas gali sumokėti „Facebook“ ir pasirinkti tikslinę auditoriją iš 1,9 milijardo „Facebook“ vartotojų, kuriems už mažiausią kainą gali reklamuoti bet kokį turinį. Jį lydintis interneto adresas nuvedė vartotojus į puslapį, kuris priminė „Facebook“, o jame esantis tekstas ragino vartotojus paskambinti nurodytu numeriu arba rizikuoti užkrėsti savo kompiuterį virusu. Daugelyje interneto forumų šis telefono numeris ir puslapis buvo nurodomi kaip apgaulingi.
Robertas Harvey pasidalino melagingo pranešimo apie karalienę nuotrauka socialiniame tinkle „Twitter“, kur „Facebook“ pavadino „veidmainiais“.
„Vakar #Facebook per @BBCNews kalbėjo apie savo pastangas melagingų žinių klausimu, – rašė jis. – Šiandien savo reklaminėse nuorodose radau tai. Veidmainiai.“
Buvęs slaugos dėstytojas Thomas Bartonas iš Svonsio sakė, kad matė kelias melagingų pranešimų apie įžymybių mirtis versijas, kuriose buvo vaizduojami profesorius Stephenas Hawkingas ir aktorius Hugh Laurie.
Jis sakė: „Facebook“ teikia tiek daug malonumo ir yra puiki socialinės žiniasklaidos priemonė. Tačiau kiekvieną kartą, kai čia esi, gauni visas tas garsenybių, kurios tariamai mirė, bet iš tikrųjų nemirė, nuotraukas. Aš tiesiog manau, tikrai, jei jiems pavyksta pašalinti nuotraukas su krūtimi maitinančiomis motinomis, ar jie negali atsikratyti šitų? Spėju, kad jie jų neatsikrato dėl tos priežasties, kad tai yra pinigų darymo priemonė jiems, tačiau dėl to tai netampa teisinga.“
Reaguodamas į tai, „Facebook“ pranešė panaikinęs minėtus skelbimus ir užblokavęs juos patalpinusių internautų paskyras.
„Facebook“ ne tik paskelbė savo vartotojams patarimus kaip atpažinti „melagingas naujienas“, bet ir pristatė „Naujienų sąžiningumo iniciatyvą“ (angl. The News Integrity Initiative). Tai 13,2 milijono eurų fondas, „naujienų raštingumui remti, pasitikėjimui žurnalistika visame pasaulyje didinti ir geriau informuoti visuomenės bendravimą“ Niujorko miesto universiteto Žurnalistikos magistrantūros vadovaujamų organizacijų „pasauliniame konsorciume“.
Profesorius Jeffas Jarvisas iš minėto universiteto teigė, kad brukami skelbimai „yra tik pradžia“. Jis įsitikinęs: „Problema slypi tame, kad brukaliai ir apgavikai visada yra žingsniu priekyje, ir neabejotinai tai yra problema. Pastaruoju metu visas dėmesys sutelktas į melagingas naujienas, kurios ima cirkuliuoti nemokamai, tačiau esama problemų ir su mokamomis.“
Šiam tinklui tebemokančiųjų už klaidingos informacijos ir apgaulingų nuotraukų, istorijų ir nuorodų skelbimą skaičius kelia abejonių kai kuriems „Facebook“ vartotojams dėl kompanijos pastangų iš esmės susidoroti su šia problema.
„Žmonės „Facebook“ nori matyti tikslią, autentišką informaciją, mes norime to paties, – pareiškė „Facebook“ atstovas spaudai. – Bet kokio pobūdžio dezinformacija ir apgavystės kenkia bendruomenei. Mes nedelsdami imamės veiksmų, kai aptinkame, kad reklamos užsakovai mėgina žmonėms pateikti klaidinančias nuorodas. Šiais atvejais reklamuotojai piktavališkai apeina mūsų reklamos peržiūros procesą. Vėlesnėse peržiūrose mes nustatėme reklamuotojus ir blokavome jų skelbimus ir paskyras. Mes nuolat dirbame siekdami mažinti bet kokio pobūdžio dezinformaciją šioje platformoje ir toliau tobulinsime savo sistemas.“