„Kai pradėjau užsiiminėti šia veikla, nieko nežinojau apie kūno rengybą. Dariau tai, ką darė visi kiti, kreipiausi į socialinių tinklų vartotojus, kad gaučiau patarimų“, – praėjusį mėnesį savo 77 300 „TikTok“ sekėjų atskleidė Rizzo.
„Bėgant metams aš įgijau daug sveikų įpročių, tačiau buvo daug ir tokių, kurie padarė daug daugiau žalos nei naudos, – tęsė ji. – Aš jums pasakysiu, kokie įpročiai blogi, kad padarytumėte daug greitesnę pažangą nei aš“.
J. Rizzo nemėgsta dažnai vaikščioti į sporto salę, laikytis mitybos taisyklių, lygiuotis į kitus. Labiausiai ją motyvuoja gėdos jausmas, be to, ji prioritetą teikia miegui.
Per sunku vaikščioti į sporto salę
„Sporto salėje jums nereikia daug kartų per savaitę mėtyti kamuolius į sienas, – patikino J. Rizzo. – Tai nepakeis jūsų kūno ir, tikriausiai, labai greitai perdegsite“.
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad per daug mankštos gali padidinti prieširdžių virpėjimo, kuris yra nereguliarus širdies plakimas, riziką.
Tai taip pat siejama su rabdomiolize – reta liga, kuriai būdingas skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimas.
Simptomai – raumenų skausmai ar patinimas, silpnumas ar nuovargis, tamsus šlapimas.
„Rabdomiolizė gali atsirasti po intensyvaus fizinio krūvio ir didelio intensyvumo treniruočių, kurių metu raumenys per daug apkraunami. – sakė dr. Niloofar Nobakht, UCLA nefrologijos docentas. – Šia liga taip pat galite susirgti patyrę tiesioginę traumą“.
UCLA sveikatos ekspertai rekomenduoja planuoti poilsio dienas, keisti treniruočių intensyvumą ir trukmę, valgyti subalansuotą mitybą, gerti vandenė ir gerai išsimiegoti, kad būtų užtikrinta optimali kūno rengyba.
Mitybos taisyklės
„Pasakymas: „Aš šito nevalgau, nes tai nesveika“ arba „šiandien nesportavau“, arba „galiu valgyti angliavandenius tik ryte, o ne vakare“, yra labai žalingas“, – paaiškino J. Rizzo.
Anot moters, tokie įpročiai ją anksčiau skatino persivalgyti.
„Joks maistas iš prigimties nėra geras ar blogas. Kai kuris yra mažiau maistingias kai kuris yra šiek tiek maistingesnis. Geriau mąstykite apie tai“, - sakė J. Rizzo.
Aštuoni sveikos gyvensenos įpročiai – valgyti sveiką maistą, būti aktyvesniam, mesti rūkyti, gerai išsimiegoti, kontroliuoti svorį ir palaikyti sveiką cholesterolio, cukraus ir kraujospūdžio lygį. Tai, anot kūno rengybos trenerės, gali sulėtinti senėjimą.
Anot jos, nėra vieno visiems tinkamo sveikos mitybos plano, tačiau ekspertai sutinka, kad svarbu vartoti įvairius vaisius, daržoves, nesmulkintus grūdus, baltymus ir pieno produktus.
Lyginimasis su kitais žmonėmis
„Galų gale, kad ir kaip vertintumėme kieno nors kūno sudėjimą ir sakytumėme, kad tai yra kiekvieno žmogaus tikslas, niekada neatrodysite taip, kaip tie žmonės“, – sakė J. Rizzo.
„Galite valgyti lygiai taip pat, kaip valgo jie, galite treniruotis lygiai taip pat, kaip jie treniruojasi, tačiau neatrodysite taip, kaip jie, – tęsė ji. – Taigi, išmeskite tokias mintis iš galvos. Geriau tapkite geriausia savo versija“.
„Aš labai ant savęs supykčiau, jei valgyčiau tai, ko neturėčiau valgyti, arba praleisčiau treniruotę, kurios neturėjau praleisti, – sakė J. Rizzo. – Laikui bėgant tai tiesiog paskatino mane apskritai neigiamai galvoti apie save, kūno rengybą, sveiką mitybą“.
Anot moters, užuost graužę save dėl to, kad nenuėjote į treniruotę, stenkitės laikytis požiūrio, kad „yra svarbus bet koks judesys.
Kaip nurodyta fizinio aktyvumo taisyklėse, suaugusieji per savaitę turi aktyviai praleisti 150 minučių ir dvi dienas per savaitę stiprinti raumenis.
Tai nereiškia, kad turite vien tik lankytis sporto salėje, tai galima daryti ir vaikštant.
Miego rutina
Suaugusieji turėtų miegoti nuo septynių iki devynių valandų. Miego trūkumas siejamas su nutukimu, aukštu kraujospūdžiu, aukštu cholesterolio kiekiu ir diabetu, taip pat depresija, nerimu ir prasta psichine sveikata.
„Nereikia mankštintis septynias dienas per savaitę, užtenka ir tris ar keturias“, – samprotavo J. Rizzo. – Tačiau jūs negalite tikėtis, kad pasieksite pažangą tik miegodami nuo šešių iki septynių valandų“.