Šį šeštadienį laidoje „Bus visko" per LNK – interviu su savo srities profesionalais, magais, kuriuos kviečia ne tik Holivudo žvaigždės, bet ir karališkoji šeima ar Barakas Obama, todėl magams teko pasirodyti net Baltuosiuose rūmuose. O netrukus jie atkeliaus ir į Lietuvą. Šio interviu metu pašnekovai papasakos apie mirtinus triukus ir jausmus, kuriuos kasdien išgyvena lipdami ant scenos.
„Dažnai lyginu savo profesiją su gladiatoriais iš senovės Romos, kurie kovodavo su liūtais. Tų kovų baigtys galėjo būti dvi: mirtis arba gyvenimas. Jei gladiatoriai mirdavo, tai jau istorijos pabaiga. Jei jiems pavykdavo išgyventi, jie gaudavo didįjį prizą – kitą dieną ir vėl kovoti. Mūsų srityje tas pats: kiekvieną kartą, kai mes einame ant scenos, viską darome taip, tarsi tai būtų mūsų pirmas ir paskutinis kartas."
Su šias magais „Bus visko" laida susitiko Milane, mieste, kuriame jie itin populiarūs, todėl per dieną ant scenos lipa net tris kartus. O interviu metu magai ne tik atskleidė iliuzijos meno paslaptis, bet ir papasakojo, kaip kiekvieną kartą ruošiasi savo pasirodymams. Tam, kad triukas pasiektų sceną, jis būna testuojamas mėnesiais. Yra ir tokių pasirodymų, kuriems magai ruošėsi ištisus metus. O tam, kad galėtų juos atlikti, treniruoja kūną ir protą ypatingais būdais. Štai legendinis išsilaisvinimo meistras Andrew Basso net septynerius metus ruošėsi būti įkalintas po vandeniu.
„Kiekvieną kartą turi pasirodyti geriausiai ir atiduoti visą energiją tave stebintiems tūkstančiams žmonių. O kartais tai reikia daryti net tris kartus per dieną. Tikriausiai įsivaizduojate, kiek tai kainuoja jėgų. Todėl norėdamas būti ramus ir pasisemti energijos, kiekviename mieste surandu energetiškai stipriausias vietas, kuriuose pabūnu tyloje ir tiesiogine to žodžio prasme pasikraunu."
Dėl savo gebėjimų magai sulaukia ir pačių netikėčiausių pasiūlymų. Šiame šou pasirodo tikras išsilaisvinimo meistras, kuris, neturėdamas rakto, sugeba atrakinti antrankius.
„Kiekvieną kartą, kai įeinu į kokią nors vietą, nesvarbu, ar tai būtų įstaiga ar baras, akimis nužiūriu spynas ir įvertinu: lengva ar sunku būtų iš čia pasprukti. Pavyzdžiui, kai persirengimo zonoje užsidaro langas arba durys viešbučio kambaryje, mano smegenys automatiškai rezga pabėgimo planą. Juokingiausia, kad mano pasirodymus matę ir apie mano technikas girdėję žmonės kartais kreipiasi pagalbos norėdami, jog juos išvaduočiau iš keisčiausių situacijų. Yra buvę, kad pora prisižaidė ir įstrigo antrankiuose, nuo kurių pametė raktą, todėl negalėjo ištrūkti. Kitą kartą į mane kreipėsi bičiulis.
Sako, nebeatsimenu seifo kodo. Gal gali jį išlaužti? Buvo atvejis, kai draugas maldavo, kad naktį atvažiuočiau ir įleisčiau jį į jo paties namus, nes pametė raktus. Vis tik, esu gavęs ir rimtų pasiūlymų. Ne kartą buvau pakviestas Specialiųjų karinių pajėgų su misija išmokyti ten tarnaujančius savo pabėgimo technikos."