2015 m. vasara B.Drukteiniui buvo išties ypatinga: vyrų mados savaičių mados šou išskirtiniais bruožais pasižymintis vaikinas demonstravo „Gucci“, „Kenzo“, „Valentino“ ir „Paulo Smitho“ mados namų drabužius. Jis išties buvo pastebėtas – per visus vyrų mados savaitės renginius jis dalyvavo net 13-oje skirtingų mados šou. Jauno vaikino svajonėse – darbas su „Dior“ mados namais, rašo „Savaitraštis Kaunui“.
− Kaip, kur ir kada buvote „atrastas“? Ar tai jums buvo didelė staigmena?
− Dažniausiai modelius „atranda“ agentūros, bet, galima sakyti, aš „atradau“ pats save. 2014-ųjų vasarą pora žmonių sakė, kad tikčiau būti „modeliu“, tada man tai kėlė tik šypseną, nes niekada nebuvau apie tai susimąstęs. Praėjus porai savaičių sėdėjau prie kompiuterio ir prisiminęs tų žmonių žodžius, nusprendžiau pabandyti. Ištraukiau porą nuotraukų iš savo „Facebook“ paskyros ir nusiunčiau vienai Lietuvos modelių agentūrai, iš jos negavau jokio atsakymo. Po poros dienų mama rado dar vieną agentūrą − „Modiliną“ − ir pasiūlė jai nusiųsti nuotraukų. Nuo tada ir prasidėjo mano karjera.
− Ar buvo sunku išmokti pozuoti, gerai jaustis prieš kameras, eiti podiumu? Ar tebesijaudinate prieš svarbias fotosesijas, madų šou?
− Iš pradžių man tai buvo visiškas tabu, nes niekada nebuvau to daręs. Niekada nemėgau fotografuotis, todėl vien mintis apie fotosesiją sukeldavo nemalonius jausmus ir klausimus: „Kam aš tai darau?“, „Ar man to reikia?“ Po kurio laiko supratau, kad reikia į visa tai žvelgti labai paprastai, nieko nesureikšminti. Prieš pirmąjį šou eiti podiumu mane mokė Londono agentūros savininkas. Tai truko 5 minutes ir vyko viduryje gatvės. „Didelio mokslo tam nereikia“, − tada pasakė mano mokytojas. Taip iš tikrųjų ir yra. Dabar jau žinau, kaip viskas vyksta, todėl nebesijaudinu. Svarbiausia − susišnekėti ir žinoti, ko iš tavęs nori.
− Ar sulaukiate daug dėmesio? Kuo jis pasireiškia? Kas dažniausiai tampa dėmesio objektu (jūsų išvaizda, bendravimas, kažkas kita)? Ar sulaukiate daug merginų dėmesio?
− Niekada nesulaukdavau daug dėmesio. Nesureikšminu šio dalyko. Aišku, yra akimirkų, kai gaunu dėmesio, ypač tada, kai nuotrauka atsiranda lietuviškame žurnale ar tinklalapyje. Tada draugai, pažįstami ir giminės pradeda klausinėti, kaip sekasi, kaip ten viskas vyksta, ar iš tikrųjų yra taip, kaip jie įsivaizduoja. Tikrai nežinau, kas tampa pagrindiniu dėmesio objektu. Galbūt pats modeliavimas? Merginų dėmesio sulaukiu tiek, kiek ir anksčiau.
− Fotosesijos, dėmesys, gražūs drabužiai – ar nebijote susirgti „žvaigždžių liga“? Kas gelbsti?
− Tikrai nebijau susirgti „žvaigždžių liga“. Mados pasaulyje viskas yra labai laikina, todėl fotosesijos, dėmesys ir drabužiai, kuriuos vilki tik vieną kartą, neleidžia susirgti šia liga. Būtų juokinga, jeigu kažkas sugebėtų ja susirgti nuo šio laikino dalyko.
− Turite kontraktus net su keliomis agentūromis – Londone, Paryžiuje, Milane, Berlyne, Kaune – ar šiose šalyse skiriasi pasiūlymų tipai, mados, reikalavimai modeliui ir bendravimas?
− Kiekvienas miestas turi savo reikalavimus. Londone ieško liesų, išskirtinės išvaizdos vaikinų. Paryžiuje mėgsta elegantiškai atrodančius vaikinus, kuriems drabužis atrodytų lyg nulietas. Milane labai mėgsta sportiškus, todėl ten turiu mažai užsakovų. Apie Berlyną nieko negaliu pasakyti, nes dar niekada neteko ten pabuvoti, bet tikiuosi, kad greitai ten nuvyksiu. Lietuvos mados industrija yra labai maža, bet ji po truputį plečiasi. Bendravimas visur yra vienodas.
− Ar dirbdamas modeliu susiduriate su stereotipais? Kokiais?
− Kai tik pradėjau dirbti šioje srityje, su tuo susidūriau. Žmonėms būdavo įdomu, ar iš tikrųjų reikia laikytis dietų, kelių žvaigždučių viešbučiuose gyvena modeliai, ar merginos pačios kariasi ant kaklo ir pan. Tai buvo ir yra didžiausi stereotipai. Niekada nesilaikiau dietos, iš prigimties esu kūdas. Niekada neteko gyventi 5 žvaigždučių viešbutyje ir nežinau, ar teks. Kaip jau minėjau, prie durų niekada nesirikiavo merginų eilė.
− Kokia fotosesija ar ėjimas podiumu labiausiai įsiminė?
− Kiekviena fotosesija ir ėjimas podiumu yra išskirtiniai. Galbūt labiausiai išsiskyrė Alexanderio McQueeno lookbookas (stiliaus knyga − red. past.), kuriam fotografavausi praėjusią žiemą. Fotografavimas buvo vienas iš įsimintiniausių, prie jo dirbo apie 15 žmonių ir jis truko 12 valandų. Buvo sunku, bet rezultatas džiugino. Įsimintiniausias ėjimas podiumu vyko praėjusią vasarą, kai man, dar miegančiam, paskambino iš agentūros Paryžiuje ir liepė greitai bėgti į šou, nes vienas iš modelių nepasirodė, ir užsakovas vietoj to modelio nori manęs. Iki šou buvo likusi 1 valanda, kol nusigavau iki vietos, kur turėjo viskas vykti, šou jau buvo prasidėjęs. Mane skubiai aprengė ir išleido paskutinį. Smagu, kai iš dangaus netikėtai nukrinta tokia proga.
− Daug žinoma apie modelių merginų gyvenimo užkulisius (konkurenciją, reikalavimus išvaizdai, daugybę kelionių). Kuo išsiskiria modelių vaikinų gyvenimo ir darbo užkulisiai?
− Nedaug žinau apie merginų industriją, todėl yra sunku lyginti. Merginų yra daugiau, todėl ir pinigai, ir konkurencija ten didesni. Mes, vaikinai, vienas su kitu tikrai gerai sutariame. Nemalonumų pasitaiko retai.
− Kaip apibūdintumėte dabar vyraujančias vyrų mados tendencijas?
− Labai daug kur vyrauja uniseksai. Tai − drabužiai, kuriuos gali dėvėti tiek vyrai, tiek moterys.
− Ar yra keliami specialūs reikalavimai modeliams vaikinams? Papasakokite apie juos.
− Yra. Jeigu gerai pamenu, vienas svarbiausių − ūgio reikalavimas: vaikinas modelis turi būti nuo 185 cm iki 191 cm. Tai – optimalus ūgis, atitinkantis tiek fotosesijų, tiek šou reikalavimus. Bet, iš esmės, kiekvienas miestas mėgsta vis kitokio tipažo modelius.
− Ar skiriate ypatingą dėmesį savo išvaizdai ir drabužiams?
− Tikrai ne. Stengiuosi minimaliai prižiūrėti savo maisto racioną, perku drabužius, kurie man patinka. Nesvarbu, ar jie iš „Zaros“ ar „Humanos“.
− Kas dirbant modeliu jums labiausiai patinka?
− Labiausiai patinka paprasti dalykai, pavyzdžiui, kelionės, per kurias susirandi tikrų draugų, bendraminčių. Nemanau, kad dirbdamas kitą darbą, būčiau tiek daug pamatęs ir apkeliavęs.
− Ar jums pačiam rūpi mados pasaulis? Domitės mados naujovėmis, tendencijomis, ar į savo veiklą žiūrite tik kaip į darbą?
− Tikrai ne, nesureikšminu šio dalyko. Tai − labai laikina, be to, visą gyvenimą tikrai nenorėčiau tuo užsiimti. Kol esu jaunas ir turiu laiko, reikia naudotis proga.
− Galbūt yra dizaineris, fotografas ar žurnalas, su kuriuo norėtumėte padirbėti ateityje, kuriuo žavitės?
− Kažką veikiant gyvenime stengiuosi išsikelti tikslą. Labai norėčiau padirbėti su „Dior“ namais, šią vasarą dėl tam tikrų priežasčių nepavyko, todėl tikiuosi, kad pavyks šią žiemą. Norėjau padirbėti su fotografe Harley Weir, man tai pavyko, ji fotografavo Alexanderio McQueeno lookbooką. Norėčiau pabuvoti ant žurnalo viršelio, kad turėčiau ką parodyti vaikams ir anūkams!
− Kaip sekasi modelio darbą derinti su studijomis? Ar planuojate modelio karjerą tęsti, dirbti mados industrijose ir po jų?
− Kol kas derinti sekasi puikiai. Aišku, studijos nukenčia, bet kartais norint turėti vieną reikia aukoti kitą. Turiu planų dėl studijų pakeitimo, bet toli į ateitį neplanuoju.
− Ar kauniečiai vaikinai, jūsų bendraamžiai – madingi, stilingi? Ko jiems trūksta?
− Labai sunku atsakyti į šitą klausimą, nes nesu mados guru, nežinau, ar aš pats esu stilingas ir madingas. Negaliu pasakyti, ko trūksta, − kiekvienas save išreiškia taip, kaip nori.