Bet kuris negalią turintis žmogus tikrai pasakys, kad bent kartą gyvenime patyrė diskriminaciją. Besinaudojantiems neįgaliųjų vežimėliais beteisiais galbūt teko pasijusti atsidūrus priešais pastatą, iki kurio įėjimo veda gana statūs laiptai, kiti galbūt buvo ignoruojami pažinčių portale, vos tik prasitarė, kad turi negalią – situacijų gali būti įvairių.
Laimei, atsiranda tokių, kurie žeminančiai savo padėčiai nepakantūs, kurie savo veiksmais bando destigmatizuoti negalią. Kaip tik tokios yra penkios moterys, apie kurias rašoma portale „SheKnows“. Pačios būdamos neįgalios ir sugebėjusios priversti visuomenę pakeisti į save požiūrį, jos paskatino diskriminacijos mažinimo procesus.
Jillian Mercado, Stella Young, Claudia Gordon, Judy Heumann ir Maya Angelou gali būti laikomos puikiais pavyzdžiais, įrodančiais, kad, nepaisant neįgalumo, galima kalnus nuversti politikos, literatūros, socialinių teisių ir daugybėje kitų sričių, kad pasaulis taptų geresne vieta kiekvienam iš mūsų.
Jillian Mercado
Jillian Mercado yra pirmoji fizinę negalią turinti moteris, su kuria buvo pasirašyta modelio sutartis. Kai ėmė rimtai svarstyti apie modelio karjerą, J. Mercado pamėgino pasidomėti, nuo ko pradėjo šiuo keliu pasukusios kitos neįgaliųjų vežimėlyje sėdinčios moterys. Pastangos tai išsiaiškinti, deja, pasirodė bergždžios, nes tarp modelių jos likimo žmonių tiesiog nebuvo, o turinčių kitokias fizines negalias – irgi vos vienas kitas.
Maždaug prieš ketverius metus, pati suvokdama, kad siekia to, kas neturi precedento, J. Mercado ryžosi sudalyvauti atviroje modelių atrankoje. Tas žingsnis kardinaliai pakeitė visą jos gyvenimą, be to, ėmė keisti visuotinį supratimą apie tai, kaip turi atrodyti modelis. J. Mercado buvo pripažinta tinkama „Diesel“ džinsų reklamai, o jau po metų tapo vienu iš agentūros „IMG Models“ pagal sutartį dirbančių modelių. Jai yra tekę dalyvauti dainininkės Beyonce koncertinio turo „The Formation World Tour“ reklaminėje kampanijoje ir nusifilmuoti kanalo „Target“ reklaminiuose filmukuose.
Stella Young
Stella Young įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis atkakliai tvirtino, kad neįgalumas nedaro žmogaus išskirtinio. Ji rašė straipsnius ir publikavo juos pačios redaguojamame internetiniame žurnale. Ši moteris garsėjo neblėstančiu humoru ir vedė pirmą Australijoje neįgaliesiems skirtą televizijos šou „No Limits“. 2014 metais ji pasirodė ir TED konferencijoje – idėjas, kurias verta išgirsti, populiarinančiame renginyje – ir pasakė įkvepiančią kalbą, kuriose pagrindinė mintis, kad ir paradoksalu, – „Aš nesu jūsų įkvėpimo šaltinis!“
What an absolute joy to meet my cripspiration (the good kind) Simi Linton today. #IVLP @StateIVLP #oneofus pic.twitter.com/mPmSMqR51Q— Stella Young (@stellajyoung) July 18, 2014
Kalbėdama per TED konferenciją ši entuziazmo nestokojanti moteris atvėrė akis tūkstančiams piliečių. Tada ji sumaniai pavartojo terminą „inspiracijos pornografija“, norėdama paaiškinti, kas iš tiesų vyksta, kai kokią nors negalią turintys asmenys laikomi įkvėpimo šaltiniais vien todėl, kad geba daryti įprastus dalykus būdami neįgalūs.
Claudia Gordon
Claudios Gordon daromos permainos aiškiausiai pastebimos Vašingtone. Ši moteris, bendradarbiaudama su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama, siekia išspręsti visos šalies mastu aktualias su negalia susijusias problemas. Per visą savo karjerą ji atstovavo kurčiųjų ir kitokias negalias turinčių piliečių interesams.
C. Gordon yra dirbusi neįgalumo klausimus sprendžiančioje federalinėje agentūroje „National Council on Disability“, taip pat dalyvavusi nacionalinėje neįgaliųjų teises bei šalies saugumą svarsčiusioje koalicijoje ir savo užduotimi laikė pasirūpinti, kad vyriausybė parengtų neįgaliesiems tinkamą veiksmų ekstremalių situacijų atvejais planą.
Kalbant apie C. Gordon dažnai paminima ir tai, kad ji yra pirmoji JAV klausos negalią turinti juodaodė teisėja ir apskritai pirma kurčioji, baigusi teisės mokyklą Amerikos universitete.
Judy Heumann
Tada, kai buvo išsiųsta namo kaip nesugebanti tinkamai pasielgti kilus gaisrui, Judy Heumann galutinai suprato, koks nesąžiningas gali būti pasaulis, ir pasiryžo žūtbūt jį pakeisti. Ji tapo pirmuoju neįgaliųjų vežimėlį naudojančiu žmogumi, gavusiu mokytojo darbą Niujorko ugdymo įstaigoje, nors iš pradžių švietimo taryba pareiškė, kad tokių pareigų jai patikėti negali.
Sužinojusi, kad jos paslaugų buvo atsisakyta tik todėl, kad ji neva negalėtų padėti mokiniui nelaimės atveju ir savarankiškai nueiti į tualetą, J. Heumann pateikė ieškinį dėl diskriminavimo. Bylą ji laimėjo ir trejetą metų dirbo mokytoja.
Vėliau J. Heumann tapo JAV švietimo sekretoriaus patarėja sprendžiant specialiųjų ugdymo poreikių ir reabilitacijos paslaugų klausimus. Dabar ši moteris dirba Valstybės departamente kaip specialioji patarėja svarstant tarptautiniu mastu galiojančias neįgaliųjų teises.
Maya Angelou
Daugelis, kuriems šios moters pavardė girdėta, nė neįtaria, kad žinoma poetė nuo jaunų dienų turėjo negalią.
Vaikystėje ji patyrė smurtą ir seksualinę prievartą. Jos budelis – motinos draugužis. Kai mergaitė papasakojo, kas nutiko, vyras buvo nuteistas, vėliau išleistas į laisvė, o dar vėliau rastas negyvas.
Dėl išprievartavimo patirta trauma ir kaltės jausmas, atsiradęs galvojant, kad tai ji kalta dėl savo išnaudotojo mirties, nes prasitarė apie jo darbelius, paskatino selektyviojo mutizmo vystymąsi. Tai nerimo sukeliamas sutrikimas, kuriam pasireiškus vaikas beveik negali kalbėti atsidūręs tam tikrose situacijose. Taigi, M. Angelou nutilo. Ir neprabilo net penkerius metus.
Vėliau ji buvo pripažinta viena iš įtakingiausių juodaodžių moterų, jai tekusias negandas sugebėjusių paversti gyvenimiškomis pamokomis.
Ir jai, ir daugybei kitų kokią nors negalią turinčių moterų būtina nuoširdžiai padėkoti, kad neįgaliųjų gyvenimas ir požiūris į juos pasikeitė. Jų pademonstruotas atkaklumas įrodė, kad neverta pasiduoti net tada, kai likimas atrodo ypač negailestingas. Šios moterys kovojo, kad galėtų gyventi taip, kaip norėjo, ir pergalė šioje kovoje priklauso joms.