Į redakciją kreipėsi skaitytoja, atsiuntusi išskirtinius kadrus, kuriuose matomos nuolaužos ir tvora aptverta dalis „Vila Auska“ pastato.
Ši teritorija nuomos pagrindu priklauso jaunam verslininkui, kelių restoranų savininkui, „Roko virtuvė“ įkūrėjui – Rokui Galvonui.
Susisiekus su verslininku, jis patikino, kad šiuo metu veikla „Vila Auska“ patalpose ribojama, atsisakyta daugybės suplanuotų renginių, privačių įmonės švenčių ir komentuoti situaciją plačiau atsisakė: „Šiuo metu turime daugybę iššūkių, skaičiuojami didžiuliai nuostoliai, visi suplanuoti renginiai atšaukti, tikiuosi savivaldybė visus patirtus nuostolius kompensuos. Labai norisi, kad kuo greičiau esama situacija būtų išspręsta.“
„Vila Auska“ dar sovietmečio laikais garsėjo kaip vienas prabangiausių kurortų tuometiniams šalies ir užsienio vadovams Baltijos šalyse. Anuomet ši poilsio vieta buvo itin mėgiama Algirdo Brazausko ir kitų įtakingų politikų. „Vila Auska“ buvo tapusi savotišku paveldu, kur buvo laikomi išskirtiniai meno kūriniai, vitražai, baldai, tačiau šį pastatą perimant Palangos miesto savivaldybei didžioji dalis vertingų daiktų dingo.
Iki šiol prezidentinė „Auska“ priklausė turto bankui, ją nuomavosi bendrovė „Ambra Investicijos“. Tačiau kurorto valdžia pasiekė, kad šis objektas būtų parduotas miesto savivaldybei. Kaip tuomet spaudoje kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus – tai pats optimaliausias variantas, norint išsaugoti išskirtinį kraštovaizdį pajūryje, kad jis netaptų privačių daugiabučių ir namų vieta.
2021-ųjų metų balandžio 29-ąją, pasibaigus nuomos sutarčiai su „Ambra Investicijos“ vos po kelių dienų „Vila Auska“ konkurso būdu išnuomota verslininkui Rokui Galvonui, viešai skelbta, kad mėnesio nuomos kaina siekia mažiausiai 10 tūkst. eurų.
Viešai kalbėta, kad remonto darbai šiame kurorto komplekse nevyko jau dešimtmečius. Palangos valdžia, perėmusi „Vila Auska“ objektą, svarstė ten įrengti senelių namus ar kitą objektą, kuris būtų prieinamas gyventojams. O greitai išnuomoti prezidentinę vilą nuspręsta tam, kad Palangos miesto savivaldybei netektų mokėti didelių pastato išlaikymo mokesčių ir ten galėtų vykti įvairiausios veiklos pritraukiančios daugiau miesto svečių.