30 metų May Hayat buvo tarp minios žmonių, kurie dalyvavo festivalyje „Tribe of Nova“, kai įsiveržę ginkluoti „Hamas“ užpuolikai pradėjo šaudyti, nužudydami mažiausiai 260 žmonių, rašo dailymail.co.uk.
Festivalyje, kuris vyko vos už trijų mylių nuo Gazos Ruožo sienos, ji dirbo kartu su savo drauge Liron, ir sakė, kad joms buvo „labai smagu“.
Tačiau ji niekada nepamirš tos akimirkos, kai nutilo muzika ir prasidėjo „košmaras“: netikėtai pasirodę teroristai pradėjo šaudyti į nekaltus šventės dalyvius.
M. Hayat savo „Instagram“ paskyroje pasakojo, kad šeštadienio rytą, eidama į savo vagonėlį pasigrožėti „nuostabiu saulėtekiu“, pastebėjo danguje skriejančias raketas.
„Nutilo muzika, ir mes laukėme, kol padėtis aprims, kad galėtume grįžti namo“, – pasakojo ji.
„Staiga man paskambino draugė, kuri pranešė, kad ją ir visus žmones, kurie pradėjo važiuoti namo iš vakarėlio, šaudo teroristai“, – teigė ji.
Tuomet M. Hayat teigė nubėgusi prie arčiausiai buvusių policijos pareigūnų ir paprašiusi jų apginti užpultus žmones.
Tačiau supratę, kad veržiasi dar daugiau teroristų, jie pasijuto bejėgiai. „Visur tvyrojo vienas didelis chaosas“, – sakė ji.
„Nubėgome slėptis į policijos vadavietę ir visi susėdome ant grindų. Vieni žmonės verkė, kiti šaukė, trečius ištiko nerimo priepuolis, o kai kurie tiesiog tylėjo“.
„Stengiausi apkabinti visus, kurie verkė ir negalėjo atgauti kvapo, o Liron padėjo sužeistiesiems“.
„Mūsų link pradėjo artėti šūvių garsai, ir policininkai atsistojo tarpduryje, pasiruošę šauti. Jie dairėsi vienas į kitą išsigandusiu žvilgsniu ir šaukė „Šturmas!“.
„Prieš išeidami iš patalpos jie atsisuko į mus ir liepė „bėgti bei melstis“.
Tada M. Hayat papasakojo, kaip vienas po kito buvo nušauti visi pareigūnai, o į patalpą pradėjo veržtis šūvių papliūpos.
„Akimirką stojo šokiruojanti tyla“, – pasakojo ji. Tuomet M. Hayat nusprendė sprukti iš pavojingos zonos.
„Mes išėjome iš kambario ir leidomės bėgti į mūšio lauką. Bėgdama atsigręžiau atgal ir pamačiau Liron. Ji liko ten ir su mumis nebėgo. Stengėmės iš visų jėgų ir bėgome kuo greičiau, kol pasiekėme greitosios pagalbos automobilį ir už jo pasislėpėme. Tačiau šūviai pylėsi iš visų pusių“.
„Išgirdau, kaip tolumoje kažkas šaukė: „Eikite čia, čia saugiau“. Pasileidau į tą vietą, bet daugiau niekas su manimi nebėgo“, – pasakojo ji.
Netrukus prie jos prisijungė kitas festivalio dalyvis ir jie pradėjo bėgti kartu, kol pamatė prie jų artėjantį automobilį. Tai buvo vienas iš vakarėlio narių, pasisiūlęs juos pavežti.
Tačiau pradėjus važiuoti, automobilio ratai įstrigo smėlyje, o šūviai aidėjo iš visų pusių“, – pasakojo ji.
„Mes iššokome iš automobilio ir pastebėjome žemėje duobę. Įlindome vidun, susikibome už rankų ir meldėmės. Buvome tik dviese“.
„Aš jam pasakiau: „Ar girdėjai tas istorijas apie Holokaustą, kai žmonės apsimesdavo mirusiais, kad jų nepastebėtų? Ir mums taip reikia daryti“.
Tuomet anas vakarėlio dalyvis padėjo jiems užsikasti smėliu, ir maždaug valandą jie ramiai gulėjo, pasakojo M. Hayat.
Tačiau užpuolikai juos surado, teigė moteris. Du civilius žmones apsupo aštuoni teroristai.
„Aš kietai užmerkiau akis, nes buvau tikra, kad jie mus nušaus. Tačiau jie mus suėmė ir iškėlė iš duobės. Jie pasiėmė mūsų telefonus ir viską, ką turėjome kišenėse. Per radijo stotelę jie pranešė, kad „pagrobė dar du įkaitus“.
Vienas iš teroristų pradėjo arabiškai kalbėtis su M. Hayat, bet ji atsakė, kad nieko nesupranta.
„Aš nešaukiau, aš nesielgiau kaip išprotėjusi, buvau tiesiog apatiška“, – teigė ji.
„Jis uždėjo ant manęs savo švarkelį, kol kiti spoksojo į mane, tarsi būčiau mėsos gabalas, nes vilkėjau palaidine be rankovių“, – tęsė ji.
„Vienoje rankoje jis laikė mano ranką, o kitoje – raketą“.
Grupelė pradėjo eiti ir M. Hayat pastebėjo, kad jie dairėsi ant žemės tokių dalykų kaip „cigaretės ir gėrimai“.
„Taigi aš jiems padėjau, - sakė ji. – Nenorėjau priešintis. Tačiau vaikinas, kuris buvo su manimi, nesiliovė verkęs ir maldavęs, kad jie jam nieko nedarytų“.
„Bandžiau jam paaiškinti, kad jis turi liautis. „Tai juos erzina, baik verkti ir viskas bus gerai“, – sakiau jam.
„Jie turėjo peilius ir kūjus. Iš pradžių jis manęs paklausė, bet netrukus vėl pasidavė savo pirminei reakcijai ir puolė ant kelių, maldaudamas jo nežudyti“.
„O tada – daugiau neberėkė. Jie nužudė jį mano akyse“, – pridūrė ji.
M. Hayat liko viena su „Hamas“ teroristais. Jie bandė iš jos tyčiotis, smogė jai per galvą ir atkišo peilį.
„Teroristas, kuris buvo paėmęs mane už rankos, pradėjo ant jų rėkti ir perėmė mane „po savo sparnu“, – aiškino ji.
Kai jie pasiekė automobilius, M. Hayat suprato, kad jie neužsives. Teroristas su peiliu, tas, kuris prieš akimirką nužudė su manimi buvusį vaikiną, pareiškė: „Jei bandysi pabėgti, nužudysiu tave, kaip ir tavo draugą“, – pasakojo ji.
„Aš likau stovėti, o teroristas, kuris mane globojo, pasakė, kad galiu eiti. Nežinojau, ką daryti, ir pasileidau tiesiog bėgti. Bėgau, kaip išprotėjusi“.
„Pasislėpiau po festivalio scena ir atsiguliau šalia trijų negyvų žmonių. Išsitepiau krauju, kuris lašėjo nuo vieno iš šalia manęs gulėjusių kūnų, ir tris valandas apsimetinėjau, kad esu negyva“, – su siaubu teigė ji.
„Tris valandas, kurios atrodė kaip amžinybė. Tris valandas, per kurias pro mane vaikščiojo teroristai, visur šaudę ir deginę visus įmanomus žemės plotelius. Virš mano galvos skraidė raketos. Tris valandas gulėjau tarp lavonų ir galvojau, kas man bus“.
Tuomet M. Hayat išgirdo tolumoje žmones, kalbančius hebrajų kalba, ir pradėjo šauktis pagalbos. Priėję Izraelio kariai ją ir kitus išgyvenusius žmones palydėjo iki priekabos su greitosios pagalbos medikais.
„Taigi tai yra tiesa. Jie nužudė mano sielą, bet tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu ją išgydyti. Tačiau Liron, pamenate Liron iš šio pasakojimo pradžios? Mano draugė. Jie ją nužudė. Jie nužudė mano didvyrę ir, deja, niekas per visą mano gyvenimą nesugebės man jos sugrąžinti“, – sakė ji.
Šeštadienį per festivalį Izraelio pietuose buvo nužudyta mažiausiai 260 žmonių.
Įsiveržus ginkluotiems „Hamas“ kovotojams, dar kur kas daugiau žmonių buvo sužeisti.
Šiame festivalyje dalyvavo apie 3 500 žmonių, nors pranešimai skiriasi.
Ginkluoti užpuolikai į festivalį prasiskverbė mikroautobusais, kiti nusileido motorizuotais parasparniais.
Festivalio vietoje „Hamas“ taip pat pagrobė nežinomą skaičių įkaitų.