„Jeigu visą gyvenimą reikėtų nešioti vieną drabužį – ar norėtumėte jį įsigyti iš pigios parduotuvės, kurį nešios dar šimtai, ar pasirinktumėte vienetinį dizainerio apdarą?", - klausia ji.
Pasak Monikos, mada pavadinti šį reiškinį būtų sunku – tatuiruotės egzistuoja jau daugiau nei šimtus metų ir puoselėja senas tradicijas įvairiose kultūrose. Tiesa, Europoje jos paplito vėliau ir buvo prieinamos tik didikams arba patiems šio amato atradėjams. Šių dienų kontekste tatuiruotės dažnai vadinamos kūno menu. Visgi, labiau nei žodis menas tatuiruotėms tiktų terminas amatas – to išmokstama tiesiogiai iš meistro tampant jo mokiniu.
„Šiuo metu itin populiarūs nedideli piešinėliai arba įkvepiančios frazės. Ypač tarp žmonių, kurie nėra stipriai isigilinę į tatuiruočių kultūrą,o tiesiog nori mažo talismano”,- sako meistrė. Tačiau ji ne tik pataria nemėgdžioti internete pamatytų paveikslėlių, bet dažnai atsisako juos tatuiruoti.
„Tatuiruotei tikrai reikia pasiruošti. Labai smagu jei spontaniškai pasidaryta tattoo vis dar džiugina praėjus ilgam laikui, tačiau tokiais atvejais žmogus dažniausiai nespėja įsigilinti į meistro darbą, jo kokybę ir dažnai gauna kitokį rezultatą nei įsivaizdavo. Žinoma, dalis tatuiruočių gerbėjų, tame tarpe ir pačių tatuiruotojų, gali spontaniškai pasidaryti kokį nors patikusį piešinį. Jie seka meistrų darbus ir žino, kad rezultatas juos tenkins. Tačiau jei nuvažiavote paatostogauti ir paplūdymyje išgertas kokteilis įkvėpė jus pasipuošti piešiniu ant kūno, o nusvirduliavę iki artimiausio grožio salono pasidarete delfiną – tikimybė, kad šiuo piešiniu džiaugsitės neilgai išlieka labai didelė”,- pasakoja M. Butkutė.
Meistrės teigimu, tatuiruotės reiškmė yra tokia, kokią žmogus jai suteikia, o dviems žmonėms žiūrint į tą patį atvaizdą gali kilti skirtingos asociacijos.
„Aš esu linkusi per daug nesigilinti į prasmes. Tokie dalykai laikui bėgant pasimiršta. Štai, turejau klientą išsitatuiravusį frazę užsienio kalba. Praėjus keliems metams jis pamiršo ką tie žodžiai reiškia ir teko tatuiruotę uždengti. Man svarbiau, kad tattoo būtų graži ir kokybiška. Žmonės daug dažniau gailisi prastai padarytų tatuiruočių, nei neprasmingų”,- patirtimi dalinasi meistrė.
Pasak jos, profesionalūs meistrai dažnai atsisako daryti tai, kas gali būti nekokybiška ar neskoninga.
„Žmonės prisižuri nuotraukų internete ir mano, kad viskas įmanoma. Pavyzdžiui, dabar madinga darytis tatuiruotes ant piršto šono. Ši vieta niekada gerai nesugyja ir tattoo lieka deformuota ir neryški. Dažnai pasitaiko, kad žmonės nori piešinio baltu rašalu, tačiau tokiu būdu atliktos tatuiruotės pagelsta ar išblėsta ir gražiai atrodo tik ką tik padarytos.
Taip pat atsisakau tatuiruoti, kai matau, kad piešinys yra itin madingas – jeigu tą pačią internete rastą fotografiją rodo 7-8 žmonės – bandau juos perkalbėti. Kodel? Na, jei reiktų visą gyvenimą nešioti vieną drabužį, ar norėtumėte įsigyti rūbą iš pigios parduotuvės, kurį nešios dar šimtai, ar pasirinktumėte vienetinį dizainerio apdarą? Taigi, svarbiau yra turėti idėją ir atsakingai pasirinkti meistrą, negu mėgdžioti įžymybes”,- teigia Monika.
Mergina pasakoja, kad ne visi žmonės klauso profesionalių meistrų patarimų, o jiems atsisakius tatuiruoti susiranda alternatyvių galimybių pasidabinti norimu piešiniu. Dažnai žmonės patys sugrįžta pas profesionalius meistrus ir prašo nevykusius eksperimentus uždengti kita tatuiruote.
„Dar vienas tabu yra tatuiruotės itin matomose vietose. Kartą į studiją užsuko vaikinas norėjęs tatuiruotės ant veido. Meistrai stengėsi jį atkalbėti – vaikinas buvo labai jaunas. Nė vienas nesutikome jo tatuiruoti. Po kiek laiko vėl pastebėjau tą patį vaikiną mieste, tik šįkart jis žiemos vakarą akiniais nuo saulės bandė užmaskuoti savo naują puošmeną. Kitą kartą stengiausi perkalbeti merginą nuo madingos tattoo – kai mada praeis tatuiruotė atrodys pasenusi ir neskoninga, tačiau klientė tatuiruotę pasidarė pas kitą meistrą. Vėlau pasakojo, kad tik pradėjusi ją darytis – gailėjosi. Nemėgstu pamokslauti, tačiau patarčiau klausyti meistrų ir jų patarimų – jie tikrai žino geriau”.