Nors suknelių, dizaino ar net kūrybinio sprendimo panašumai būna akivaizdūs, tačiau tai dažniau sukelia audrą tarp internautų nei teismo salėje, nes visgi retas kūrėjas ryžtasi ginti savo teises į unikalų dizainą. Teisininkai sako, kad neteisėtas registruoto dizaino panaudojimas, o taip pat dizaino autorystės pasisavinimas gali būti laikomas nusikaltimu, už kurį numatyta net laisvės atėmimo bausmė.
„Asmeniui, kuris neteisėtai nukopijavo kitą dizainą, gali tekti ne tik nutraukti to dizaino naudojimą, bet ir atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais gali būti pripažįstama visa pažeidėjo gauta nauda, tai yra visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas dizaino saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats dizaino savininkas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne“, – pranešime spaudai sako advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas Erikas Saukalas.
Pasitaiko atvejų, kad garsių dizainerių drabužių kopijos parduodamos kone dešimteriopai pigiau nei kainuoja originalus kūrėjo gaminys. Vertinant ar yra padarytas pažeidimas, turi būti nustatyta ar galimai nukopijuotas dizainas yra saugomas, o taip pat ar lyginamieji dizainai yra tapatūs.
„Teisės normos, reglamentuojančios dizaino apsaugą, sako, kad saugomas yra tik originalus arba naujas ir individualias savybes turintis drabužio dizainas. Dizainą gali sudaryti viso drabužio modelio visumos vaizdas arba jo dalies vaizdas, sudarytas iš linijų, kontūrų, spalvų, formos, raštų, tekstūros ir (arba) medžiagos. Toks dizainas gali būti apsaugotas registracija, kuri galioja iki 25 metų. Tačiau dizaino apsaugai registracija nėra būtina, jis saugomas ir neregistruotas kaip Bendrijos dizainas 3 metus nuo tos datos, kai tas dizainas pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijos visuomenei arba kaip taikomosios dailės kūrinys nuo jo sukūrimo dienos, pagal autorių teisę jis saugomas visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties“, – sako advokatas.
Jeigu dizainas neatitinka nurodytų savybių, t.y. jis nėra originalus arba nėra naujas ar neturi individualių savybių, jis nėra saugomas.
Pasak advokato E. Saukalo, dizaino savininkas turi teises drausti kitiems asmenims naudoti dizainą, kuris nežymiai skiriasi nuo jam priklausančio, kitaip tariant, originalas ir kopija turi skirtis tik neesminėmis savybėmis. Tai reiškia, kad bendras dizainų visumos įspūdis turi būti toks, kad jie yra tapatūs. Neesminės savybės yra tokios, kurios nesudaro gaminio arba jo dalies naujo vaizdo, neišreiškia dizaino esmės ir nėra būtinos. Ar savybės yra neesminės sprendžiama kiekvienu atveju atskirai.