Kaip jau supratote, mūsų šios dienos pašnekovas mato puikiai, ir akiniai jam visai nereikalingi. Juos įsigijo tik paragintas psichologo, nes po pusantrų metų kančių jam labai sunku grįžti į viešumą.
O šiandien Edvinas pasiūlo paliesti savo nosį. Ją chirurgai atkūrė iš jo šonkaulio. O kojos kaulą paėmė iš dubens.
Prieš pusantrų metų viename vakarėlyje šiltą vasaros naktį viename Panemunės daugiabutyje Edvinas iškrito iš ketvirto aukšto. Todėl kad šiandien jis sėdi priešais mus ir kalbasi, turėjo įvykti daug stebuklų.
Pabudęs iš komos Edvinas patikina neprisimenantis nieko. Nei vakarėlio, nei tos dienos, nei kaip iškrito pro langą.
„Mačiau tik tokį beviltišką sesers veidą, kuris turbūt bandė išlaikyti rimtį, bet akys bylojo apie ilgą, ilgą kelionę. Tada palaipsniui tiktai pradėjo man teikti informaciją, tiesa, su psichologų pagalba. Kad čia situacija nėra eilinė, kad čia ne šiaip aš įsipjoviau pirštą, susilaužiau koją, guliu ligoninėje. Kad yra sumaitotas kūnas, kurį reikės surinkti. Kiek pavyks padaryti, nelabai ir aišku.
Nebuvo aišku iki paskutinio, ar nereikės šlapimo pūslės nešiotis vietoj rankinės ir kur nors nepalikti, neduokdie. Tai ar galėsiu kalbėti, kramtyti, valgyti. Netgi tokie elementarūs dalykai, nes išsižioti galėdavau keturis milimetrus. Tai žandikauliai taip buvo lūžę, kad aš valgiau per šiaudelį tyreles.
Pirmą kartą kramtomo maisto pavalgiau tik po pusės metų. Nebuvo ir dantų, buvo tiktai nuolaužos. Jas reikėjo pašalinti“, – pasakoja vyras.
„Aš nežinau, ar galima pameluoti suaugusiam vyrui, kuris laukia, kol jam bus pakeistos pilnos sauskelnės“, – apie žiaurias pasekmes pasakoja žinomas kaunietis.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.