Žinoma, atrinkti dešimt geriausių ir maloniausių akiai bei sielai filmų nebuvo tokia jau paprasta užduotis, nes kiekvienas iš mano pasižiūrėtų filmų paliko įvairias emocijas. Kai kurie filmai nustebino savo natūraliai atrodančiu paprastumu, kiti išskirtiniu pateikimu, o kai kurie netgi šokiravo dėl neeilinio turinio.
Tačiau po ilgų svarstymų visgi sugebėjau sudėlioti visas mintis į vieną krūvą ir išrinkti tas juostas, kurias norėčiau dar ne kartą peržiūrėti. Manau, jog tai yra pats geriausias kino žiūrovo įvertinimas šiems filmams.
Šių metų mano asmeninis „Kino pavasario" TOP 10 atrodo taip:
1. „Tyli naktis" (angl. „Silent Night"), Lenkija
Puikaus 2016 metų filmo „Blogi darbai" režisierius Piotras Domalewskis pristatė labai komišką ir kartu pernelyg tikrovišką požiūrį į vienos gausios lenkų šeimos Kalėdų šventimą. Filme nagrinėjamos labai aktualios temos, kurios yra itin artimos ir mums, Lietuvos gyventojams. Čia kalbama ir apie nepavydėtiną emigranto duoną, alkoholio vartojimą ir, žinoma, atstumiantį požiūrį į giminaičius, kuriems gyvenime nelabai pasisekė.
Didesnė filmo dalis vyksta vienoje patalpoje. Būtent tai leidžia dar labiau susitapatinti su herojais ir pasijusti, lyg būtum vienas iš už stalo sėdinčių žmonių, kurie stebi visą situaciją. Gera aktorių Arkadiuszo Jakubiko ir Dawido Ogrodniko vaidyba taip pat tampa vienu iš didesnių šios juostos privalumų.
2. „Aritmija" (angl. „Arrhythmia"), Rusija
Man šis naujas režisieriaus Boriso Chlebnikovo darbas tapo geriausiu 2017 metų rusų filmu, kuris iš dalies savo šokiruojančiu turiniu pralenkė „Oskarui" nominuotą Andrejaus Zviagincevo dramą „Nemeilė".
Filmas parodo tikrovišką ir labai žiaurų bei akims nemalonų paramedikų pasaulį, kuriame vyrauja neetiškas darbuotojų kodeksas, priverčiantis išties pakraupti. Kartu tai filmas apie dviejų jaunų žmonių gyvenimą. Žmonių, kurie nesugeba išsaugoti savo santykių dėl daugybės priežasčių. Tokių porų, kaip šios juostos personažai, yra išties daug, todėl bežiūrint filmą matai tikrą, nepasaldintą ir jokio romantizuoto grožio neturintį gyvenimą.
Be prasmingo ir įtraukiančio pasakojimo juostoje taip pat savo pasirodymais žavi pagrindinių vaidmenų atlikėjai Aleksandras Jacenko ir Irina Gorbačiova, kurie iš peties pasidarbavo sukurdami įdomius ir įsimintinus personažų paveikslus.
3. „Sūnaus globa" (angl. „Custody"), Prancūzija
Naujasis režisierius Xaviero Legrando filmas – tai stipri ir iki širdies gelmių sukrečianti socialinė drama apie dviejų tėvų kovą dėl savo nepilnamečio vaiko globos.
Ši juosta tampa ode kitiems žinomiems šios temos darbams. Tokiems kaip lenkų kultinis filmas „Tėtis" bei amerikiečių „Oskaru" įvertinta drama „Krameris prieš Kramerį", tik pateikta itin šiuolaikiškai ir iškalbingiau dėl negailestingos teisinės sistemos.
Be teismo ir griežtos teisinės sistemos nagrinėjimo, filme dominuoja ir buitinė trijų žmonių drama, kuri labiausiai veikia nieko nekaltą vaiką. Ir čia ši problema iškeliama į pirmą planą tam, kad mes, žiūrovai, galėtume bent jau iš šono pamatyti, kaip kenčia vaikai kai jų tėvai skiriasi bei nesugeba rasti bendros kalbos.
Be abejo, šis pasakojimas įdomus, nors, tiesą pasakius, filme tvyro pakankamai slegianti atmosfera. Bet dėl to nereikia jaudintis, nes ji čia yra vienu iš įrankiu, leidžiančiu suvokti visą ekrane rodomą tragediją.
4. „Floridos Projektas" (angl. „The Florida Project")
Šis naujasis Seano Bakerio filmas užkabina jau nuo pirmų rodomų minučių, nors tai visgi yra pakankamai savotiškas ir neeilinio siužeto darbas, kurį galbūt supras ne visi žiūrovai, atėję pasigrožėti Floridos peizažais.
Man labai patiko tai, kokiu būdu čia buvo pateiktas požiūris į vaikų auklėjimą ir motinos nerūpestingą gyvenimą parduodant savo kūną įvairiems vyrams. Iš kitos pusės, tai filmas ir apie motinišką meilę, kurią pati motina supranta savaip. Tad moralizuoti dėl jos su morale nieko bendro neturinčių pasirinkimų taip pat netenka. Įsigilinus į problematiką galima suvokti, kodėl toks gyvenimo būdas jai yra priimtinas ir kodėl vaikai, kuriais ji bando rūpintis, eina su ja gretimu gyvenimo takeliu.
Techniškai tai švarus ir labai patrauklus filmas su nuostabia Willemo Dafoe ir lietuvių kilmės Brios Vinaitės vaidyba, muzikaliu garso takeliu ir puikiu operatoriaus darbu.
5. „Lyčių kova" (angl. „Battle of the Sexes"), JAV
Pozityviai nuteikiančios 2006 metų dramos „Mažoji mis" kūrėjų duetas Jonathanas Daytonas ir Valerie Faris nudžiugino dar vienu šviesiu ir labai prasmingu filmu, kuris buvo įkvėptas tikrais ir be galo įdomiais įvykiais.
Filmo siužetas nukelia mus į aštuntąjį praeito amžiaus dešimtmetį tam, kad savo akimis pamatytume vieną iš ryškiausių teniso dvikovų istorijoje, kurioje rungėsi 29-erių Billie Jean King ir Winbledono čempionas, 55-erių Bobby'is Riggsas.
Įtemptas ir kartu smagus bei kokybiško humoro nestokojantis pasakojimas atskleidžia daug svarbių tiesų apie vyrus ir moteris, požiūrį į priešingą lytį, feministinio judėjimo niuansus ir aršią kovą dėl moterų teisių ne itin palankiame istoriniame laikotarpyje.
Gerai peržiūrai nuteikia ir filmo dekoracijos su personažų kostiumais, puiki rodomam laikotarpiui būdinga atmosfera, nuostabus garso takelis bei aktoriai Emma Stone ir Steve'as Carrelis, kurie be galo žaviai suvaidino savo personažus.
6. „Jūsų Vincentas" (angl. „Loving Vincent"), Lenkija
Tai ne tik išskirtinė animacinė juosta, kurią 7 metus kūrė 125 profesionalių dailininkų komanda, bet ir pirmasis kino istorijoje filmas, kuris buvo pilnai nutapytas.
Juosta žavi ne vien savo stiliumi ir vizualiniu grožiu, susidedančiu net iš 65 tūkstančių kadrų, bet ir ypatingai įtraukiančia istorija. Tai ne vien drama apie paskutines garsiojo dailininko Vincento Van Gogho gyvenimo dienas, bet ir paslaptinga kelionė į jo savižudybės priežastis bei jo kaip žmogaus vidines kančias, pasibaigusias tragedija.
7. „Mutafukaz" (angl. „Mutafukaz"), Prancūzija
Ši spalvinga ir labai žiauri prancūzų animacinė juosta man asmeniškai tapo vienu iš šio „Kino pavasario" atradimų. Tai nestandartinis animacinis filmukas, kuriame labai išvaizdžiai apgalvotas smurtas liejasi laisvai, o pateiktas nusikaltėlių pasaulis nuo pat pirmų akimirkų sužavi savo išskirtinumu ir ypatingai daug veiksmo turinčiomis scenomis.
Visa filmo koncepcija primena kultinį kompiuterinį žaidimą „GTA: San Andreas", kurio esminis veiksmas taip pat vyko mieste, kurio prototipu tapo Los Andželas ir pavojingiausios jo gatvės. Todėl ir filmuke yra įvairiausių gangsterių grupuočių, vos ne identiškų toms, kurias buvo galima sutikti žaidime.
O ką jau kalbėti apie pačios animacijos grožį, įtempto veiksmo pateikimą, kuris irgi primena kompiuterinio žaidimo principą bei garso takelį. Viskas buvo suderinta tiesiog idealiai, kad žiūrovas gautų kuo įmanoma geresnę pramogą.
8. „Manasis Godard'as" (angl. „Redoubtable"), Prancūzija
Prancūzų režisierius, kurį visi puikiai žino iš geriausio 2011 metų JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimą pelniusio filmo „Artistas", Michelis Hazanavičius vėl pasistengė nustebinti savo gerbėjus ir pristatė tikrais įvykiais paremtą istoriją apie vieną iš svarbiausių prancūzų Jaunosios bangos režisierių – Jeaną Lucą Godardą.
Jeigu kas nors galvoja, jog tai yra biografinis filmas apie žymųjį kino režisierių, tai labai klysta. Tai filmas apie labai trumpą, bet be galo svarbų šio žmogaus gyvenimo laikotarpį, kuriame jį ištinka kūrybinė krizė ir jam tenka kovoti su savimi, nenumaldomai derinti gyvenimą su dvidešimčia metų jaunesne žmona bei stoti į nelygią kovą su savo jaunais gerbėjais, kuriems jis yra tarsi Dievas.
Puikiai atskleista to meto Prancūzija, mados, kino tendencijos ir be galo tikroviškai pateikti keli svarbūs įvykiai leidžia pasinerti į įdomią kelionę laike, tam, kad savo akimis išvysti vieno didžiausių prancūzų kino režisierių matomą pasaulį.
Genialųjį Jeaną Lucą Godardą vaidina talentingasis Louisas Garrelis, o jam talkina dvi žavios moterys – iš Larso Von triero „Nimfomanės" pažįstama Stacy Martins ir režisieriaus žmona Berenice Bejo.
9. „Vadink mane savo vardu" (angl. „Call Me By Your Name"), Italija
JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimui nominuotos melodramos „Aš – tai meilė" ir spalvingos 2015 metais pasirodžiusios juostos „Didesni purslai" režisierius Luca Guadagnino praeitais metais pristatė šį vieną iš reikšmingiausių ir aibę prestižinių kino apdovanojimų pelniusį filmą.
„Vadink mane savo vardu" yra pozityvus ir neslegiantis pasakojimas apie vieną didelį ir įsimintiną dviejų jaunų žmonių vasaros nuotykį, kuris gali nutikti kiekvienam iš mūsų. Nesvarbu, kokios mes būtume odos spalvos, seksualinės orientacijos ar religinių pažiūrų.
Tai kartu ir filmas, kuris neprailgsta dėl savo įtraukiančios siužetinės linijos vientisumo, nuostabios ir natūralumu atsiduodančios pagrindinių aktorių Armie Hammerio ir Timothee Chalameto vaidybos, puikių vasara alsuojančių dekoracijų, kokybiško Italijos grožį atskleidžiančio kameros darbo bei į svajingą meilės nuotykį leidžiančios pasinerti pagrindinės filmo Sufjano Stevenso atliktos dainos „The Mystery of Love".
10. „Įniršio pabaiga" (angl. „Outrage Coda"), Japonija
Filmai apie nusikalstamas grupuotes, mafijozus ir gangsterius pradėjo mane žavėti vos tik pirmą kartą išvydau „Krikštatėvį", „Vieną kartą Amerikoje", „Gerus vyrukus" ir „Žmogų su randu", kurie padarė labai didelį įspūdį ir iki šiol yra mano patys mylimiausi šios temos filmai.
Tačiau ne vien amerikietiška produkcija leidžia mėgautis filmais apie paslaptingą kriminalinį pasaulį. Pastaruoju metu daugiausiai šios temos filmų atkeliauja iš Azijos regiono, o ypač iš Japonijos, kurioje karaliauja jakudza. Ir vienu iš šios tekančios saulės šalies temos guru yra ponas Takeshis Kitano, kuris per savo ilgą karjerą yra sukūręs daug ypatingų ir tikroviškų šios be galo patrauklios temos filmų.
Naujasis jo darbas - finalinė 2010 metais pradėtos trilogijos „Įniršis" dalis, kurioje yra pateikiamos visos iki šiol neatskleistos paslaptys apie pagrindinius herojus ir jų įtaka nusikalstamame Japonijos pasaulyje.
Ši juosta žavi ne vien įdomia istorija, bet ir be galo įtampos nestokojančiu veiksmu ir puikiais smurto proveržiais, kurie jau seniai tapo firminiu režisieriaus koziriu. Taip pat tai yra filmas, kuris leidžia pasinerti į jakudzos pasaulį.