Šiemet „Kino pavasaryje“ – beveik 250 filmų iš viso pasaulio, kurie bus rodomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose.
Tarp jų – savaitgalį keturis „Oskarus“, tarp jų – už geriausią filmą gavęs „Žmogus-paukštis“ („Birdman“), „Oskaruose“ geriausia dokumentika išrinktas „Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“), festivalį atidarysiantis jaunojo kino vunderkindo Xavier Dolano drama „Mamytė“ („Mommy“), prestižiniame Sandanso kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanota lietuviška juosta „Sangailės vasara“ („The Summer of Sangaile“), dešimtis tarptautinių apdovanojimų jau gavęs ukrainiečių filmas apie kurčiųjų internatą „Gentis“ („The Tribe“), buvusio Bogotos mero Antano Mockaus fenomeną nagrinėjanti dokumentika „Gyvenimas yra šventas“ („Life Is Sacred“) ir daugelis kitų puikiai įvertintų įvairių žanrų ir temų filmų.
Į Lietuvą atvyks pasaulio kino meistrai
„Kino pavasaris“ į Lietuvą atveš ne tik pripažintus tarptautinius filmus, bet ir maždaug 200 kino profesionalų. Festivalio dienomis Lietuvoje bus galima sutikti tokius kino meistrus kaip dviejų „Auksinių palmės šakelių“ laureatas danas Bille Augustas, Oskarui nominuotas amerikiečių dokumentikos kūrėjas Joshua Oppenheimeris, kontroversiškas rusų režisierius Aleksejus Fedorčenko. Visi jie pristatys naujausius savo filmus.
20 metų – 20 kino vietų
Tačiau uždarius kino teatro duris, kinas nesibaigs: tiek Vilniuje, tiek Kaune festivalio dienomis Vilniaus gatvės virs „Kino pavasario“ gatvėmis. 20-us metus vykstantis festivalis pasieks 20 skirtingų miestų vietų. Vilniuje filmai bus rodomi ir didžiuliame ekrane Rotušės aikštėje.
Specialiu renginiu festivalis solidarizuosis su už Ukrainos laisvę kovojančiais žmonėmis, vyks koncertai, parodos, lankytojų lauks su „Kulinarijos studija“ organizuojamos kino vakarienės „Cinema Gourmet“.
„Norime sukurti kino šventę mieste, kuri tęstųsi ir išėjus iš kino teatro“, – sako „Kino pavasario“ organizatoriai, kuriems palaikymą šiemet siunčia ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Festivalis užaugo dešimteriopai
1995 m. „Kino pavasaris“ prasidėjo kaip nedidelis kino entuziastų sambūris, parodęs kelias dešimtis keturių Europos šalių filmų. Per 20 metų jis išaugo į vieną didžiausių kino įvykių Baltijos šalyse.
Pasak festivalio direktorės Vidos Ramaškienės, beveik 100 000 žiūrovų sutraukiantis Vilniaus kino festivalis tarptautinių mastu minimas tarp pripažintų Europos kino festivalių, o jo metu užmegztos pažintys ne vienam lietuviškam filmui padėjo išplaukti į tarptautinius vandenis.
Prezidentė: „Festivalis išaugino naują žiūrovų kartą“
Šiemet „Kino pavasarį“ sveikina ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, festivalį vadinanti drąsių ir kūrybingų asmenybių išauginta vizija. Ji ypač vertina tai, kad augdamas festivalis nenusisuko nuo Lietuvos kino kūrėjų.
„Šio festivalio durys visada atviros lietuviškam kinui. Ne vieną Lietuvos režisierių premjerą pirmieji išvydo būtent „Kino pavasario“ žiūrovai. Per 20 metų festivalis išaugino naują žiūrovų kartą – atpažįstančią, suprantančią ir vertinančią gerą kiną“, – savo atsiųstame sveikinimo žodyje kalbėjo šalies vadovė.
Filmai apie socialiai opias temas
Festivalio filmai suskirstyti į daugiau nei dešimt programų, tarp kurių – ir konkursinės, kuriose filmai bus vertinami tarptautinės komisijos ir apdovanoti „Kino pavasario“ prizu. Rytų ir Centrinės Europos kino debiutantus suvienys programa „Nauja Europa – nauji vardai“, Baltijos regiono kino kūrėjus – „Baltijos žvilgsnis“, o trumpametražių filmų režisieriai rungtyniaus tarptautiniame konkurse „Trumpas konkursas“ bei „Geriausio studentiško filmo konkurse“. Festivalyje vėlgi bus renkamas geriausias Lietuvos aktorius ir aktorė.
„Rodome tuos filmus, kurie yra apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose ar įvertinti nacionaliniu mastu. Dėl to drąsiai sakome, kad filmai, kuriuos pamatysite „Kino pavasaryje“, yra vieni svarbiausių, sukurtų praėjusiais metais. Du trečdaliai režisierių renkasi socialiai opias temas – daugelio filmų herojai gyvena visuomenės paribiuose, yra atstumti, filmai siekia suprasti jų gyvenimus“, – konkursines programas pristatė „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.
Lietuviškų filmų – daugiau nei bet kada anksčiau
Šiemet ypač didelis dėmesys skiriamas lietuviškam kinui – tiek sukurtam Lietuvoje, tiek užsienyje. Kaip niekada daug paraiškų sulaukė programa „Lietuviai svetur“.
„Susidomėjimas lietuviška programa šiemet buvo didžiausias festivalio istorijoje. Pristatysime 53 filmus, kuriuos atrinkome iš daugiau nei šimto atsiųstų. Labai džiaugiamės, kad pavyko patvirtinti ir buvusio Bogotos mero Antano Mockaus atvykimą į festivalį – apie jį sukurtas filmas „Gyvenimas yra šventas“. Festivalyje iš viso apsilankys 15 lietuviškų filmų kūrėjų iš viso pasaulio. Įvyks 12 lietuviškų trumpametražių premjerų“, – džiaugėsi „Kino pavasario“ lietuviškų filmų kuratorė Justė Zavišaitė.
Ji taip pat minėjo, kad žiūrovai galės susipažinti su senuoju Lietuvos kinu: bus pristatyta skaitmenizuotų dokumentinių filmų antologija.
Rodys ir filmų retrospektyvas
Į „Kino pavasario“ programą atrenkami svarbiausi nauji praėjusių metų filmai, tačiau nepamirštama atiduodi duoklės ir jau matytoms, daugelį kino genijų įkvėpusioms juostoms. Šiemet bus prisiminti net du kartus su „Kino pavasario“ žiūrovais susitikusio prancūzų režisieriaus Leos Caraxo filmai. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio kino žvaigždžių, aplankiusių festivalį dar 1995 m. Jo retrospektyvoje – penkios vaidybinės juostos ir dokumentika apie patį kino kūrėją.
Kita retrospektyva bus skirta filmų apie gangsterius mėgėjams: bus rodoma nuo pirmųjų iki naujausių kriminalinių dramų.
Norint pažiūrėti visus filmus, reikėtų 13 dienų ir 17 valandų
„Šis jubiliejinis festivalis yra geresnis nei bet kada anksčiau tiek savo kiekybe, tiek kokybe. Išskirtinis bruožas – daug filmų iš Pietų Amerikos ir Azijos, laužysime stereotipus apie šias šalis. Pavyzdžiui, parodysime, kad Indijos kinas – ne tik Bolivudas“, – kalbėjo festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta.
Pasak jo, festivalyje įvyks 939 seansai. Visi filmai truks 329 valandas arba 13 dienų ir 17 valandų – beveik tiek kiek vyksta festivalis. Ilgiausias filmas trunka net virš 5 valandų.
Dėmesys ir kino užkulisiams
Kaip ir kasmet „Kino pavasaris“ atkreipia dėmesį ir į tai, kas vyksta už kadro. Šeštąjį kartą vyks kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Kovo 31 – balandžio 2 d. bus supažindinama su kino rinkodara, atsakoma į klausimą, kaip gauti lėšų savo pirmajam filmui ir ką daryti, kai jį jau sukūrei.
Pagrindiniai konferencijos svečiai – „The Einstein Couple“, rinkodaros specialistai iš Danijos, dirbę su Larso von Triero filmu „Nimfomanė“. Šios juostos reklaminė kampanija buvo ne mažiau provokuojanti nei pats filmas.