Sudavė skaudų smūgį kino teatrams
Kino sritis – viena iš tų, kurioms pandemija smogė stipriai ir iš karto. Kino teatrai buvo tie, kurie buvo uždaryti pirmieji, o atidaryti paskutiniai. Kvotos ir griežti apribojimai kino rodytojų veiklą lydėjo ir liepos – rugsėjo mėnesiais, kai viešojo gyvenimo suvaržymai buvo gerokai palengvinti.
„Du kino teatrų uždarymai per vienerius metus – man tai bus skaudžiausi prisiminimai iš visų kino teatro gyvenimo metų. Tikiuosi, kai galėsime vėl rodyti, žmonės brangins kiekvieną minutę praleistą pasinėrus į istorijas didžiajame ekrane“, – mintimis dalijosi „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2019 metais į 383 parodytus filmus kino teatrai pardavė 4,1 milijono bilietų ir surinko 22,495 milijono eurų. Tuo tarpu 2020 metais išleisti tik 272 filmai ir nupirkta 1,5 milijono bilietų, kas sugeneravo 8,473 milijono eurų pajamų. Taip pat kino teatrai neteko pajamų iš kitų pardavimų (gėrimai, užkandžiai, kt.).
Dalį patirtų nuostolių kompensavo Lietuvos ir Europos sąjungos institucijų parama, tačiau dotacijos negali atsverti visų patiriamų nuostolių. Šiais metais, lyginant su 2019 m., skirtingų kino teatrų lankomumas sumažėjo nuo 2 iki 6 kartų.
„Prie kino rinkos atsigavimo šiais metais stengėsi prisidėti ir Lietuvos kino centras su iniciatyva „Lietuvių kino klasikos dienos“, kuri žiūrovus kvietė į nemokamus lietuviškus kino seansus trylikoje Lietuvos kino teatrų. LKC finansavo visus salės nuomos kaštus kino teatrams. Taip pat kino teatrus gelbėjo ir kino dotacijos, skirtos Lietuvos kino centro, Marijampolės kino teatrui „Spindulys“ esant Europos tinklo „Europa Cinema“ nariu šiek tiek gelbėjo ir išankstiniai mokėjimai bei parama dėl susidariusios Covid-19 situacijos. Tačiau ir tai neatperka visų patiriamų nuostolių“, – situaciją pristatė kino teatro „Spindulys“ vadovė Aušrinė Šimaitienė.
Nors šiais metais, lyginant su 2019 m., kino teatrų rinka smuko daugiau nei per pusę, buvo ir drąsių sprendimų – rugsėjo mėnesį naujame Vilniaus Paupio rajone atidarytas kino teatras „Pasaka“.
„Mums šie metai neabejotinai bus įsiminti ir todėl, kad blogų naujienų ir uždaromų veiklų kontekste atidarėme antrąjį kino teatrą. Ir nesvarbu, kad po nepilnų poros mėnesių jį teko vėl uždaryti. Tie pora rudens mėnesių parodė, kad žmonės ilgėjosi kino salių, ilgėjosi naujų filmų, ilgėjosi bendravimo po kino, net jei jis buvo suvaržytas kaukėmis“, – sako kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė.
Per nepilnus du veikimo mėnesius naujame kino teatre spėjo apsilankyti daugiau nei 4 tūkst. žiūrovų, tačiau lyginant 2020 ir 2019 metų lankomumą, „Pasakos“ kino teatre apsilankiusių žiūrovų skaičius sumažėjo perpus.
Kino festivaliai išbandė virtualų formatą
„Man įsimintiniausias įvykis buvo festivalis „Kino pavasaris“, tai yra nerealiai greita jų reakcija ir puikus komandinis darbas suorganizuoti ne tik festivalį namuose per karantiną, bet ir rodyti filmus Oro uoste gegužės mėnesį. Tokiu greičiu visa tai padaryti atrodė neįmanoma. Tai įkvėpė, kad visada yra viltis, jei tik yra noras. Man, kaip kino kūrėjai, tai buvo itin svarbu. Nežinau, kokį poveikį turės šie įvykiai, bet tai aiškiai yra ženklas, kad meno ir noro kurti joks karantinas neatims“, – įspūdžiais dalijosi kino ir reklamų prodiuserė bei aktorė Gabija Siurbytė.
Visus metus vykę kino festivaliai balansavo tarp virtualaus ir fizinio formato. Iki „Kino pavasario“ starto likus savaitei, šalyje buvo paskelbtas karantinas, uždrausti renginiai ir uždaryti kino teatrai, tačiau festivalis ne tik įvyko ir tapo pirmuoju į virtualią erdvę perkeltu kino festivaliu Lietuvoje, bet ir pasiekė įspūdingų rezultatų. Pagal „Kino pavasario“ pateiktus duomenis, žiūrovų skaičius siekė apie 112 tūkstančių ir priartėjo prie ankstesnių metų festivalio lankomumo – 126 tūkstančius žiūrovų.
Rengti virtualų festivalį apsisprendė ir spalio mėnesį vykęs žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, sulaukęs daugiau nei 9000 filmų peržiūrų iš 80 Lietuvos miestų. Hibridinę formą išbandė ir nemažą dalį turinio žiūrėti internetu pasiūlė Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kurio pradžia sutapo su antrojo karantino įvedimu.
Drive-in kino atgimimas
Kaip vieną įdomesnių praėjusių metų tendencijų – drive-in kino teatrų prikėlimą naujam gyvenimui, išskyrė Karolina Onušaitytė, Kauno kino centro „Romuva“ kino programų koordinatorė. Bandant ieškoti saugių būdų žiūrėti kiną karantino sąlygomis visame pasaulyje ir Lietuvoje buvo prisiminta ši praėjusio amžiaus viduryje JAV suklestėjusi pramoga.
Lietuvos kino centro duomenimis, kiną iš automobilio Lietuvos žiūrovai galėjo išbandyti beveik 20-yje Lietuvos miestų. Filmai buvo rodomi įvairiose erdvėse – nuo oro uosto iki prekybos centrų aikštelių stogų, o pagal keturių rodytojų – kino teatro „Pasaka“, „Apollo“, „Multikino“ ir „Europos kinas“ pateiktus duomenis, per tris autokino gyvavimo mėnesius buvo parodyti 118 filmų, seansuose apsilankė 13 839 automobiliai.
Sugrįžo nacionaliniai kino apdovanojimai
„Manau, kad svarbiausias šių metų įvykis – atgimusios „Sidabrinės gervės“. Nepaisant pačios apdovanojimų šventės, kuri, deja, buvo skandalinga dėl nepagarbos ne tik nominantams, laureatams, bet ir visiems kino profesionalams. Labai svarbu, kad pagaliau atsigaunantis lietuviškas kinas ir toliau turės galimybę apibendrinti kiekvienus metus iškilmingai pažymint geriausiuosius. Apdovanojimai – labai svarbus kūrybinių procesų stimuliatorius“, – sakė Vilma Levickaitė, kino teatro „Skalvija“ direktorė.
Ne vienas kino srities profesionalas atkreipė dėmesį į po pertraukos sugrįžusių nacionalinių kino apdovanojimų svarbą. „Sidabrinės gervės“ Lietuvos kino kūrėjams šiemet buvo įteiktos lapkričio 22 d.
Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška pastebėjo, kad svarbus buvo ne tik pačių apdovanojimų faktas, bet ir kas buvo apdovanoti: „Tai buvo galutinis patvirtinimas, kad pagaliau mūsu kino industrijoje įvyko kartų kaita ir atėjo jauna, labai talentinga kino kūrėjų karta. Atėjo labai tvirtai, atsakingai ir kokybiškai. Su ambicijomis, su pagarba vyresniems ir tuo pačiu su stipriomis vertybėmis bei orientacija į rezultatą!“
Įsimintiniausi 2020 filmai
2020 m. buvo paženklinti nuolatinio premjerų laukiančių filmų atidėjimo ir perkėlimo į kitus metus, strigo arbu užsitęsė suplanuoti filmavimo darbai.
„Šiais metais neįvyko daug lietuviškų filmų premjerų, jos nusikėlė į kitus metus. Kino festivaliai ir kino industrijos susitikimai bei kino industrijos apdovanojimai persikėlė į virtualią erdvę ir TV ekranus. Aš šiais metais nufilmavau du filmus vienu metu – I.Kurklietytės filmą vaikams „Drugelio širdis“ ir A.Urbaitės „Šeima“ (dėl pavasarinio karantino susistūmė filmavimo grafikai), kurių premjeros planuojamos 2021 ir 2022 metais ir, tikiuosi, kad jau galėsime sulaukti žiūrovų kino salėse“, – savo patirtį apibendrino prodiuserė Živilė Gallego.
Negailėdamas kritikos dėl kino teatrams taikytų draudimų „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas konstatavo, kad: „2020-ieji yra nykiausi metai Nepriklausomybės laikotarpiu kino industrijoje. Totalinio regreso metai. Nebuvo įsimintino lietuviško filmo – viskas liko arba 2019-uose arba išsikėlė į 2021-uosius. „Nova Lituania“ gali būti paminėtas, kaip progresyvus bandymas palaikyti didžiojo ekrano kultūrą.“
Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“ ekspertų įvardijamas kaip vienas svarbiausių lietuviškų 2020 m. filmų „Nova Lituania“ tapo ta kino premjera, kuri atidarė daugumą Lietuvos kino teatrų po karantino, o metų pabaigoje filmas triumfavo „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose, nugalėjęs net šešiose kategorijose.
„Filmo kūrėjai pademonstravo drąsą ir solidarumą su visa lietuviško kino industrija, mėgindami grąžinti žiūrovus į kino teatrus šio filmo pagalba po pirmosios pandemijos bangos. Daugelis kitų, tarp jų ir Holivudo grandai, tokiam atviram žingsniui nebuvo pasiryžę ar nėra pasiryžę iki šiol, laukdami išleisti filmus tada, kai viskas bus kaip buvę. Bet ar bus? Kada bus?“ – apie filmo „Nova Lituania“ pasirodymo aplinkybes kalbėjo Andrė Balžekienė.
Namų kino platformų augimas
„Be karantino, kelių priverstinių uždarymų, nukeltų kelių dešimčių tikrai lauktų premjerų, galiu pasidžiaugti tik legalių platformų filmų peržiūrai ir jose siūlomų filmų pagausėjimą. Visa ši situacija, manau, turės ilgalaikį poveikį, turbūt reikės mažiausiai kelių metų, kad žiūrovai grįžtų į kino sales, o kino teatrai išgyventų 2020 m. patirtus nuostolius“, – mintimis dalijosi Kornelija Norkevičiūtė, kino teatro „Garsas“ Kino programų koordinatorė.
Pandemija visame pasaulyje ženkliai išaugino namų kino paslaugų vartojimą. Per pirmąjį pusmetį „Netflix“ užsiprenumeravo 26 milijonai vartotojų ir nors prenumeratorių augimas antroje metų pusėje augo ne taip įspūdingai, šie metai yra rekordiniai. Šiuo metu rinkoje lyderiaujanti platforma turi 195 milijonus prenumeratorių. Liepos mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuoto ir atlikto tyrimo duomenimis, pirmą 2020 m. pusmetį „Netflix“ vartotojų skaičius Lietuvoje augo ir vasarą jis apytiksliai galėjo siekti 40 000 vartotojų.
Jau 2019 m. kino industrijoje buvo nemažai kalbama apie stipriai išaugusią pasaulinių namų kino platformų konkurenciją (angl. streaming wars). Rinkos lyderę „Netfilx“ stipriai ėmė vytis „HBO“, „Disney“, „Amazon“, „Apple“, investuodami įspūdingas sumas į originalaus turinio kūrimą ir populiarių filmų bei serialų įsigijimą.
Gruodžio pradžioje kino rinką supurtė beprecedentis kino studijos „Warner Bros.“ sprendimas visus savo 2021 metų filmus išleisti vienu metu ir kino teatruose, ir namų kino platformoje „HBO Max“. Tai – radikalus atotrūkis nuo tradicijos svarbius, didelio biudžeto filmus mažiausiai 2-3 mėnesius rodyti tik didžiuosiuose ekranuose. Tad 2021 m. žiūrovai galės rinktis, ar premjeros dieną žiūrėti „Matricą 4“ (The Matrix 4), „Kopą“ (Dune) kino teatre, ar savo namuose.
Pandemija lėmė ir savotišką prestižo, kurį filmui suteikia rodymas didžiajame ekrane „koroziją“. Nors jau tapo įprasta, kad tokio kalibro režisieriai kaip Alfonso Cuarón ir Martin Scorsese kuria filmus, finansavimą gaudami ir teises patikėdami „Netflix“ kino platformai, lig šiol filmai, norintys pretenduoti į „Oskarus“, privalėjo būti išleisti ir kino teatruose. Pandemija pakoregavo žaidimo taisykles ir šioje vietoje – viena iš esminių 2021 m. „Oskarų“ išimčių – tai, kad šiuose prestižiniuose apdovanojimus šiemet galės varžytis namų kino platformose išleisti filmai, kurių kino teatrinės premjeros buvo planuojamos, bet negalėjo įvykti.
Ilgalaikiai pokyčiai kino rinkoje – kokie jie bus?
Noras sutrumpinti laikotarpį tarp filmų išleidimo kino teatruose ir namų kino platformose jau senokai kėlė aršias diskusijas, tačiau kino teatrai, galintys sugeneruoti didžiausias pajamas tvirtai pasisakė prieš tokį „langų“ trumpinimą.
Pandemija gerokai sumažino derybinę kino teatrų galią ir atvėrė erdvę eksperimentams šioje srityje. Iš vienos pusės, toks pokytis yra naudingas daugiau pasirinkimų turinčiam vartotojui ir pačioms namų kino platformoms. Tačiau, kokias ilgalaikes pasekmes tai turės kino teatrų lankomumui, prognozuoti sunku.
„Žinoma, pandemijos pasekmės tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje, ateinančiais metais turės neigiamą poveikį visai kino rinkai. Holivudo studijų sąstingis, filmų premjerų nukėlimas neapibrėžtam laikui, geros produkcijos trūkumas, filmai namų platformose, visa tai veikia kino teatrus, filmų platintojus, kūrėjus. Tikėtina, kad viskas „įsivažiuos“ itin lėtai. O kur dar ir „Warner Bros“ eksperimentas, kuomet visi 2021 metų naujausi filmai keliaus į „HBO Max“ platformą. Tai irgi nėra gera žinia kino teatrams, kuriems bus ir taip nelengva atsigauti. Panašiai kaip devintajame dešimtmetyje filmų per video kasetes žiūrėjimo namie populiarumas nusmukdė kino teatrų paklausą“, – svarsto kino teatro „Spindulys“ vadovė Aušrinė Šimaitienė.
Ar suvaldžius pandemiją sugrįš žiūrovai į kino teatrus? O gal rinksis žiūrėti filmus namų kine? Kiek ir kokių kino teatrų išsilaikys per karantiną negaudami jokių pajamų?
„Pandemija ir karantinas norinčius gyventi su kinu privertė atrasti ir rinktis online. Tai neabejotinai veiks rinką, žiūrovų įpročius ateinančiais metais. Kas ir kada grįš į kiną ir į kokį kiną jie grįš, nežinau. Viliuosi, nepriklausomam kinui pavyks prisitaikyti ir jis taps ne tik rodymo, bet ir savotiška kino galerijų, bendravimo, bičiulystės, o ne tik žiūrėjimo vieta“, – viltį išreiškė režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.