Drama pasakos istoriją, kaip Frenkis „Lūpa“ Valelonga (aktorius V. Mortensenas) gauna pasiūlymą padirbėti juodaodžio pianisto Dono Širlio (akt. M. Ali), iškeliaujančio į koncertinį turą Amerikos pietuose, vairuotoju. Abu herojai yra iš visiškai skirtingų pasaulių: Floridoje gimęs Donas kuria muziką, laisvai kalba aštuoniomis kalbomis ir yra tikras elegancijos ir etiketo įsikūnijimas. Italų kilmės Frenkis yra ryšių su mafija turintis storžievis, sunkiai sukurpiantis kelis sakinius anglų kalba.
Nuoširdžiai dirbdamas savo darbą, Frenkis visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti savo darbdavį, nors prieš susipažindamas su Donu, ir pats turėjo šiokių tokių „politiškai nekorektiškų“ minčių apie afroamerikiečius.
Donas savo ruožtu pamato, kad po storžievišku „Lūpos“ elgesiu slepiasi nuoširdus, paprastas ir savo šeimą mylintis žmogus, kuriam teisingumas svarbesnis už bet kokius stereotipus. Ilga kelionė kartu bei nuolatinis bendravimas suartina šiuos du skirtingus vyrus ir jų darbiniai santykiai pamažu perauga į tikrą draugystę.
Pateikiame įdomiausius faktus iš „Žaliosios knygos“ filmavimų užkulisių ir tikime, kad filmą žiūrėsite visai kitomis akimis:
– Tikrasis „Lūpa“ Velelonga, kurį suvaidino V. Mortensenas, vaidino seriale „Sopranai“, taip pat keliuose Martino Scorsese filmuose.
– Krisas Bowersas, kuris yra pagrindinis filmo kompozitorius, irgi pasirodo filme, tačiau mes matome tik jo meistrišką grojimą pianinu. Jis suvaidino Mahershalos Ali (pastarasis filme įkūnyja pianistą Donaldą Širlį), antrininką, kai teko filmuoti sunkesnes grojimo scenas.
– Prieš prasidedant filmavimams, V. Mortensenas nusprendė susipažinti su savo vaidinamo herojaus šeima. Susipažinimas vos nesibaigė tragiškai. Niko Valelongos šeimyna suorganizavo net šešias valandas trukusią vakarienę ir atsakymo, kad aktorius jau pasisotino šie nepriėmė. Kad to nepalaikytų įžeidimu namų šeimininkėms, V. Mortensenas valgė tiek, kad vos nemirė, bent jau šią istoriją jis taip papasakojo pats. „Kai baigėme, nusifotografavome, atsisveikinome ir aš nuėjau į išnuomotą automobilį. Sėdau už vairo, pavažiavau už kampo, sustojau, atlenkiau sėdynę, atsisegiau kelnių diržą ir dejuodamas gulėjau kokią valandą“, – sako V. Mortensenas.
– Aktorius Nickas Vallelonga, kurį taip pat matome filme, beveik visus filmavimus verkė. Jis graudinosi dėl to, kad filme buvo labai tikroviškai pavaizduoti jo tėvai.
– Scenose, kur rodoma Vallelongų šeima, didžioji dalis vaidmenų teko tikriesiems šeimos nariams.
– Filmo pradžioje nerodomas nei filmo pavadinimas, nei aktorių pavardės. Tai buvo V. Mortenseno idėja, kuriai pritarė ir režisierius. Manoma, kad taip žmonės iškart pasiners į dramos veiksmą ir pamirš, kad jie žiūri filmą.
– V. Mortensenas filme dažniausiai dėvi raudonai bei mėlynai dryžuotus marškinėlius. Tai duoklė jo mylimai futbolo komandai.
– Scenoje, kur herojai dalyvauja dešrainių valgymo turnyre, V. Mortensenas iš tikro valgė dešrainius juos nurydamas, nors buvo paruošta šiukšliadėžė jiems išspjauti. Filmavimų pabaigoje jis jau buvo susitalpinęs 15 dešrainių.
- Filmas paremtas tikrais faktais ir pasakoja istoriją apie iš tiesų anksčiau egzistavusią Žaliąją knygą – dėl Amerikos pietuose vis dar labai stiprios rasinės neapykantos juostos herojai buvo priversti vadovautis populiariu to meto kelionių gidu – „Negrų keliautojų žaliąja knyga“.
Juostą „Žalioji knyga“ jau nuo penktadienio išvysime Lietuvos kino teatruose.
Filmo anonsas: